Nuolat ieško naujų galimybių

Ūkininkavimo pamatas

K. Kazlauskaitė „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad pamatą ekologiniam ūkininkavimui jų šeimai paklojo tėtis, kuris ūkyje beveik nenaudojo cheminių augalų priežiūros produktų. „Tėvai turėjo 20 ha ūkį, su karvėmis, daržais, gyvuliais. Nuo mažens matėme ūkininkų gyvenimą, tačiau kaime likti neplanavome, buvome iš jo išsilakstę. Aš Žemės ūkio akademijoje studijavau agronomiją, vėliau dirbau sertifikavimo įstaigoje. Atrodė, kad nuo žemės ūkio nebuvau nutolusi. O broliai buvo pasukę kitais keliais – vienas buvo mechanikas, kitas mokėsi ir dirbo pramonės srityje. Tačiau atėjo metas, kai vienam broliui atsibodo miestas ir jis nusprendė grįžti į kaimą, pamažu jo pėdomis į tėviškę grįžome ir mes“, – prisiminė ŪP pašnekovė.

Pasak jos, tėvukui pasitraukus iš žemės ūkio veiklos, vaikai registravo žemę savo vardu, dirbo kartu, padėjo vienas kitam, bendrai naudoja techniką. K. Kazlauskaitė, ūkininkauti pradėjusi 2005 m., mena, kad tuo metu seniūnijoje laisvos valstybinės žemės jau nebebuvo, ją teko nuomoti iš žmonių. Iš pradžių nuomojama žemė buvo netoli nuo nuosavų valdų, tačiau laikui bėgant atstumai didėjo.

„Vėliau žemę pirkome iš privačių asmenų. Dirbami plotai nuo ūkio yra nutolę net 15–30 km. Kai atstumai tolimi, ūkio ekonomika tampa sudėtingesnė. Šiuo metu bendras mūsų šeimos narių ūkių plotas sudaro apie 800 ha. Ties juo ir apsiribojome, jis – pakankamas. Bet mes nuosavos žemės lyg ir turime, bet kartu jos ir neturime, nes ji užstatyta bankui“, – atviravo Kupiškio r. ūkininkė.

Išbando naujoves

Ekologinio ūkio šeimininkė pasakojo, kad ji su broliais nuolat išbando įvairias naujoves, eksperimentuoja, augindama įvairias kultūras. „Kelerius metus iš eilės bandome auginti sojas. Auginame kanapes, dobilus sėklai, soras, grikius, kalendras. Šiemet pasisėjome vikių ir avižų mišinį sėklai. Pasisėmę patirties Vokietijoje, ėmėme auginti žiemines avižas. Įdomu pažiūrėti, kaip mūsų klimatas jas veikia. Juk avižos ekologijoje yra vienos iš pelningesnių augalų, tik joms reikalingas saiko svoris. Tikimės, kad avižų auginimas pasiteisins“, – auginamas kultūras pristatė K. Kazlauskaitė.

Ji pasakojo, kad augalininkystės ūkyje, siekiant tausoti dirvožemį bei mažinti ekonominius ir laiko kaštus, buvo pradėta taikyti neariamosios žemės dirbimo technologija. „Kai pradėjome laukus skusti, atsirado problema – pabiros. Nepavykdavo grūdų išvalyti 100 proc., todėl atsirado „mišinukų“, kuriuos sukūrendavome krosnyje. Vėliau kilo mintis, kad juos galima kam nors sušerti, tuo pat metu atsirado ir ekologiškų kiaušinių idėja. Taip ūkį papildė vištos dedeklės, atsirado paukštininkystė“, – kalbėjo ekologinio ūkio šeimininkė.

Nestokojo veiklos

Veikli moteris ŪP pasakojo, kad ekologinės paukštininkystės žinių, patirties ir pažangiausių sprendimų ji sėmėsi Vokietijoje. Būtent ši patirtis paskatino Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narius steigti kooperatyvą „Bio LEUA“. „Kooperatyvui jau aštunti metai. Per šį laikotarpį mes parašėme ne vieną projektą didelių fermų statybai, kuriose šiandien auga keli tūkstančiai vištų dedeklių. Vėliau atsirado ir ekologiškai užaugintos vištienos poreikis. Mums pavyko sėkmingai dalyvauti veiklos paįvairinimui skirtoje programoje. Gavę finansavimą, įsirengėme nedidelę skerdyklėlę. Vėliau, pasinaudoję dar viena paramos priemone, įsigijome automobilį su šaldymo įranga“, – nuveiktus darbus vardijo pašnekovė ir atkreipė dėmesį į ekologinio ūkininkavimo iššūkius, kurie lydi kiekviename žingsnyje.

K. Kazlauskaitė ŪP pasakojo, kad jiems dideliu iššūkiu tapo dalyvavimas ekologinės produkcijos tiekimo į vaikų ugdymo įstaigas projekte, kurį parengė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). „ŽŪM septintus metus tęsia savo inciatyvą ir skatina vaikus maitinti per trumpąsias maisto tiekimo grandines tiekiamu vietiniu kokybišku maistu. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos gauna 26 Eur per mėnesį paramą ir įsipareigoja įsigyti ne mažiau kaip 60 proc. vaikų maitinimui skirto kokybiško ir sveiko maisto kiekio. Tačiau į vaikų ugdymo įstaigas keliauja ne tik ekologiški, bet ir pagal nacionalinę maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai“, – dėstė Kupiškio r. ūkininkė.

Konkuruoja kaina

K. Kazlauskaitė, aiškindama šio projekto esmę, atkreipė dėmesį į tai, kad pradiniame etape buvo suplanuota į vaikų ugdymo įstaigas tiekti tik ekologišką produkciją, tačiau, kadangi jos kiekis buvo nepakankamas, prisijungė ir NKP. „Iš vienos pusės tai yra gerai, bet iš kitos – yra problema, nes į vieną „lentyną“ pastatoma ir ekologiška produkcija, ir NKP. O juk produkcijos savikaina skiriasi. Atskirų produktų grupėse ji yra skirtinga, ypač skiriasi vištienos savikaina. Išeina taip, kad viešuosiuose pirkimuose mes konkuruojame kaina. Tai mums labai nepatinka, todėl nuolat akcentuojame ir sakome, kad „žaliuosiuose“ pirkimuose pirmenybė turėtų būti skiriama ekologiškiems produktams, o jų nesant – NKP“, – problemą iškėlė ŪP pašnekovė.

Be šio skaudulio, ji išsakė ir dar vieną – ekologiškos produkcijos kiekį. Kaip teigė ūkininkė, ekologinių ūkių šeimininkai neretai išgirsta klausimą, kiek vartotojų jie gali aprūpinti ekologiška produkcija. „Į tokį klausimą mes atsakome, kad produkcijos galime užauginti tiek, koks bus jos poreikis. Tačiau mes negalime imti ir auginti, nežinodami, kad ją nupirks, kad ją užsakys. Pvz.: grūdai sandėlyje gali būti laikomi metus, tačiau morkų, svogūnų nepriauginsime, mėsos neprigaminsime tonomis, nežinodami, kam produkciją parduosime. Juolab, kad NKP produkcijos kiekiai didėja, o mūsų produkcijos ribos siaurėja. Prieš gerą dešimtmetį, atsiradus NKP programai, daugelis ekologinių ūkių perėjo ten, kur lengviau. Ekologinius ūkius puoselėja tik idėjiniai augintojai, kuriems pinigai nėra pagrindinė vertybė. Todėl mes visą laiką sakome, kad mums yra reikalingas aiškumas, stabilumas ir žinojimas, ką ūkininkui reikia daryti. Tuomet mes užauginsime ir produkciją“, – pažymėjo K. Kazlauskaitė.

Ji pasidžiaugė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) organizuota konferencija „Ekologiškas maitinimas viešajame sektoriuje: investicija į sveikatą ir Lietuvos ekonomiką“, vykusia Seime, kuri suteikė vilčių, kad ekologinio sektoriaus lūkesčiai bus išpildyti.

Kristinos KAZLAUSKAITĖS nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja