P. Holmgrenas. Medienos ruošos apimties mažinimo idėja klimato kaitai yra neproduktyvi

ES klimato teisės aktas numato, kad iki 2050 m. ES grynasis išmetamųjų teršalų kiekis turėtų būti lygus nuliui. Svarbus bendros lygties aspektas yra tai, kad Europos miškai kaupia anglies daugiau, nei išskiria, kas gali kompensuoti likusį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą kitose srityse. Be neigiamo išmetamųjų teršalų kiekio miškuose grynasis nulis neįmanomas.

Dėl šios priežasties kiekvienoje valstybėje narėje nustatyti anglies dioksido saugojimo didinimo tikslai žemės ūkio sektoriams, vadinamasis LULUCF reglamentas. Tačiau daugelis valstybių narių pastebėjo, kad šiuos tikslus sunku pasiekti. Vienintelis būdas pasiekti trumpalaikius tikslus yra smarkiai sumažinti medienos ruošą, taip apribojant ir mažinant miškų ūkio sektorių.

„Žalieji“ šalininkai tvirtai pasisako už LULUCF tikslų laikymąsi arba net jų kėlimą. Valstybės narės nenori aukoti darbo vietų ir pajamų. Ši tema pastaraisiais metais buvo prieštaringa, o ES dabar siekia peržiūrėti LULUCF reglamentą.

Dvi naujos ataskaitos pabrėžia, kad šiuo metu sumanytas LULUCF yra itin brangus ir tuo pačiu metu nieko nedaro pasaulio klimato labui.

Profesoriai Maarit Kallio ir Elias Garvik išnagrinėjo visas ES šalis ir padarė išvadą, kad [siekiant išmetimų nulinio balanso] apvaliosios medienos ruošą reikėtų sumažinti 115 mln. m3, arba maždaug ketvirtadaliu dabartinio ruošos lygio.

Tačiau du trečdaliai šio reikiamo medenos kiekio būtų tiesiog išgaunami už ES ribų, t. y. susidarytų vadinamasis CO2 nuotėkis. Likusi dalisanglies išlakų išaugtų, nes spragą užpildytų iškastinio kuro medžiagos ir energija. Todėl poveikis pasaulio klimatui būtų nereikšmingas.

Kallio ir Garvik apskaičiavo, kad išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo kaina siektų 700 EUR/t CO2, tai yra daug kartų brangiau nei kiti būdai sumažinti mūsų poveikį klimatui.

Ir vis dėlto į jų analizę neįtrauktas poveikis Europos konkurencingumui ir saugumui.

Profesorius Runar Brännlund ir dr. Tomas Thuresson nagrinėjo pasekmes Švedijai. Šiame tyrime taip pat pabrėžiama, kad sumažintas derlius siekiant LULUCF tikslų kainuoja labai brangiai.

Išvados panašios. Nors sumažėjęs derlius trumpuoju laikotarpiu padidins anglies sankaupas, derliaus nutekėjimas į kitas šalis kartu su padidėjusiu iškasenų naudojimu biogeniniam atotrūkiui užpildyti panaikins bet kokį teigiamą poveikį klimatui.

Net ir ignoruojant šį poveikį, sumažėjusios medienos ruošos kaina Švedijos miškų sektoriui bus milžiniška. CO2 saugojimo miškuose kaina yra gerokai didesnė nei alternatyvių išmetamųjų teršalų kiekio ribojimo būdų, pavyzdžiui, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos.

Nė vienoje ataskaitoje nenagrinėjama ekonominė žala medienos vertės grandinėje, nesusijusioje su pirminės miškų pramonės šakomis. Šios vertės grandinės sukuria kelis kartus daugiau vertės. Europos lygmeniu medienos vertės grandinių pridėtinė vertė sudaro 7 proc. ekonomikos – panašiai kaip Europos automobilių pramonėje.

Abi ataskaitos rodo tą pačią kryptį. Anglies dioksido išsaugojimas gyvuose medžiuose yra itin neefektyvus būdas kovoti su klimatu. Tuo pačiu metu tai atima iš mūsų galimybes palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro per bioekonomiką. Jau nekalbant apie žalą Europos konkurencingumui ir saugumui.

LULUCF neturėtų būti peržiūrėtas, jo reikėtų atsisakyti.

Todėl, jei norime rimtai žiūrėti į klimatą, turėtų galioti ir „nulinio grynojo išmetamųjų teršalų kiekio“ idėja.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos informacija