Ondatra: nors invazinė, bet nepavojinga

Laikais, kai ondatra buvo gausi, ji gerokai naikino vandens telkinių augaliją, nes maitinasi kone visais vandens augalais – nuo nendrių, karklų iki asiūklių, viksvų, alijošinių aštrių. Jos kaltintos, esą keičia pelkių augaliją ir gali paveikti ekosistemos pusiausvyrą, o kasdamos krantus ir upių, ežerų ar tvenkinių pakrantes, didina krantų eroziją, todėl gali paveikti ir struktūrinį ekosistemos stabilumą. Įtarta konkurencija su vietiniu vandeniniu pelėnu, kuris ir taip yra retas.

Žuvinto rezervate, vienintelėje vietoje Lietuvoje, nuo pat nuolatinių žvėrių apskaitų pradžios ondatra buvo rūšis, kurios gausa registruota ir teberegistruojama. Tiesa, skaičiuojami ne pavieniai žvėreliai, o jų trobelės – į bebro trobeles panašūs nedideli statiniai, kuriuose jos žiemoja, pavasarį augina jauniklius. Ondatras galima aptikti ir pagal maitinimosi vietų – „valgyklų“ buvimą, nes ten mėgsta susitempti augalų šakniastiebius ir stiebus, netgi dvigeldžius moliuskus, gyvavedes sraiges, kurioms yra neabejingos.

Ondatros Žuvinto rezervate pirmąkart aptiktos 1969 m., o 1975 m. (specialiai neskaičiuojant) jų gausumas įvertintas net 1000 trobelių. Susidomėjimas tuo metu madingu ondatros kailiuku buvo toks didelis, kad žiemomis iš Gamtos apsaugos komiteto į rezervatą atvažiuodavo ondatrų gaudytojai. Pradėjus sistemingas žvėrių apskaitas, Žuvinto rezervato metraščio duomenimis, 1980 m. jų gausa įvertinta gerokai saikingiau - 200 namelių; 1981 m. – 326; 1982-1983 metais – 423 nameliais. Tai buvo pats didžiausias ondatrų gausumas, registruotas tikslinėmis apskaitomis Žuvinto ežere ir Dovinės upės pakrantėse. Tuo pat metu Žuvinte registruotos pirmos kanadinės audinės, matyt prisidėjo prie staigaus ondatrų nykimo: 1984 m. ežere suskaičiuoti vos 53 nameliai, o 1985–1988 metais jų skaičius svyravo tarp 7 – 23. Paskutinį 20 a. dešimtmetį Žuvinte buvo aptinkami tik pavieniai individai, registruotos ondatrų valgyklos, tačiau neaptiktas daugiau, nei 1 namelis. Ondatros išnyko ir pelkutėse bei upeliuose kelių kilometrų spinduliu  aplink rezervatą.

Ondatrų populiacija ėmė atsikurti tik apie 2012 m., 2013 m. pabaigoje registruotos 5 jų gyvybingos gyvenvietės su keliolika namelių, 2014 m. šešiolikoje kolonijų suskaičiuota 60 namelių, o 2016 m. 120 namelių suskaičiuota tolygiai išsidėsčiusių visame ežere. 2017 m. suskaičiuota 40 trobelių, tačiau žiema buvo labai nepalanki ondatroms: žiemos pradžioje užšalus ežerui, vandens lygis tolygiai kilo, užliedamas trobeles. Dauguma ondatrų greičiausiai, neišgyveno - 2018 m. iki tol gausėjusi populiacija susitraukė iki vos 5 trobelių ir vėliau neatsikūrė.

Nuo 2019 m. ondatrų trobelių Žuvinto rezervate nebeaptinkama. Šiltuoju metų Žuvinto ež. vis dar randamos pavienės ondatrų maitinimosi vietos, taigi rūšis nėra galutinai išnykusi, tačiau, matyt nebeturi jokių perspektyvų atsikurti.

Neberandame ryškesnių ondatros veiklos pėdsakų ir aplinkiniuose ežeruose. Galima būtų įtarti, jog būtent kanadinė audinė (kurios vietinė populiacija sėkmingai kontroliuojama tik Žuvinto gamtiniame rezervate) yra labai svarbi ondatros populiacijos reguliuotoja už gamtinio rezervato ribų. Žinoma, jog kanadinės audinės turi reikšmingą įtaką ondatros populiacijoms, mažindamos jų skaičių ir keisdamos jų elgesį. Audinės, būdamos efektyvios plėšrūnės, gali iki minimumo sumažinti ar išnaikinti ondatros populiacijas, ypač ten, kur šie graužikai gyvena arti vandens ir yra lengvai pasiekiami, kaip kad Žuvinto ežere. Kažkada trumpam klestėjusiai ondatrai nelieka nieko kito, kaip kovoti dėl išgyvenimo kur nors atokesnėse šlapynėse. Tačiau jokios neigiamos įtakos ekosistemoms jos, greičiausiai, niekada nebeturės.

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos informacija