„Ir taip užbaigėm šitą labai ilgai užtrukusį klausimo sprendimą, dabar jau galima pasakyti virtusį „veiksmo trileriu“, nuo vasario mėnesio“, - rašo I. Hofmanas.
Pagrindiniai šio pakeitimo aspektai:
Pakeitus aprašą tręšimo planus privalės sudaryti žemės ūkio veiklos subjektas, per kalendorinius metus tręšiantis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų ir jei viršija aprašo 3 priede nurodytas bendras sumines azoto normas konkrečiam augalui, tręšiant:
*azoto turinčiomis trąšomis kartu su mėšlu ir (ar) srutomis;
* ik mėšlu,
*tik srutomis,
*tik mėšlu ir srutomis.
Aprašas papildomas 3 priedu, kuriame nurodomos maksimalios augalų poreikius atitinkančios ištręšiamų maisto medžiagų (azoto, fosforo, kalio) normos.
Pakeitime numatytas duomenų pateikimas vieną kartą per kalendorinius metus - iki gruodžio 10 d. (prieš tai buvo du).
Pakeitimu suvienodinami reikalavimai laikinoms rietuvėms ir kompostavimo rietuvėms. Abiejų tipų rietuvių laikymo trukmė iki 24 mėn. ir atstumas nuo pastatų 150 m.
Pakeitimu numatoma, kad prie tvartų galėtų laikyti mėšlą ūkio subjektai, laikantys ne daugiau kaip 100 SG, nustatant pereinamąjį laikotarpį iki 2030 m. sausio 1 dienos, kai įsigaliotų nuostata, kad tirštąjį mėšlą tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų galėtų kaupti ūkio subjektai, laikantys ne daugiau kaip 50 SG. (prieš tai buvo 50 SG).
Ministras akcentuoja, jog paminėti pagrindiniai pakeitimai, tačiau jų yra ir daugiau: „Reikia pasakyti, kad mėšlo ir srutų tvarkymo reglamentuojančios tvarkos niekaip nepavyko išspręsti per paskutinę praėjusios vyriausybės 4 metų kadenciją. Deja ir mums prireikė nemažai laiko planas buvo išspręsti per kelis mėnesius, tačiau užtrukom 6 mėnesius. Klausimo sprendimas užtruko iš dalies dar ir dėl to, jog nebuvo vieningos nuomonės ir iš socialinių partnerių, ribojo ir Nitratų direktyva, už kurios netinkamą taikymą Lietuva buvo gavusi EK sankcijas. Šio klausimo sprendimo eigoje buvo ir manipuliuojama, kai vieni žemdirbių atstovai sąmoningai klaidino savo bendruomenę, pateikdami selektyvią, klaidingą informaciją, tai taip pat neprisidėjo prie konstruktyvaus darbo. Tikiuosi, kad šis klausimas iš esmės išspręstas ilgam ir šiuo metu galime padėti tašką“.
I. Hofmanas teigia turintis sumanymą, kaip dar labiau supaprastinti žurnalų pildymą ir tręšimo planų rengimą ir taip mažinti ūkininkams tenkančią biurokratinę naštą: „Pirma, tręšimo planas turėtų būti kuo paprastesnis. Antra, tie kurie rengs tręšimo planus, jiems nebereikėtų pildyti tręšimo žurnalo. Ar tai pavyks įgyvendinti, pažiūrėsim, bet tikiuosi... Ačiū visiems prisidėjusiems prie šio klausimo sprendimo. Atskirą ačiū noriu pasakyti ir viceministrui Andriui Palioniui“.
Žemės ūkio ministerijos informacija