Kaunas +5,2 °C Debesuota
Šeštadienis, 7 Lap 2026
Kaunas +5,2 °C Debesuota
Šeštadienis, 7 Lap 2026




Oficialiai baigta valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms reforma

2024/02/01


Padidink tekstą

„Nuo vasario 1-osios 59 Lietuvos savivaldybės jau tapo valstybinės žemės patikėtinėmis, t. y. pasirašė priėmimo-perdavimo aktus ir Registrų centras jau įregistravo joms patikėjimo teisę. Savivaldybės nuo šiol pačios galės skirstyti miestų ir miestelių žemę, pagal savo poreikius ir turės daugiau galimybių papildomų investicijų pritraukimui į regionus“, – aplinkos ministras Simonas Gentvilas apibendrino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) reformą.

Aplinkos ministras ketvirtadienį kartu su Vilniaus vicemeru Andriumi Grigoniu bei Lietuvos savivaldybių asociacijos laikinai prezidento pareigas einančiu Plungės meru Audriumi Klišoniu pristatė prieš pustrečių metų pradėtos valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms rezultatus.

Įgyvendinant šią žemės reformą keistas Žemės įstatymas ir priimti šio įstatymo pataisas įgyvendinantys teisės aktai.

Po reformos savivaldybėms perduota daugiau kaip 112 tūkst. ha valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose (55 tūkst. sklypų, 67 tūkst. ha nesuformuotų valstybinės žemės plotų).

Dabar savivaldybės galės sudaryti šios žemės nuomos sutartis, formuoti sklypus, nustatyti servitutus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas, atlikti atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje apskaičiavimus.

Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių bei nesuformuotos valstybinės žemės plotų perduota Vilniaus miesto savivaldybei – 7 136 sklypai ir 7 756 ha.

„Žemės valdymo klausimai nuo šiol bus sprendžiami ir daug skaidriau, nes visi sprendimai turės būti tvirtinami miestų tarybose, tai reiškia, kad parengti sprendimai dar iki jų priėmimo bus vieši”, - skaidrumo aspektą pabrėžė aplinkos ministras.

AM atkreipia dėmesį, kad pertvarka įvykdyta ir Žemės informacinėje sistemoje (ŽIS). Planuojustatau.lt viešai neatlygintinai skelbiami duomenys apie visą valstybinę žemę, tiek suformuotą sklypais, tiek nesuformuotą. Nuo šių metų vasario mėnesio planuojustatau.lt galima matyti ir pokyčius žemės valdyme: kaip keičiasi žemės patikėtiniai, suformuojami nauji sklypai.

Žemės naudojimo pagal paskirtį ir tinkamose ribose kontrolę nuo šiol vykdys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

LSA sveikina pagaliau įvykdytą žemės reformą

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pabrėžia, kad nuo šiol šalies savivaldybės ne tik turės daugiau įrankių pritraukti investuotojus, bet ir galės įveiklinti šią žemę taip, kad ji geriausiai tarnautų gyventojams, o žemės valdymo procesai tarptų skaidresni ir sklandesni.

„Lietuvos savivaldai tai istorinis laimėjimas – Lietuvos savivaldybių asociacijos jo siekė daugiau nei 20 metų. Visos savivaldybės, kurios nuo šiandien gali pilnai disponuoti valstybės žeme miestuose ir miesteliuose, pagaliau turės visus įrankius daryti tai, ką ir turi daryti vietos valdžia – efektyviai planuoti vietos teritorijas ir kurti geresnę viešojo gyvenimo kokybę gyventojams. Galimybių bus iš tiesų daugiau – dabar daug lengviau galėsime rasti sklypą naujam darželiui ar mokyklai, kokybiškai sutvarkyti ežero pakrantę, rasti tinkamą vietą antžeminiams konteineriams, jau nekalbant apie glaudesnį bendradarbiavimą su verslu“, – sako laikinai LSA prezidento pareigas einantis Plungės rajono meras Audrius Klišonis.

Pasak jo, šis pokytis padės į Lietuvą pritraukti dar daugiau investuotojų, o tai ypač svarbu kalbant apie šalies regionų konkurencingumą, darbo vietų kūrimą, ekonominės ir socialinės atskirties mažinimą. Disponuodamos savo teritorijoje esančia žeme, savivaldybės galės potencialiam investuotojui pasiūlyti tinkamiausias sąlygas, ir, svarbiausia, užtikrinti sklandų bei greitą biurokratinių procedūrų derinimą. 

A. Klišonio teigimu, žemės reforma suteiks daugiau skaidrumo, nes sprendimus dėl žemės priims savivaldybės, o kontrolę užtikrins NŽT, kuri iki šiol atliko abu veiksmus. Be to, savivaldybių sprendimai dėl žemės nuomos ir panaudos bus priimami savivaldybės tarybose, tad bus vieši ir prienami gyventojams.

„Tai bene didžiausia tokio masto reforma Rytų Europoje, ir tai suteikia mums konkurencinį pranašumą. Todėl vertiname tai, kad dabartinė Vyriausybė įvykdė savo prieš beveik ketverius metus duotą įsipareigojimą. Savivaldybės priima valstybinės žemės perdavimą kaip pasitikėjimo ženklą ir yra pasirengusios pateisinti joms suteiktą atsakomybę“, – sakė A. Klišonis. Jis tai pat pridūrė, kad sėkmingai įgyvendinus reformos tikslus, galima būtų pradėti diskusijas Vyriausybėje ir Seime dėl likusios kaimiškųjų teritorijų valstybinės žemės perdavimo.

 

ŪP portalo inf.

ŪP redakcijos nuotr.

Dalintis
2026/11/07

Kooperacijos proveržis Lietuvoje. Darome ar laukiame?

Nors apie kooperacijos plėtrą Lietuvos žemės ūkyje kalbama ir diskutuojama ne vienus metus, realybėje spartesnio proveržio vis dar pasigendama. Kooperacijos idėja atrodo patraukli, tačiau ją įgyvendinti praktiškai nėra taip paprasta. Viena ...
2026/11/07

Elektros fiksuotos kainos planų tarifai per savaitę kilstelėjo nereikšmingai, brango nefiksuotos kainos planai

Per praėjusią savaitę vartotojams siūlomų 12 mėn. fiksuotos elektros kainos planų vienos ir dviejų laiko zonų vidutinės 1 kWh kainos didėjo iki 0,3 proc., o 24 mėn. fiksuotos elektros kainos planų – mažėjo iki 0,7 procento. Per savaitę &scar...
2026/11/07

Mūsų emocijos – jų ginklas. Kaip dezinformacijos skleidėjai naudojasi baime ir pykčiu?

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Kiekvienas iš mūsų bent kartą yra patyręs tą staigų jausmą, kai iš baimės net kojos nutirpsta. Perbraukiame pirštu per išmaniojo telefono ekraną, akys užkliūva už rėk... Būtent šią trapią sekundę mes tampame pažeidžiamiausi. Kol esame įsitikinę, kad giname tiesą ir saugome savo artimuosius, kažkas kitas trina rankomis – manipuliacija suveikė nepriekaištingai. Kodėl šiuolaikiniame informa... Apie tai, kodėl dezinformacijos skleidėjai taikosi į mūsų baimę ir pyktį, ir kodėl šios dvi emocijos laikinai išjungia loginį mąstymą, kalbamės su sveikatos psichologe Gintare KUČIAUSKAITE, dirbančia Kauno psichikos sveikatos centre ...
2026/11/07

Kaip dirbtinis intelektas įveikia biurokratiją

Jungtinės Karalystės (JK) ūkininkas iš Stafordšyro sukūrė dirbtinio intelekto asistentą, kuris automatiškai užpildo jo paraišką subsidijoms gauti ir netgi aptinka klaidas: tai leido jam laiku pateikti paraišką ir...
2026/11/07

Panevėžio rajono bendruomenę subūrė žolynų paslaptys ir kūryba

Panevėžys (JP.lt). Panevėžio rajone, Barklainių I kaimo bendruomenės namuose, surengtas edukacinis vakaras „Ką žolynai šnabžda“ subūrė gyventojus pažinti augalus, ragauti žolelių arbatas ir kurti floristikos kompozicijas. Savo ž...
2026/11/07

Nuo galvijų iki alpakų: ŽŪDC pristato interaktyvų Lietuvos gyvulininkystės žemėlapį

Lietuvoje registruota daugiau kaip 629 tūkst. galvijų, beveik 126 tūkst. avių ir 647 alpakos. O kuriose savivaldybėse jų daugiausia, kokios veislės populiariausios ir kaip keičiasi gyvūnų skaičius? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų...
2026/11/07

R. Ežerskienė. Finansinį saugumą lietuviams užtikrintų 2650 eurų atlyginimas

Kad jaustųsi finansiškai saugūs, Lietuvos gyventojai norėtų gauti apie 2650 eurų atlyginimą „į rankas“. Tai maždaug 1050 eurų, arba dviem trečdaliais, daugiau, nei vidutinis atlyginimas. Panašiai mąsto ir mūsų kaimynai &n...
2026/11/07

Kaip keisime briedžių medžioklės sezono terminus?

Aplinkos ministro įsakymo projekte „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ numatoma keisti briedžių medžioklės terminus – nustatyti, kad tiek patinus, tiek pateles ir jauniklius būtų ga...