Olandai išteisino glifosatą

Nyderlandų Žemės ūkio, žuvininkystės, maisto saugos ir gamtos ministerijos prašymu Ctgb įvertino ataskaitą ir palygino duomenis su išsamiu ES glifosato medžiagų dokumentų rinkiniu.

Bolonijos Ramazzini instituto, Londono King's koledžo ir Bostono koledžo tyrėjai teigia radę ryšį tarp glifosato ir vėžio, stebėdami tiriamus laboratorinius gyvūnus. Tyrimo metu žiurkėms glifosatas buvo įlašinamas su geriamuoju vandeniu.

Mokslo žurnalistas Joostas van Kasterenas smarkiai abejoja su žiurkėmis atlikto tyrimo išvadomis. Kiti nepriklausomi mokslo srityje dirbantys žurnalistai taip pat suabejojo ​​​​išvadomis ir tyrimo metodu. Dabar ir Ctgb padarė tokią pačią išvadą, praneša veld-post.nl.

Glifosato kancerogeniškumas neįrodytas

Ctgb išvados grindžiamos įvairiais faktais. Pavyzdžiui, teigiama, jog tyrėjai, palygindami savo rezultatus, naudojo pasenusius kontrolinius duomenis, gautus iš kitų laboratorinių žiurkių. Tuo tarpu tarptautinis (EBPO) reikalavimas yra tas, jog tyrime būtų skelbiami duomenys ir apie savaiminį navikų atsiradimą tirtoje žiurkių populiacijoje, o tokios informacijos paskelbtame tyrėjų straipsnyje tiesiog nėra. Tokia informacija būtų svarbi, norint objektyviai atsakyti į klausimą, ar pastebėti navikai atsirado dėl glifosato poveikio, ar galėjo atsirasti savaime.

Todėl, kaip skelbia Ctgb, remiantis bendresniais duomenimis apie navikų atsiradimą laboratorinėse žiurkėse, dabar negalima teigti, kad rasti navikai atsirado dėl medžiagų, kurių sudėtyje yra glifosato. Taip pat panašu, jog skirtingų tipų navikai buvo klaidingai interpretuoti. Todėl svarbu, kad būtų prieinami neapdoroti duomenys ir kad Europos institucijos galėtų patikrinti tyrimų rezultatus.

Kaip teigia Ctgb, paskelbti duomenys rodo, jog viename tirtame gyvūne atsiranda skirtingų tipų navikai: „Jei glifosatas sukeltų navikų atsiradimą, tikėtina, kad esant didesnei dozei, navikų atsirastų daugiau arba jie vystytųsi greičiau – tai yra vadinamasis dozės ir pasekmės ryšys. Preliminarios analizės metu Ctgb nemato tokio dozės ir pasekmės ryšio.“

Akcentuojama, jog dar 2023 m., siekiant priimti patvirtinimo sprendimą, remiantis šešiais vertinimo dokumentuose pateiktais tyrimais pagal tarptautines EBPO gaires, jau buvo įvertintas glifosato kancerogeniškumas. Todėl Ctgb išvadose rašoma: „Atsižvelgiant, be kita ko, į dozės ir pasekmės santykio nebuvimą, atitinkamus veikimo mechanizmus ir panašius dalykus, taip pat buvo padaryta išvada, kad navikų išsivystymo negalima sieti su glifosatu. Panzacchi ir kt. straipsnis šiuo klausimu nepateikia jokių naujų įžvalgų... Taip pat atsižvelgdama į visuomenės ir žiniasklaidos reakcijas, Ctgb mano, kad svarbu, jog į visus klausimus būtų galima atsakyti be jokių abejonių.“

Neuždraus naudoti ūkininkams

Nyderlandų Žemės ūkio ministrė Femke Wiersma paskelbė, kad priims Ctgb išvadas. Remdamasi jomis, ji nesiims jokių papildomų priemonių ir neuždraus ūkininkams naudoti glifosatą. Be to, ji dabar laukia atitinkamų Europos organizacijų EFSA ir ECHA analizės, skelbia nieuweoogst.nl.

Praėjusią savaitę F. Wiersma buvo iškviesta į Atstovų Rūmus parlamentarės Inesos Kostič (Gyvūnų partija) prašymu, kur ji turėjo atsakyti į klausimus apie glifosato tyrimus. Ji paklausė ministrės, ar ji nori, kad daugelis moksleivių, šią vasarą per šventes dirbančių žemės ūkio ir sodininkystės darbus, būtų paveikti glifosatu.

„Daugelis studentų netrukus grįš į laukus užsidirbti papildomų pinigų, pavyzdžiui, lupdami svogūnėlius ir rinkdami braškes. Tai, kas atrodo kaip nekaltas papildomas darbas, yra labai rizikinga“, – sako I. Kostič.

Žemės ūkio ministrė savo ruožtu mini šimtus tyrimų, kurie rodo, kad glifosatas yra saugus. Tai taip pat yra Europoje patvirtinta medžiaga. „Tačiau jei bus realių požymių, kad yra kitaip, bus imtasi veiksmų.“ – konstatuoja F. Wiersma.

Senas ginčas

Ginčai dėl glifosato kancerogeniškumo tęsiasi jau seniai. Antai portale newscentist.com dar 2018 m. buvo paviešinta garsi istorija, paremta JAV Kalifornijos teismo nutarimu. Tuo metu kompanijai „Monsanto“ buvo nurodyta išmokėti 289 milijonus dolerių Dewayne'ui Johnsonui, žemdirbiui, kuris teigė, jog mirtiną vėžį jam sukėlė „Roundup“ ir „RangerPro“ produktai, kuriuose yra glifosato. Tačiau jau tada mokslininkai suabejojo tokios nutarties pagrįstumu.

„Nemanau, kad yra kokių nors tinkamų mokslinių įrodymų,” - sakė Kembridžo universitete vėžio epidemiologiją tyrinėjantis Paul Pharoah. – „Paprasčiausiai nežinome, ar glifosatas buvo tikroji vėžio priežastis šiuo ar kuriuo kitu atveju“.

Įdomu ir tai, jog Pasaulio sveikatos organizacijos padalinys, Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) nerado visiškai jokių įrodymų iš žmonių tyrimų, o įrodymai iš tyrimų su gyvūnais – neįtikinami: kai kuriuose tyrimuose nustatyta padidėjusi tam tikrų auglių rizika, naudojant itin dideles dozes, tuo tarpu kituose tyrimuose ryšio nenustatyta.

IARC rezultatai dar labiau išskirtini, nes atskiri glifosato saugumo patikrinimai, kuriuos atliko Europos Maisto saugumo žinyba, Europos chemijos agentūra ir JAV Aplinkos apsaugos agentūra padidėjusios vėžio rizikos nenustatė.

Kito PSO padalinio tuo metu atliktas patikrinimas taip pat išsiaiškino, kad žiurkėms glifosatas nebuvo karcerogeniškas, nors pelių, gavusių itin dideles dozes atveju, tokios tikimybės atmesti negalėjo. JK Vėžio tyrimų centras sako, kad yra „mažai įrodymų”, jog žmonėms, paveiktiems labai didelių dozių, rizika gali padidėti, bet normalaus lygio rizikos įrodymų nėra.

Parengė Ričardas Čekutis