Ožkų Karalienė

Po Alvido ir Gitanos Mikalauskų kiemą Bridų gyvenvietėje (Šiaulių r.) linguodamos vaikšto žąsys su žąsiukais, prie tvenkinio atkrypuoja būrelis ančių, o ganyklose žolę skabo šeimininkės numylėtinės – 38 ožkos. Gitana jas visas vardais šaukia, visas nuglosto, geriausiais pašarais šeria, o paskui iš jų pieno sūrius gamina. Dėl tos meilės ožkoms ir pati gavo vardą – kaime ją kitaip nevadina, tik Ožkų Karaliene.

Ožkų fotosesija ganykloje Šiauliškiai Alvidas ir Gitana Mikalauskai sodybą Bridų gyvenvietės pakraštyje nusipirko prieš dešimt metų. Čia jie apsigyveno su sūnumis Luku ir Matu, po poros metų gimė Jorūnas. Nuolat besišypsanti Gitana pakviečia pasigrožėti jos numylėtinėmis. Prie namų yra ganykla, ryte ir vakare jos pareina į molinį tvartą, kur įrengtas melžimo stalas. Šeimininkė savo ožkytes melžia rankomis, sako, taip joms sveikiau. Dabar turi 19 melžiamų ožkų, kitos – jauniklės. Per dieną primelžia 40 litrų pieno. Visą bandą prižiūri išdidus ožys Feliksas, kuris eina atokiau, atstatęs didelius ragus stebi, kas aplinkui dedasi. Dar nedideli ožiukai nubėga prie savo motinų, vienas kitą stumdydami puola prie tešmens atsiimti savo „davinio“. Gitana į ganyklą atneša duonos. Aplinkui ją sustoja drąsiausios prancūzų alpinės ožkos, iš Latvijos pirktoji ožka pavadinta Latve, ji irgi aktyvi, prie šeimininkės glaustosi Bruknė, Malvina, Rusnė, Balerina, tolėliau šmirinėja mažesnieji ožiukai. Visas ožkas Gitana paglosto, visas vardais pašaukia, kai kurios net užsimerkia, kai šeimininkė jas glosto ir sako joms švelnius žodžius. Bandą iš tolėliau vis stebi Feliksas. Paskui visos ožkos nubėga ant kalvelės, į medžio ataugas kasosi ragus ir atidžiai stebi supančią aplinką. Gitana šypsosi ir pasakoja, kad kaime ją vadina Ožkų Karaliene. Tokia pravardė geraširdei Gitanai labai patinka, tai esąs jai puikus komplimentas. Kartais ją pavadina ir Gulbe, mat mergautinė pavardė buvo Gulbinaitė. Už poros kilometrų Keblių kaime apsigyveno jos tėvai Kazys ir Danutė Gulbinai. Jie irgi pabėgo iš Šiaulių ir įsikūrė buvusioje senelio žemėje, pasistatė naują namą, nes senojo sovietmečiu nebeliko. Rudeniop Gitana su savo ožkomis žygiuoja į tėvų ūkį, ten palieka kelioms dienoms ganytis.

Apie ožkų charakterį Gitana pasakojo, kad ji baigė tuometį Joniškėlio žemės ūkio technikumą, įgijo agronomės kvalifikaciją, bet to darbo nedirbo. Vėliau Šiaulių kolegijoje mokėsi buhalterinės apskaitos. Diplomus sudėjo į stalčių. Gyvenimas kaime – pati geriausia akademija, nuotaikingai kalbėjo Gitana. Pirmąsias dvi ožkas Gitana nusipirko prieš septynerius metus. Nemokėjo jų melžti, buvo nuotykių, kol išmoko. Po kelerių metų banda didėjo, pačias geriausias ožkytes pasilikdavo veislei, kitas pirko. Kasmet keičia ožį, kad banda būtų sveika. Vaikščiodama po ganyklą ir vis glostydama savo ožkas Gitana pasakojo apie ožkų išskirtinį charakterį: jos yra smalsios, prieraišios, gudrios, jei pašauki vardu, tuoj atbėga, ožkos labai rūpinasi savo ožiukais, stiprus motinystės instinktas. Labai gražios ožkos su ragais, kitos jų neturi. Bandai vadovauja ne ožys, o vedlė ožka. Matriarchatas. Feliksas nepasiduoda vilionėms, jo nepaglostysi, juokiasi šeimininkė. Ožys yra stebėtojas, niekada nepraranda budrumo.

Apie sūrių gamybą ir kankles Visa Mikalauskų šeimyna valgo natūralius produktus iš savo nedidelio ūkio. Salotoms, sumuštiniams puikiai tinka fermentiniai sūriai. Apie tų sūrių darymą Gitana galėtų skaityti paskaitas. Ji Kaune baigė kursus, ten mokėsi gaminti fermentinius sūrius. Skaitė daug literatūros. Dabar darbšti moteris daro šešių rūšių fermentinius sūrius ir vaišina visus draugus, pradžiugina šeimą ir tėvus. Iš Prancūzijos parsisiunčia specialių fermentų, bakterijų, reikalingų sūriams daryti. Daug kam patinka Gitanos ožkų pieno sūris su pelėsiu, kitiems gardūs sūriai su paprikomis. Kiekvienam sūriui – savitas receptas. Apie gamybos paslaptis atvirai nekalbama, vėl juokauja Gitana ir priduria, kad yra kaip aludaris Žaldokas. Vienam sūrio kilogramui reikia net 10 litrų pieno. Gana ilgas gamybos procesas, kai kuriuos sūrius brandina pusę metų. Didžioji Gitanos svajonė – kuo greičiau atidaryti sūrinę ir užsakovams pateikti įvairių produktų, pagamintų iš ožkų pieno. Gitana moka groti kanklėmis, vaikų muzikos mokykloje baigė kanklių klasę. Patinka klasikinė muzika, kartais groja pianinu. Žiemos vakarais skaito knygas, patinka istoriniai filmai. Gyvendama mieste ji laisvu laiku megzdavo skaras, megztinius. Ir dabar kartais ima į rankas vąšelį ar virbalus, žiemą numezgė lovatiesę, neria užuolaidas.

Aldona SIREIKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos