Pajūrį užklupo retas gamtos reiškinys

– Kaip paaiškintumėte tokį reiškinį, kai vienu metu sninga, griaudėja perkūnija ir žaibuoja?

– Virš jūros formavosi debesys, jūra šiuo metu yra pakankamai šilta (apie 5-6 laipsniai), o oro masės virš jūros – šaltos. Todėl kai susidaro didelis kontrastas tarp teigiamos ir neigiamos temperatūros, pradeda augti debesys. Jie vėjo yra genami link kranto ir pamažu pučiasi – viskas vyksta panašiai kaip vasarą, tik virš jūros. Tuomet tie debesys, žinoma, atšąla ir pradeda snigti. Kadangi tokie debesys krantą pasiekia jau gerai išsivystę, tai kartu su temperatūrų kontrastu jie ir sugeneruoja pavienius elektros išlydžius, lydimus perkūnijos. Šiuo atveju nebuvo taip, kaip būna vasarą, tačiau Vakarų Lietuvos gyventojai šį reiškinį galėjo stebėti.

– Ar dažnai tokie reiškiniai pasitaiko?

– Reikėtų kiek atskirti tuos reiškinius. Bendrai žiūrint žaibavimas šaltuoju metų laikotarpiu Vakarų Lietuvoje nėra retas reiškinys, tačiau dažniausiai tai vyksta, kai aplinka nebūna balta – gali kažkiek snigti ar šlapdriba kristi, ar lietus lyti... Bet štai kai aplinkui jau prisnigta, visur balta ir pradeda žaibuoti sningant, o juo labiau tai vyksta naktį, tuomet tai laikoma retu reiškiniu. Pavyzdžiui, Amerikos meteorologai, užfiksavę tokį vaizdą, lengvai pašėlsta... Aš dar niekada to nemačiau, norėtųsi man pačiam gyvai pamatyti šį reiškinį, ne vien tik video, tačiau iš to, kaip šį reiškinį apibūdina kiti meteorologai, tikrai turi būti įspūdinga – naktį baltame fone sužaibavus akimirkai pasidaro labai šviesu, nes šviesa atsispindi nuo sniego, tačiau ir perkūno garsas būna duslesnis, nes sniegas sugeria garsą. Sakyčiau, būna labai netipinė patirtis...

– Ar tokiais atvejais žmonėms pavojus kyla? Tarkime, eisiu tuo metu per sniegą laukuose, kur nėra jokios priedangos ir mane užklumpa toks reiškinys – ar gali mane nutrenkti?

– Teoriškai gali, bet praktiškai šaltuoju metų laikotarpiu tie išlydžiai būna ne iš debesies į žemę, bet aukštai debesyje. Tačiau perkūnija bet kokiu atveju yra pavojingas reiškinys, todėl tikimybė būti nutrenktam visada yra, bet ji šiek tiek mažesnė, negu vasarą, nes ir žaibų intensyvumas būna kur kas mažesnis – nėra taip, kad jie trankytų vienas po kito... Tačiau, jeigu jau išgirdote griaustinį, rizika visada yra, nes kartais tas išlydis iš debesies išlekia 10-15 km atstumu. Prieš kelis metus buvo toks atvejis Lazdijuose, kai žmonės sakė, esą „iš giedro dangaus žmogų nutrenkė“, nors iš tikrųjų buvo debesis už keliolikos kilometrų nuo miesto ir iš jo išlėkė žaibo pliūpsnis ir nutrenkė motociklininką. Taigi, pavojus yra.

– Pavyzdžiui, aš dabar esu Šiaurės Rytų Aukštaitijoje ir matau pro langą, kad kaupiasi debesys, pradeda snigti, viskas tik temsta, panašiai kaip buvo Vakarų Lietuvoje, tačiau ketinu plaukti su valtimi į ežerą pažvejoti. Ar man atsisakyti tokio užsiėmimo, baiminantis tokio paties reiškinio?

– Vėlgi, mes čia kalbėjome apie jūros efekto sniegą – šis reiškinys iš esmės būdingas tik Vakarų Lietuvai. Rytų Lietuvos jis dažniausiai nepasiekia – tie debesys susiformuoja virš jūros dėl minėto temperatūrų kontrasto, o virš sausumos jie pradeda pakankamai greitai nykti, nes atiduoda daug sniego. Todėl už kokio 100 km debesys jau būna išeikvoję visą energiją ir nugesta... Štai ir Vakarų Lietuvoje šis reiškinys buvo pakankamai siaurame ruože – pavyzdžiui, Skuode sniego beveik nėra, vos 1 cm, o Telšiuose apie 30 cm, nors atstumas tarp miestų siekia vos 50 km. Šis reiškinys yra labai lokalus ir net kai kurie žmonės stebisi: štai pas mane nieko tokio nėra, nors gyvenu Vakarų Lietuvoje... Tikrai taip ir būna.

– Paguodėte. Vadinasi, galiu plaukti drąsiai ir jeigu žmona burbuliuos, iškart pateiksiu šio mūsų pokalbio įrašą... Bet štai internete, matau, žmonės klausinėja: gal čia klimato kaita kalta?

Nereikia visko suversti tai klimato kaitai, nors kai kurie mėgsta tai daryti... Ne. Šis reiškinys – jūros efekto sniegas – kartais pasitaiko, būdavo ir anksčiau, reiškinys yra visiškai natūralus. Norint įvertinti klimato kaitos poveikį, reikėtų daryti specialius tyrimus, analizuoti šį konkretų reiškinį, gretinant ankstesnių atvejų duomenis ir pan. Manau, kad klimato kaita čia niekuo dėta. Tiesiog šiais laikais yra socialiniai tinklai, o kiekvienas kišenėje turi foto bei filmavimo kamerą, gali iškart ištransliuoti pasauliui bet kokį reiškinį, tuomet visi pamato ir galvoja, kad tik šiais laikais tai vyksta. Bet tokie dalykai vyko visais laikais, tik nebūdavo priemonių, kaip greitai visiems pranešti – žmogus, stebėjęs retą reiškinį, tiesiog papasakodavo šeimos nariams ir draugams, todėl apie tai mažiau ir buvo žinoma. Tai yra grynai psichologinis efektas, ypač kai žmonės sako: „o vat seniau tai to tikrai nebūdavo“... Visko būdavo. Mes, meteorologai, turime ankstesnius duomenis, todėl galiu tai patvirtinti.

Kalbėjosi Ričardas Čekutis