Pagalba augalui ir ūkininkui

Sparčiai vykstant klimato kaitai, ilgai besitęsiančios sausros, šalnos ir pavargusi dirva žemės ūkiui įtakos turi daugiau nei bet kada anksčiau. „Joniškio aruodas“ agronomės Albinos Gofman teigimu, kokybiškų, maistui bei pašarams tinkamų žaliavų auginimas tampa vis didesniu iššūkiu, todėl nepalankių klimato sąlygų alinamiems rugiams, kviečiams ar žirniams vis dažniau bandoma padėti mokslininkų sukurtais metodais.

Augalui reikia gydytojo

Kiekvienas pokytis, išbalansavęs augalą ir nuskurdinęs dirvos gyvybingumą, ūkininkui gresia nuostoliais, tačiau dalis žemdirbių vis dar ūkininkauja „kaip seniau“, o tai, pasak ūkininkus vienijančio kooperatyvo atstovės, kliudo suvokti šiandienę situaciją bei tinkamai pasirūpinti augalais. Pavyzdžiui, šiais metais šlakelį lietaus ir šiek tiek sniego Joniškyje matėme epizodiškai. Anksčiau šalnos būdavo įprastos birželį, šiemet jos atėjo gegužės pradžioje, o daugelis augalų sužydėjo beveik mėnesiu anksčiau. Albinos Gofman nuomone, tokia situacija verčia ūkininkus reaguoti kitaip: „Paprastai atėjus pavasariui padarydavome gaivinamąjį purškimą, išbarstydavome trąšas, išlaistydavome „KAS“, tada naudodavome herbicidus ir augimo reguliatorius. Šiemet kažkokia forma atiduodame azotines trąšas, gaiviname, gaiviname, gaiviname, o herbicidus purškėme pirmąją gegužės savaitę, vėlavome, bet kitaip negalėjome. Ūkininkai patiria savotišką paniką, ima abejoti kiekvienu savo žingsniu“, – su nerimu pasakoja A. Gofman.

Dėl šių priežasčių antrą dešimtmetį skaičiuojantis, augalininkystės produktais ir grūdų prekyba užsiimantis kooperatyvas „Joniškio aruodas“ nuo įsikūrimo pradžios bendradarbiauja su pasaulyje žinoma kompanija „Corteva Agriscience^TM“, siūlančia produktus ir sprendimus nebeprognozuojamam žemės ūkiui, kurie šiandien yra būtinybė.

Receptų paieškos

Agronomė Albina Gofman įsitikinusi  –  vienodo recepto visiems ūkiams tiesiog nėra. Dėl šios priežasties kasmet sugaištama daug laiko apžiūrint ir vertinant laukus bei jų būklę keičiančias oro sąlygas. Pavyzdžiui, pavasarį Joniškio krašte dienos metu niekuomet nebūdavo 25-ių laipsnių karščio, o vakare – 3-jų laipsnių šalčio, todėl natūralu, kad senieji herbicidai, pritaikyti lėtai bundančiam pavasariui, šiemet jau netiks. Pašnekovė džiaugiasi, jog tokiomis aplinkybėmis ypač naudingas ilgamečių kooperatyvo partnerių „Corteva Agriscience^TM“ požiūris, nes keičiantis klimato sąlygoms ši firma keičia ir savo produktus.

„Ūkininkams įprastas auginimo technologijas mes tiesiog apvertėme, pakeitėme eiliškumą, tačiau atsargiai rinktis reikia ir laukuose naudojamus produktus“, – patirtimi dalijasi A. Gofman bei akcentuoja, jog ilgamečiai partneriai „Corteva Agriscience^TM“ turi visą paletę skirtingomis aplinkybėmis naudojamų produktų. „Kai kooperatyvo nariams ūkininkams reikia kažką parinkti, tai nėra vienas ir tas pats. Vieniems siūlome laiko patikrintą, plataus spektro herbicidą „Tombo^TM“, kitiems palankesnis naujasis kompanijos herbicidas „Broadway Star^TM“, skirtas naikinti vienskiltes ir dviskiltes piktžoles, ypatingai tuose laukuose, kur vyrauja smilguolės, tuščiosios avižos, dirsės, varpučiai“, – pasakoja pašnekovė, pridurdama, kad kooperatyvas ne tik renkasi minėtos įmonės produkciją, bet ir glaudžiai su šia kompanija bendradarbiauja organizuojant produktų bandymus lauko sąlygomis.

„Siekdami geriausių rezultatų, mūsų žmonės nori atsirinkti produktus, tinkamus jų kraštui, todėl yra suinteresuoti bandymais lauko sąlygomis, o ne mokslo laboratorijose. Nors viešojoje erdvėje sklando nuomonės, jog Joniškyje duonos kepaliukai „auga ant medžių“, nes per javapjūtę iš javų hektaro byra po dešimt tonų grūdų, tai – netiesa. Mes labai daug dirbame, Joniškio krašte yra apie 20 proc. labai geros žemės, likusi yra tokia, kuri reikalauja labai daug darbo“, – žiniomis dalijasi A. Gofman. Jos teigimu, šiandien didžiausias dėmesys sutelktas į dirvą – kaip padaryti, kad dirvoje atsirastų vandens bankas. Žiūrint į daugiamečius meteorologinės tarnybos pranešimus, Joniškio rajonas (žemėlapyje jo ribos primena širdelės formą) yra unikalus: jeigu aplinkui lyja, čia dangus giedras. Jei aplinkui šalnos, čia to nėra. „Mūsų visi pavasariai yra sausi, per pastaruosius 15 metų tik dukart buvo šiek tiek drėgmės. Mes privalome ją išsaugoti, pasidaryti dirvoje maisto atsargų, vandens banką ir dar sukurti sąlygas dirvos mikroorganizmams, vabalėliams, sliekams gyvuoti. Kuo toliau, tuo aplinkos sąlygos tam – kritiškesnės“, – su nerimu pasakoja pašnekovė.

Inovacijų stiprinimas ūkyje

Pašnekovės teigimu, „Joniškio aruodo“ kooperatyvo ūkiuose taikoma skandinaviška technologija, kai patys savo išaugintų sėklų ūkininkai nesėja, o perka sertifikuotas ir parengtas sėjai. „Mes išsiskiriame iš kitų šalies regionų savo specifinėmis ūkininkavimo sąlygomis, todėl negalime kopijuoti latvių, estų, suomių, lenkų patirties, netgi kitų artimesnių regionų ūkininkų“, – pasakoja A. Gofman.

Agronomė akcentuoja, jog augalininkystėje svarbios visos detalės: kaip paruošta žemė, kokia sėkla buvo parinkta, kaip pasėta, kokie veiksmai buvo atlikti šiai sudygus. Todėl ypač daug dėmesio pastaruoju metu skiriama ūkininkų ir vartotojų sąmoningumui. Visų pirma, visuomenę stengiamasi įtikinti, jog žemės ūkis valstybei sukuria ypač didelę pridedamąją vertę (jis sudaro net 3 proc. mūsų šalies BVP), todėl būtina jį skatinti. Antra, „kaip seniau“ ūkininkaujančius žmones siekiama suprantama kalba supažindinti su šios srities inovacijomis bei mokslininkų rekomendacijomis.

A. Gofman pabrėžia, jog net ir išsirinkus geriausią preparatą, bet panaudojus netinkamą jo kiekį, netinkamu laiku arba netinkamoje kombinacijoje su kitu preparatu, galima sukelti labai didelę žalą. Pavyzdžiui, jeigu registruota herbicido norma yra 200 g/ha, jos negalima sumažinti iki 150 g/ha. Nors žolė iš karto atrodys nuvytusi, bet po kurio laiko, kai kvietys paauga, žolė atsigauna. Ypač svarbu skaityti ir produktų etiketes – du gerus herbicidus panaudojus greta, tam tikrais atvejais pastarieji vienas kitą ima slopinti.

Naujiena herbicidų rinkoje

Ūkininkavimo tradicijos joniškiečius įpratino laukti lietaus iki Joninių, dėl to teko pakoreguoti tręšimo, laukų purškimo technologijas. Tiesa, praėjusį rudenį rapsų buvo pasėta daug, tačiau dėl sauso ir šilto oro nepakankamai gerai suveikė dirviniai herbicidai, kurių efektyvumui būtina dirvos drėgmė. Kooperatyvo „Joniškio aruodas“ konsultantės teigimu, gilių žiemų praradimas šiandien provokuoja lauko kenkėjų antplūdžius. Be to, nors vietiniai kenkėjai turi savo vystymosi ciklus, atsiranda ir naujų, mūsų kraštui nebūdingų kenkėjų – muselių, amarų, lemų, spragių, pjūklelių. Anksčiau jie pasirodydavo apie Jonines, dabar atakuoja augalus gegužės pradžioje. Vis dėlto joniškiečiai išsiugdę kritinį mąstymą, neperka „katės maiše“ –  geram herbicidui, fungicidui, tinkamam insekticidui stengiasi netaupyti.

Pasak kooperatyvo atstovės – vienos „stebuklingos“ priemonės augalų apsaugai nėra. Vienuose ūkiuose nuostabiai veikia vieni preparatai, kituose – kiti, tačiau kiekviename ūkyje – sava specifika. Ypač didelio susidomėjimo ne tik Lietuvos, bet ir visos ES ūkininkų tarpe pastaraisiais metais sulaukė įmonė „Corteva Agriscience^TM“, kasmet pateikianti plačią paletę puikiu kainos ir kokybės santykiu pasižyminčių produktų, kurie pritaikyti ne tik skirtingoms aplinkoms, bet ir kinta pagal klimato tendencijas.

„Šį sezoną dėmesį reikėtų atkreipti į naujieną – „Korvetto^TM“ herbicidą žieminiams rapsams, naikinantį daugelį dviskilčių piktžolių: rugiagėles, baltąsias balandas, dirvines usnis, kibiuosius lipikus, bekvapius šunramunius, aguonas birules, raudonžiedes notreles, vaistines žvirbliarūtes, snapučius ir daugelį kitų“, – patirtimi dalijasi A. Gofman ir priduria, jog „Joniškio aruodo“ kooperatyvo nariai taip pat bus pirmieji išbandę naujausią įmonės pristatytą fungicidą su veikliąja medžiaga Inatreq^TM Active.“

Pasak A. Gofman, kad ir kokias priemones ūkininkai besirinktų, reikia kreipti daugiau dėmeso į patį lauką, nes šis geriausiai kalba pats už save: „Važiuodamas pro javų lauką, matai skirtingų atspalvių žalios spalvos lopus, o pagal tai gali spręsti tiek apie dirvos struktūrą, tiek apie ūkininko darbo drausmę – kur arta sekliau, tręšta gausiau, kur buvo apsisukęs purkštuvas“.

Justinas ADOMAITIS ŪP korespondentas