Pacientų žalos atlyginimas: į ką svarbu atkreipti dėmesį

Jau ilgiau nei trejus metus galioja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įteisintas žalos atlyginimo be kaltės modelis, pagal kurį kompensacijos, jei sveikatai buvo padaryta žala, gaunamos greičiau ir paprasčiau, nes sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo nereikia nustatyti sveikatos priežiūros įstaigos kaltės.

Dėl pacientų sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pirmiausia sprendžia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, o nesutikus su šios komisijos sprendimu, pažeistas teises galima ginti teismuose.

Pastaraisiais metais teismai jau nagrinėja ir bylas dėl žalos atlyginimo pagal naująjį modelį. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. taikomas žalos atlyginimo be kaltės modelis įgyja vis aiškesnę kryptį teismų praktikoje, dažniausiai kylančius klausimus dėl pacientų teisės į žalos atlyginimą Jums trumpai pristato Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus konsultantas Artur DORŽINKEVIČ.

Kas turi teisę į pacientų sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą?

Teisė reikalauti žalos atlyginimo suteikiama pačiam pacientui. Tačiau neretai kyla klausimas, ar ir kiti tam tikrais ryšiais su pacientu susiję asmenys gali kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtintas asmenų, turinčių teisę reikalauti žalos atlyginimo, sąrašas. Be paties paciento, teisę į turtinės ir neturinės žalos atlyginimą turi ir asmenys, kurie buvo mirusio paciento išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat mirusio paciento vaikai, gimę po jo mirties.

Teisę į neturtinės žalos atlyginimą taip pat turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys. Teismų praktikoje pripažįstama, kad paciento mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir mirusio asmens sugyventinis ar sužadėtinis.

Šis asmenų ratas dar gali kisti, nes šių metų balandį Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Vilniaus apygardos teismo prašymą įvertinti, ar asmenų, turinčių teisę reikalauti žalos atlyginimo, sąrašas neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Šioje byloje bus sprendžiama, ar teisę į žalos atlyginimą turi mirusio nepilnamečio brolis.

Į ką kreiptis dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo?

Asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, prieš kreipdamiesi į teismą privalo pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka ir kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Tik tuomet, jei asmuo nesutinka su komisijos priimtu sprendimu, jis gali ginti savo pažeistas teises teismuose, t. y. per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie komisijos sprendimą, turi teisę kreiptis į atitinkamą apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismą dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.

Jei su apygardos teismo priimtu sprendimu nesutinkama, jį galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Galiausiai apeliacinės instancijos teismo sprendimą per 3 mėnesius nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti kasacine tvarka, tačiau šis teismas nagrinėja tik visos valstybės mastu svarbius teisinius klausimus. Statistiškai tik apie 16 procentų kasacinių skundų priimama nagrinėti kasacine tvarka, todėl dauguma bylų baigiamos nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Kas nagrinėjama teisme?

Pažymėtina, kad teisminiame procese neatliekama komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, bet iš naujo nustatomos ginčo faktinės aplinkybės ir civilinės atsakomybės sąlygos. Tai atskiras ir savarankiškas procesas.

Nors pagal žalos atlyginimo be kaltės modelį nebelieka pareigos įrodyti sveikatos priežiūros įstaigos kaltės, tačiau tebėra būtina įrodyti neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos. Civilinės atsakomybės be kaltės modelis sieja teisę į žalos atlyginimą ne vien su pačiu žalos atsiradimo faktu, bet ir su žalos išvengiamumo kriterijumi – žala atlyginama, jei jos nebuvo galima išvengti veikiant pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktiką ir žala nėra nulemta specifinės paciento sveikatos būklės, kuri atsirado iki paslaugų suteikimo ir už kurią sveikatos priežiūros įstaiga neatsako.

Atsižvelgiant į šių bylų pobūdį, neretai skiriama ekspertizė, siekiant nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įskaitant sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojo neteisėtų veiksmų buvimo faktą.

Koks gali būti teismo priteistas žalos dydis?

Teismas, priešingai nei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, nėra saistomas Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytų maksimalių sumų, be to, pačiuose teisės aktuose nėra jokios normos, ribojančios teismo teisę nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį. Taigi, teismo priteistas žalos dydis gali būti ir didesnis nei nustatė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Ši teismų praktikoje suformuluota taisyklė yra labai svarbi, nes ji užtikrina visiško žalos atlyginimo principą, įtvirtintą ir Civiliniame kodekse, ir Konstitucijoje.

Kas atlygina pacientui padarytą žalą?

Iki 2019 m. gruodžio 31 d. pacientui padaryta žala buvo atlyginama iš žalą padariusios sveikatos priežiūros įstaigos, kuri savo civilinę atsakomybę drausdavo privalomuoju ar savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus žalos atlyginimo be kaltės modeliui, žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų – Valstybinės ligonių kasos administruojamo specialaus Sveikatos priežiūros įstaigų įmokų fondo.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į vieną ypatumą, nuo kurio priklauso, ar bus taikoma iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi, ar naujoji Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcija. Nors pagal bendrą taisyklę turi būti taikoma ta įstatymo redakcija, kuri galiojo žalos padarymo metu, vis dėlto naujausioje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, galiojant iki 2020 m. sausio 1 d. sudarytoms asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartims, žalos atlyginimo klausimai sprendžiami pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo nuostatas. Taigi, egzistuoja išimtis dėl įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu, pagal kurią ankstesnė įstatymo redakcija taikoma net ir tuomet, kai žala padaryta jau įsigaliojus naujajam žalos atlyginimo be kaltės modeliui. Ši taisyklė yra svarbi ne tik sprendžiant dėl to, kas atlygins žalą (ar valstybė, ar sveikatos priežiūros įstaiga), bet ir dėl to, ar žala bus atlyginama pagal naująjį žalos atlyginimo be kaltės modelį, ar pagal senąjį modelį.

Lietuvos apeliacinio teismo/Lietuvos nacionalinės teismų administracijos informacija