Ožekšnis: rudens spalvų mozaika

Puošmena iš smaugikų šeimos

Ožekšnis (Euonymus) – dekoratyvus augalas iš smaugikinių (Celastraceae) šeimos. Tokį ,,titulą“, matyt, pelnė dėl savo nuodingumo – pradedant lapais, baigiant originaliomis sėklų dėžutėmis.

Tačiau dėl vaisių dėžučių grožio, įdomių lapų spalvų verta buvo kaupti kolekciją iš tolimų kraštų ožekšnių. Ilgametė Vilniaus universiteto Botanikos sodo darbuotoja Gintarėlė Jurkevičienė prisimena tuos metus, kai buvo kuriamas šis sodas, ir jo dendrologams, augalų kolekcijų kuratoriams, tekdavo parinkti augalų rūšis, kurios galėtų augti Lietuvos klimato sąlygomis, kurios anksčiau baigia vegetacijos laikotarpį. Vieni augalai buvo išauginti iš sėklų, gautų iš Europos, Šiaurės Amerikos, Rytų Azijos botanikos sodų, kiti – iš auginių ar gautų sodinukų, dar kiti – iš sėklų, surinktų ekspedicijų metu natūraliose augavietėse.

Lengva šio botanikos sodo žemė, tai yra priesmėlis, ožekšniams tiko. O besiruošiantiems juos sodinti prie namų botanikė G. Jurkevičienė pataria į duobę prieš tai įpilti perpuvusio mėšlo arba komposto. Dirvožemis turi būti gerai drenuotas (vanduo neturi ,,stovėti“). Augalai mulčiuojami specialiu mulču arba rudenį nukritusiais medžių lapais.

Sodybą pagyvins kontrastais

,,Mažai priežiūros, bet efektas geras“, – pastebi botanikė G. Jurkevičienė, pridurdama, kad ožekšniai į mūsų kiemus gali įlieti dekoratyvumo ir kontrastų. Daugelį krūmelių galima formuoti, jie tinkami ir gyvatvorėms, o žemaūgiai laipiojantys ožekšniai ir žiemą žaliuoja gėlynuose, terasose.

Dendrologiniu požiūriu ypač svarbu, kad laipiojantys Fortūno veislės ožekšniai ir žiemą nenumeta lapų. Kitos ožekšnių rūšys žiemai lieka be lapų.

Beveik visi rūšiniai ožekšniai botanikos sode pasodinti pusiau šešėlyje, dalis auga ir saulėkaitoje. Saulės šviesa, anot G. Jurkevičienės, jiems yra netgi būtina: ,,Ne tik ožekšniui, bet ir kitiems augalams su spalvingais lapais reikalinga saulės šviesa, be jos lapai išblykšta“. Kad ožekšniai augdami nenukentėtų nuo drėgmės trūkumo, kad lapų spalvos būtų kuo ryškesnės, per didžiąsias sausras ožekšnių sodinukus tenka ir palaistyti.

Sodybų puoselėtojams specialistė pataria nepamiršti savo krašto augalų rūšių: ,,Dabar madinga daug pinigų išleisti atvežtiniams augalams, bet nepagalvojama, kad tie, kurie yra užaugę Lietuvoje, – užgrūdinti, patvaresni.“

Ypač jeigu sodyba yra drėgnesnėje vietoje, kurioje negali augti ypatingi augalai, dendrologė pataria sodinti ožekšnius – fonui sudaryti, užuovėjai. Tam tinka dvi Lietuvos ožekšnių rūšys – karpotasis ir europinis, kurie ir savaime auga miškuose, pakrantėse, nebijo net užteršto oro.

Ryškios, bet nuodingos dėžutės

Visi rūšiniai ožekšniai yra žydintys (tegu ir mažais slėpiningais, lapų spalvos žiedeliais), o dera rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais: subrandina originalias įvairių atspalvių oranžines ar rausvas sėklų dėžutes. Dėl tų savitų dėžučių ir kai kurių rūšių lapų spalvingumo dendrologė G. Jurkevičienė siūlo ožekšnius įtraukti į Lietuvos dekoratyvinių augalų sąrašą. Plyšus dėžutėms, tarytum ant siūlų pakibusios sėklos laikosi iki šalčių, kol nenukrenta, o kartais jos iš tolo ryškiai šviečia ir per žiemą, įspūdingai atrodo sniego fone.

Ypač dekoratyvus – karpotasis ožekšnis (E. verrucosus), kurio oranžines dėžutes su violetiniu atspalviu puošia žybsinčios juodos „akutės“, tarytum sekančios praeivius. O karpotojo vardą šis ožekšnis pelnė dėl smulkių karpučių, kuriomis apaugę stiebai.

Seniausias ir aukščiausias, siekiantis maždaug aštuonis metrus, Vilniaus universiteto Botanikos sodo ožekšnis – europinis (E. europaeus). Šis medžiu augantis daugiakamienis krūmas buvo rastas dar besikuriant šiam sodui. Tasai savaiminis ožekšnis ir šiandien gerai jaučiasi juodalksnių kompanijoje. Tradicinių europinių ožekšnių vaisių dėžutės – skaisčiai raudonos, keturbriaunės. Jos kartais naudojamos geltoniems dažams gaminti. Sugrūstomis europinio ožekšnio sėklomis kartais būdavo gydomi niežai.

Išskirtinis ugniniais, ryškiai raudonais lapais botanikos sodo panoramoje – sparnuotasis ožekšnis (E. alatus). Dar Lietuvoje retas medis ar krūmas gelsta ar rausta, o sparnuotasis ožekšnis, žiūrėk, jau iš tolo šviečia savo raudoniu, spinduliuoja gerą energiją, iškart patraukia dėmesį pasodintas tarp spygliuočių ar kitame žaliame fone. Šis Tolimųjų Rytų augalas su originaliomis sparno formos šakelėmis (su kamštinėmis briaunomis), atsigabentas iš Vladivostoko, anksčiau nei kiti ožekšniai sukrauna savo dėžutes, anksčiau ir ,,miegoti“ eina.

O štai žemasis ožekšnis (E. nanus), nukabinėtas rausvo atspalvio vaisių dėžutėmis, sudaro gražų duetą su pilkšvu gluosniu.

Lietuvoje labai retas ir ypač dekoratyvus – usūrinis ožekšnis (E. macropterus), atkeliavęs iš Tolimųjų Rytų, kurio gausiai derančias tamsiai raudonas vaisių dėžutes dengia ,,skrybėlaitės“ - žvaigždutės.

Amerikinis ožekšnis (E. americanus) stebina ryškiai violetiniu lapų atspalviu, sukrauna rausvas sėklų dėžutes.

Raudonasis ožekšnis (E. atropurpureus), Šiaurės Amerikos augalas, rudens peizažą prisodrina raudonumu.

Laipiojantys ožekšniai – gėlynams

Fortūno veislės ožekšniai nežydi ir nedera, nesubrandina jokių vaisių, skirtingai nuo rūšinių ožekšnių, augančių krūmeliais ir medeliais. Ir vieni, ir kiti yra nuodingi. Ir apskritai G. Jurkevičienė nepataria kramtyti kiekvieno pasitaikiusio, nežinomo augalo.

Žemaūgiai Fortūno ožekšniai žaliuoja ir per žiemą, tai puiki puošmena daugiamečių gėlynų pakraščiams, kiekvienam gėlių darželiui. Jeigu žemaūgiai ožekšniai auginami terasose, talpa žemei turėtų būti didesnė, kad žiemą nenukentėtų šaknys.

Fortūno ožekšniai nėra reiklūs augalai, juos lengva dauginti šakelėmis ir dalinant kerus, jų svarbu nepertręšti, bent jau nuo vasaros vidurio nebarstyti jokiomis azotinėmis trąšomis, kurios skatintų augimą.

E. fortunei ‘Minimus’– ožekšnis smulkiais žaliais lapeliais, driekiasi 20–30 centimetrų stiebu.

E. fortunei ‘Emerald‘n Gold’ – žemaūgis ožekšnis, kurio žali lapeliai pagražinti ryškiai geltonais apvadais, išsiraizgo iki pusės metro ilgio.

E. fortunei ‘Emerald Gaiety’ – mūsų gėlių darželiuose dažnas šliaužiantis ožekšnis su baltais lapelių kraštais.

E. fortunei ‘Sunspot’ – ožekšnių žali lapeliai geltonumu pagražinti viduryje, o kai kurios šakelės – visiškai geltonos.

E. fortunei ‘Coloratus’ – sodriai žalios spalvos laipiojantis ožekšnis.

Jolantos TAMAŠAUSKIENĖS nuotr.

Titulinėje nuotr. – Usūrinio ožekšnio žiedų žvaigždutės gali tapti sodybos puošmena.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.