Olandai kuria statybines medžiagas iš žolės

Ketvertas

Keturios šiame projekte bendradarbiausjančios kompanijos yra „TABS Holland“, BAM, „Dealin.Green“ ir „Mammoetgras Wereldwijd“, skelbia nieuweoogst.nl.

„TABS Holland“ yra medienos ir statybinių medžiagų prekybos įmonė, kurią sudaro keturiolika įmonių, įskaitant „Pontmeyer“ ir „Jongeneel“. Statybų bendrovė BAM stato ir projektuoja pastatus bei namus. „Dealin.Green“ yra platforma, jungianti ūkininkus ir statybininkus. „Mammoth Grass Worldwide“ specializuojasi auginti miskantus.

Viena iš projekto iniciatorių „Dealin.Green“ taip aprašo savo pasirinkimo motyvus, akcentuodama ir savo gamybos poveikį klimatui: „Iš greitai augančių miskantų, kurie sugeria iki 7 kartų daugiau CO2 nei įprasti miškai, bei statybinių atliekų gaminame medžiagas, kurios daro nedidelį poveikį aplinkai“.

Nuo kitų metų šalys tikisi perdirbti 5000 tonų miskantų žolės. Iki 2028 m. pajėgumai turėtų būti padidinti iki 20 000 tonų biologinės kilmės pluošto, naudojamo gipso kartono gamybai. Šalys taip pat ketina kurti kitas statybines medžiagas iš miskanto ir paulovnijos.

Medžiagos

Paulovnijos medis (dar vadinamas Kiri medžiu) yra vienas sparčiausiai augančių medžių mūsų planetoje. Dėl to jis taip pat sugeria daug CO2. Tai medis, kurį galima ne kartą nupjauti – po ​​vieno pasodinimo jis gali ataugti iki 5 kartų. Ypatinga tai, kad jis yra itin lengvas, netgi vadinamas „aliuminiu tarp medžių“, bet vis tiek labai tvirtas. Jo auginimas nereikalauja daug darbo. Tačiau paulovnija klasifikuojama kaip pasėlis (GLB 1927), o ne kaip miškininkystės augalas.

Miskantas yra ekologiška žaliava, tinkama įvairių rūšių gaminiams. Derlių galima nuimti jau po metų ir jis beveik nepatiria nuostolių. Dėl spartaus augimo ši žolė sugeria daug CO2. Miskantas taip pat nereikalauja daug priežiūros ir atrodo dekoratyviai. Tinkamas auginti įvairiomis klimato ir dirvožemio sąlygoms. Nereikia trąšų ar augalų apsaugos priemonių, o tai naudinga gamtai: iš aplinkos ši žolė surenka amoniaką ir kietąsias daleles, valo vandenį ir gerina dirvožemį.

Apie iniciatorius

Šio projekto iniciatoriai, kompanija „Dealin.Green“ užsiima žemės sklypų tyrimais, remdamiesi dirvožemio mėginiais, sklypų skenavimu, klientų pageidavimais ir galiojančiais teisės aktais. Tuomet planuoja finansinę kliento verslo pusę – nuo ​​dirvos paruošimo, investicijų į sėklinius augalus, auginimo, perdirbimo iki anglies dioksido absorbavimo ir derliaus.

„Mūsų auginimo ekspertai padės jums auginimo procese, kad pasiektumėte maksimalų derlių. Šiuo tikslu jie reguliariai lankosi ir naudoja antžemines bei požemines stebėjimo sistemas. Sistemos stebi augimą, registruoja anglies dioksido kiekius ir aptinka nukrypimus“, - teigiama kompanijos tinklapyje.

„Dealin.Green“ taip pat padeda nuimti derlių ir realizuoti užaugintą produkciją.

Moksliniai tyrimai

Priminsime, kad miskantai Lietuvoje vertinami ne tik kaip aplinkai puošti tinkami augalai.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institute atliekami ne maisto paskirties augalų tyrimai, o instituto eksperimentiniuose laukuose auginami įvairūs šiltųjų kraštų energiniai augalai, tarp jų ir didieji miskantai (lot. Miscanthus giganteus).

LAMMC Žemdirbystės institute buvo atliktas tyrimas, kuriuo nustatyta, kad prie šaltesnio Lietuvos klimato itin sėkmingai prisitaikė būtent ši rūšis. Institutas teigia, jog miskantai gali būti panaudojami kaip biokuras, žaliava biodujoms ar bioetanoliui.

„Anksčiau mokslininkų pateikti miskantų augimo modeliavimo rezultatai rodė, kad Lietuvoje šie augalai neaugtų dėl žemų temperatūrų šaltuoju metų laiku. Tačiau mūsų atlikti pastarųjų metų tyrimai įrodė, kad miskantai gali būti perspektyvūs augalai net ir Šiaurės šalyse“, – sako energinius augalus tyrinėjanti LAMMC Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vita Tilvikienė.

„Metaną, dujas, naftą ir su tuo susijusias technologijas žmonija naudoja 150 metų, tačiau biomasės potencialas išnaudojamas tik pradiniame lygmenyje. Tai skatina spręsti problemas, kurios vis dar nėra išspręstos pasauliniu mastu“, – akcentuoja doc. dr. Jonas Baltrušaitis.

Energinių augalų biomasės naudojimas – viena iš klimato kaitos švelninimo priemonių. Šie augalai, kaip tvarūs atsinaujinantis energijos šaltiniai, gali būti panaudojamas labai įvairiai.

Parengė Ričardas Čekutis