Padangos iš kiaulpienių – netolima ateitis

Antai agrarheute.de konstatuoja, jog iš vietinių kiaulpienių (Taraxacum kok-saghyz), kurios mūsų platumose auga kiekviename lauke, išgaunamas kaučiukas laikomas perspektyvia alternatyva importuojamam atogrąžų kaučiukmedžiui. Šis natūralus produktas naudojamas automobilių ir orlaivių guminėms padangoms gaminti.

Tuo tarpu Vokietijos federalinė maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministerija (BMLEH) kiaulpienių kaučiuką reklamuoja nuo 2012 m. Ministras Aloisas Raineris buvo informuotas apie dabartinę auginimo ir selekcijos būklę.

Čia verta pažymėti, jog dar 2018 m. kompanija „Continental“ pristatė padangas, pagamintas iš paprasčiausių kiaulpienių. Šis augalas gumos gamybai buvo naudojamas dar Sovietų Sąjungoje, tačiau tuometiniai selekcininkai nepajėgė išvesti tokios augalo rūšies, kad patenkintų pramonės poreikius.

Ministro vizitas

Vizito Parkštetene, Bavarijoje, metu Vokietijos federalinis ministras A. Raineris sakė, jog kiaulpienių kaučiukas tampa svarbia, tvaria žaliava gumos pramonei ir tropinio kaučiuko pakaitalu: „Jei galėsime išplėsti vidaus gamybą, tai bus naudinga mūsų ekonomikai ir žemės ūkiui. Todėl ministerija remia tyrimus šioje srityje“.

Ministras apsilankė Parkštetene įsikūrusioje augalų selekcijos įmonėje „Eskusa“. Įmonė užsiima specializuotų kultūrų auginimu bei dauginimu ir bendradarbiauja su Miunsterio universitetu, Juliaus Kühno kultūrinių augalų institutu (JKI) ir biotechnologijų bendrove „ScreenSys“, siekdama iš laukinių kiaulpienių sukurti atsinaujinančią žaliavą pramonei.

Nors kiaulpienių sudėtyje yra kaučiuko, tačiau jo kiekis vis dar nepakankamas pramoniniam auginimui. Kiaulpienės yra tvirtos ir nereiklios, tačiau jos vis dar nėra stabilų derlių duodantis ir todėl pelningas augalas. Vis dėlto dabar pritaikomos tikslinės selekcijos programos tai keičia.

Selekcija ir gamyba

Iki 2026 m. projekto partneriai siekia gerokai paspartinti didelio našumo kiaulpienių hibridų auginimą, veisimą ir dauginimą. Nuo 2012 m. jie vykdė tyrimus ir kaupė praktinę patirtį, įgyvendindami Atsinaujinančiųjų išteklių agentūros (FNR) projektą „Takowind“. Konsorciumas tiria, kaip praktiškai pritaikyti kiaulpienių auginimą.

Tyrėjai konstatuoja, jog pagrindiniai projekto konsorciumo tikslai – didelio masto kiaulpienių auginimo komercializavimas ir kaučiuko panaudojimas: „Siekiant greitai sulaukti ekonominio gyvybingumo, projektas remsis sėkmingais selekcijos rezultatais ir toliau plėtos susijusią selekcijos metodiką... Šiuo požiūriu siekiama paspartinti auginamos augalinės medžiagos augimą ir konkurencingumą“.

Kiaulpienių panaudojimo galimybes iliustruoja paprastas skaičiavimas: 10 kg sveriančioje automobilio padangoje yra 2 kg natūralaus kaučiuko. Paskaičiuota, jog iš 1000 kg kiaulpienių kaučiuko – tiek jų įmanoma išgauti iš 1 hektaro dirbamos žemės – galima pagaminti 500 automobilių padangų. Todėl manoma, jog kiaulpienių veisimas yra perspektyvi žemės ūkio sritis.

Kaip teigia „Eskusa“ įkūrėjas dr. Fredas Eickmeyeris, šiuo metu iš kiaulpienių išgaunamo kaučiuko derlius tesiekia apie 150 kg/ha. Auginimas tampa ekonomiškai perspektyvus tik esant 1000 kg/ha derliui. Tačiau ekspertas optimistiškai vertina šį tikslą „artimoje ateityje“ ir mano, kad selekcijos pastangos netrukus atneš sėkmę. Tarp iki šiol pasiektų selekcijos laimėjimų yra kiaulpienių šaknų kaučiuko kiekio padidėjimas nuo 3 proc. iki 16 proc.

Pakaitalas

Pasak FNR, 2022 m. pasaulyje buvo pagaminta 14,5 mln. tonų natūralaus kaučiuko, daugiausia iš Indonezijos ir Malaizijos, kurios sudarė apie 80 proc. pasaulinės produkcijos. Vienintelis iki šiol prieinamas žaliavos augalas yra kaučiukmedis (Hevea brasiliensis). Tačiau jo auginimas Pietryčių Azijoje neišvengiamai yra susijęs su atogrąžų miškų kirtimu, dideliu vandens sunaudojimu ir biologinės įvairovės nykimu. Be to, klonuotos monokultūros kelia didelę ligų riziką.

Vokietijoje kiaulpienėms buvo panaudota maždaug 60 hektarų eksperimentinės žemės. Didžioji šios žemės dalis yra „Taraxagum-Lab“ tyrimų centre Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje. Kiti eksperimentiniai plotai yra Žemutinėje Saksonijoje, Šiaurės Reine-Vestfalijoje ir Bavarijoje.

Padangų gamintoja „Continental“ sukūrė kiaulpienių kaučiuko išgavimo ir perdirbimo metodus. Jau egzistuoja pirminiai automobilių padangų prototipai. Mažomis serijomis taip pat gaminamos dviračių padangos.

Gamintojo komentaras

„Continental“ komanda kiaulpienę ištyrė kaip alternatyvų natūralaus kaučiuko šaltinį. Kompanija naudoja ne bet kokią kiaulpienę, o specifinę rusiškąją jos rūšį. Tai vienintelė kiaulpienė, kurią galima naudoti kaip alternatyvų natūralaus kaučiuko gamybos šaltinį. Šios kiaulpienės rūšies šaknyse yra natūralaus kaučiuko latekso, todėl tiekimas bus stabilesnis ir lengviau kontroliuojamas, o tai atsilieps ir kainų stabilumui. Šis augalas taip pat yra daug mažiau jautrus oro sąlygoms nei kaučiukmedis.

„Žemės ūkio požiūriu, kiaulpienės yra nereiklus augalas, augantis vidutinio klimato sąlygomis, net šiauriniame pusrutulyje, ir gali būti auginamas netinkamose maisto produktų gamybai žemėse“, – teigia dr. Carla Recker, vadovaujanti „Continental“ komandai, kuriančiai šią medžiagą. – „Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, gumos gamyba įmanoma netoli mūsų padangų gamyklų, o gerokai trumpesni transporto maršrutai taip pat sumažintų CO2 išmetimą.“

Gumos transportavimas iš Pietų Amerikos ar Vakarų Afrikos į Šiaurės Ameriką ir Europą gamybai yra ilga ir brangi kelionė, kuri taip pat labai prisideda prie CO2 išmetimo.

Rusiškoji kiaulpienė gali vešėti didelėje pasaulio dalyje, o jos augimo ciklas yra maždaug vieneri metai. Tuo tarpu kaučiukmedis turi ilgą gyvavimo ciklą, todėl pirmasis derlius gali būti nuimamas tik praėjus septyneriems metams po pasodinimo.

Kaip teigia „Continental Tire the Americas“ lengvųjų sunkvežimių padangų tyrimų ir plėtros direktorius Dr. Peteris Zmolekas, dar 2014 m. vasarą „Taraxagum“ padangos buvo pagamintos ir išbandytos vasaros bei žiemos sąlygomis bandymų poligonuose Vokietijoje ir Švedijoje, o rezultatai buvo labai daug žadantys.

Pasak specialisto, pradiniai iki šiol atlikti bandymai rodo, kad iš „Taraxagum“ pagamintos padangos yra lygiavertės pagamintoms iš įprastos natūralios gumos: „Nors potencialas yra didelis, prieš visapusiškai išnaudojant šią natūralią medžiagą, reikia įveikti nemažai kliūčių. Pirma, nemenkas iššūkis yra suderinti agronomijos procesą (sodinimą, auginimą ir derliaus nuėmimą) su nuolat kintančia paklausa. Nepaisant to, „Continental“ komanda neseniai sugebėjo išgauti kelis kilogramus kiaulpienių gumos iš nedidelės laboratorijos sistemos, kad pagamintų „Taraxagum“ padangas“.

Parengė Ričardas Čekutis