Nyderlandai klimpsta mėšlo politikos krizėje

Europos ūkininkų organizacijų atstovai balandį buvo susitikę Ispanijoje tartis dėl bendrų poreikių. Buvo išgryninti keturi reikalavimų punktai: vadinamojo Naujojo žaliojo kurso nuostatų atšaukimas; Europos Sąjungos vidaus rinkos apsauga; Europos gyvulininkystės ir veisimo sektoriaus apsauga bei parama jam; visiška teisės į privačią nuosavybę apsauga.

Daliai Nyderlandų gyvulių ir paukščių augintojų dabar, atrodo, sprendžiamas išlikimo klausimas. Šalį įklampino mėšlo politika.

Nenuostabu, kad sėkmė Europos Parlamento rinkimuose prognozuojama dešiniesiems, kurie pasisako už tai, kad ūkiuose nebūtų priverstinai mažinamas gyvulių skaičius, būtų atsisakyta iš fermų išskiriamo didžiausio leistino azoto kiekio ir pan.

Buvo taikoma išimtis – dabar jos atsisakoma

Priminsime, jog Nitratų direktyva numato, kad su paskleidžiamu mėšlu nebūtų viršyta 170 kg azoto vienam hektarui riba. Nyderlandams buvo taikomas specialus Europos Komisijos leidimas nukrypti nuo normos ir paskleisti mėšlo daugiau tam tikrų rūšių pievose. Tačiau nuo 2026 m. šalis turės laikytis standartinės europinės 170 kg azoto vienam hektarui ribos, todėl bus sunkiau šalinti organinį mėšlą.

Tam, kad būtų sumažintas mėšlo kiekis, turi būti mažinamas ir gyvulių bei paukščių skaičius. Jau atidarytas 1,8 mlrd. Eur finansinės paramos kapšas ūkiams, savanoriškai dalyvaujantiems pasitraukimo priemonėje. Nyderlandų ir žemės ūkio organizacijos LTO duomenimis, daugiau nei 1400 įmonių jau yra pasirašiusios įvairias nutraukimo schemas, tačiau dar trūksta informacijos, kokį tai duos mėšlo mažinimo efektą.

Iškilo ir kita problema. Praradus nukrypti leidžiančią nuostatą ir prisidėjus kitoms Europos priemonėms (privalomos apsauginėms juostos ir pan.), Nyderlanduose labai sumažėjo mėšlo įterpimo erdvė. Tai lėmė, kad sustojo mėšlo tvarkymo rinka.

Kadenciją baigiantis žemės ūkio ministras Pietas Adema mėgina spręsti krizę. Paskutinėmis vyriausybės kadencijos savaitėmis jis suskanta rengti mėšlo politikos planą ir įstatymo projektą, kuris ūkininkus tik dar labiau papiktina.

Nauji planai tik kursto ūkininkų pasipiktinimą

Įstatymo projektas numato keisti nacionalines mėšlo gamybos „lubas“ ir jas susieti su sektoriais. Viršutinę ribą norima sumažinti apie 10 proc. O kad nebūtų viršyta mėšlo gamybos riba, numatytos tam tikros reguliavimo priemonės: 30 proc. gamybos teisių (tam tikram gyvūnų skaičiui) „nugriebimas“ – perleidimas. Iki šiol tai buvo numatyta pienininkystei, o dabar siūloma ir kiaulininkystei bei paukštininkystei.

Ūkininkai pasipiktinę – nes tai yra dar vienas mėginimas suvaržyti gamybą, jaunieji ūkininkai apskritai praranda perspektyvą, ir visa tai daroma paskutinėmis šiai vyriausybei likusiomis savaitėmis. Žemės ūkio organizacijos, be to, kalba apie tai, kad mėšlo spaudimas yra sėkmingai sprendžiamas, nes ūkiuose ženkli mėšlo dalis yra perdirbdama.

LTO priekaištauja: užuot sudėtingą dokumentų rinkinį perdavęs būsimam ministrui, Adema kalba apie priemones, kurios prieštarauja politinių partijų susitarimui – laikas būtų sustoti... Kiaulininkystės augintojų asociacija POV antrindama tvirtina, jog kiaulininkystės sektorius jau pasiekia aplinkos taršos mažinimo tikslus, be to, didžioji dalis mėšlo yra perdirbama. Panašiai teigia ir Kees de Jong, LTO Paukštininkystės departamento pirmininkas: olandų paukštininkystės sektoriaus mėšlas daugiausia perdirbamas į granules arba panaudojamas energijos gamybai, visiškai neapsunkina mėšlo rinkos. To nepaisant sektoriui gresia gamybos teisių atėmimas – tai nesąžininga.

Balandžiui baigiantis keturios žemės ūkio organizacijos pasiūlė „mėšlo metodo krizės planą", kad vyriausybė ir žemės ūkio sektorius imtųsi bendrų veiksmų, būtų išvengta tūkstančių įmonių restruktūrizavimo. Organizacijos tikina, jog pačios nori imtis veiksmų, tačiau vyriausybė turi pateikti Briuseliui argumentus, kad būtų peržiūrėta ir atnaujinta nuo direktyvos nukrypti leidžianti nuostata. O jei Europos Komisija vis dar laikytųsi pozicijos, kad tokios galimybės nėra, Nyderlandams esą tektų vienašališkai prisiimti atsakomybę. Mėšlo krizės sprendimui susivienijusių organizacijų pasiūlymas aiškus: prisidėti prie krizės sprendimo su sąlyga, jei „kita stalo pusė“ ant stalo padės atitinkamą sprendimą.

Mėšlo politika pirmiausia skaudžiai kirs pieno ūkiams

Kaip vyriausybės parengtas mėšlo rinkos veiksmų planas paveiks ūkius? Vageningeno universiteto (WUR) ekonominių tyrimų centro ataskaita rodo, kad didelė dalis pieno ūkių gali prarasti reikšmingą dalį savo pajamų. Kai kurių pieno ūkių išlikimui kyla rimta grėsmė.

Panaikinus nukrypti leidžiančią nuostatą, nustačius buferines zonas ir nustačius vadinamąsias „maistinėmis medžiagomis užterštas teritorijas“, ūkininkams leidžiama į savo žemę įterpti mažiau gyvulių mėšlo. Perteklinį mėšlą jie gali šalinti tik tokiomis kainomis, kurios per trumpą laiką patrigubėjo (20–25 Eur/t, iki 35 Eur/t), tuo pat metu ūkininkai patiria ir kitas išlaidas dėl trąšų. Dėl to pieno ūkiai gali prarasti vidutiniškai 30 proc. pajamų – 30–40 tūkst. ar net 50 tūkst. eurų. Tai konstatuoja Vageningeno universiteto mokslininkai ataskaitoje, kurią užsakė Nyderlandų pieno organizacija NZO.

WUR neatmeta, kad mėšlo šalinimo kainos gali ir toliau augti, nes yra praktinių apribojimų, susijusių su mėšlo išvežimu ir eksportu. Mat kiekiai srutų, kurias reikia papildomai apdoroti, yra labai dideli. Įtampa dėl mėšlo, panašu, neatslūgs dar ilgai: mokslininkų vertinimu, pienininkystės sektoriui (net ir sumažėjus jo dalyvių skaičiui) dar ir 2030 m. trūks apie 40 proc. žemės ūkio naudmenų, kad galima būtų įterpti susidarantį mėšlą.

ŪP portalo informacija

123rf nuotr.