Kaunas +5,2 °C Debesuota
Šeštadienis, 7 Lap 2026
Kaunas +5,2 °C Debesuota
Šeštadienis, 7 Lap 2026





Dr. Vytautas LIAKAS
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto profesorius 

Pakeitė Europos žemės ūkį

2025/03/20


Padidink tekstą

Kovo 28 d. (parodos „Ką pasėsi... 2025“ metu) Vytauto Didžiojo universiteto IV rūmų (Universiteto g. 8A) 214 konferencijų salėje vyks mano monografijos „Kukurūzai“ pristatymas. Monografijoje aprašoma kukurūzų kelionė nuo senovės ištakų Meksikoje iki paplitimo visame pasaulyje – tai žmogaus išradingumo ir žemės ūkio galios liudijimas.

vytautas Liakas

Naujos žinios

Monografijoje skaitytojai supažindinami su kukurūzų istorija, svarbiausiais moksliniais ir eksperimentiniais rezultatais, vietinėmis ir tarptautinėmis augintojų patirtimis bei kukurūzų auginimo perspektyvomis nuolat kintančioje augalininkystės verslo aplinkoje.

Vidutinio klimato zonoje dėl permainingų aplinkos sąlygų augintojai kukurūzus vertina su tam tikrais apribojimais. Autorius, analizuodamas mokslinę literatūrą, apibendrindamas mokslinių tyrimų rezultatus, naudodamasis savo tyrimais bei tarptautine patirtimi, pasako skaitytojams, kodėl jiems turėtų rūpėti paprastojo kukurūzo,  ypač vertingo ir reikšmingai prisidedančio prie žmonių aprūpinimo mitybai reikalingomis kalorijomis, auginimas.

Monografijoje pateikiamos susistemintos naujos žinios, nagrinėjami ekonominiai ir technologiniai kukurūzų auginimo aspektai, kurie prisidės prie efektyvesnio kukurūzų auginimo Lietuvoje, konkurencingumo didinimo, diegiant naujausias technologijas, bei padės sukurti grįžtamąjį ryšį tarp mokslininkų ir augintojų.

Apibendrinama kukurūzų istorija nuo sukultūrinimo maždaug prieš 9 tūkst. metų, kai jie pradėjo vaidinti vis svarbesnį ir įvairesnį vaidmenį pasaulinėse žemės ūkio ir maisto produktų grandyse, suteikdami didelę maistinę vertę. Apžvelgiamas kukurūzų atsiradimas Senajame pasaulyje ir kaip tai iš esmės pakeitė Europos žemės ūkį, ekonomiką ir kasdienį žmonių gyvenimą. Kukurūzų plitimo gamtinėse populiacijose Europoje poveikis lėmė stiprią jų genetinę įvairovę, augalams prisitaikant prie įvairaus mikroklimato.

Ankstyvaisiais laikotarpiais kukurūzai Baltijos šalyse tradiciškai nebuvo auginami. Dėl regiono klimato specifikos dažniau buvo auginami rugiai, kviečiai, miežiai ir kiti javai.

Paprastesnis ir pigesnis

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, didelės reikšmės kukurūzų plitimui turėjo prasidėjusi žemės ūkio modernizacija ir technologinė pažanga. Atsirado naujos selekcijos veislių ir galimybė kukurūzus užauginti per pakankamai trumpą Baltijos šalių vegetacijos laikotarpį. Mokslininkai sukūrė naujas ir adaptavo naujiems reikalavimams anksčiau naudotas technologijas. Kukurūzų populiarumą skatino jų prisitaikymas prie įvairių dirvožemio tipų ir naudojimas tiek maistui, tiek pašarui. Buvo nustatyta, kad kukurūzų auginimas paprastesnis ir pigesnis nei kviečių, prilygsta pašarinių miežių auginimui, tačiau kukurūzai yra du kartus už juos derlingesni. Be to, juos galima auginti ir tuose dirvožemiuose, kurie netinka žieminiams kviečiams bei cukriniams runkeliams, todėl kukurūzų auginimas labai išplėtė komercinės augalininkystės arealą. Gyvulininkystė, ypač pieno ir paukštininkystės sektoriai, tapo efektyvesni, kai kukurūzai buvo įtraukti į gyvulių ir paukščių racioną. Kukurūzai įsitvirtino sėjomainose, padėdami nutraukti kai kurių augalų ligų ciklus ir prisidėdami prie dirvožemio derlingumo didinimo. Kukurūzų įtraukimas į sėjomainas tapo įprasta praktika, padedančia tvariam žemės ūkiui ir teikiančia ekonominę naudą.

Monografijoje pateikiama informacija apie kukurūzų hibridines veisles, sėklų kokybės reikšmę bei autoriaus apibendrinti ir statistiškai įvertinti įrašytų į  Nacionalinį augalų veislių sąrašą kukurūzų hibridinių veislių ūkinio vertingumo duomenys (nuo 2005 iki 2023 m. pagal skirtingas AVTS).

Siekiant ūkių stabilumo kintančioje aplinkoje, auginami pasėliai turi būti pakankamai produktyvūs įvairiomis ribinėmis sąlygomis. Naujos augalų veislės ir pritaikytos žemės ūkio technologijos suteiktų augintojams galimybę atsverti vykstančius aplinkos ir rinkos  pokyčius.

Duomenys vertingi specialistams

Atsižvelgiant į vyraujančią klimato kaitos dinamiką, prie kurios prisideda vis dažniau pasitaikančios sausros ir padidėjęs evapotranspiracijos (tai apima ir vandens garavimą, ir transpiraciją) lygis, darantis didelę įtaką kukurūzų jautrumui, labai svarbūs veislių ir sėklų kokybės pasirinkimo kriterijai, ypač didinat žemės ūkio efektyvumą, o produkcijai tampant labiau specializuotai.

Knygoje daug dėmesio skiriama augalų veislių tyrimų centruose atliekamų tyrimų, neatsiejamų nuo šiuolaikinio žemės ūkio pažangos, svarbai. Monografijoje pateikiami autoriaus apibendrinti ir statistiškai įvertinti į  Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašytų kukurūzų hibridinių veislių, skirtų žaliajai masei ir grūdams, tyrimų duomenys skirtingais kukurūzų auginimo metais nuo 2005 iki 2023 m. pagal skirtingas AVTS. Autorius pateikia susistemintus biomasės produktyvumo, biometrinių rodiklių, grūdų derlingumo, derliaus struktūros elementų ir kokybės reikšmių pasisklaidymo duomenis, charakterizuojant juos vidutiniu nuokrypiu ir variacijos koeficientu. Duomenys analizuojami pagal 2 tyrimų laikotarpius: 2005–2014 m.; 2015–2023 m. Autoriaus susisteminti ir sugrupuoti duomenys suteiks mokslininkams galimybę, taikant matematinius koreliacijos ir regresijos metodus, nustatyti įvairių požymių tarpusavio ryšius ir, atsižvelgiant į tendencijas, tobulinti šiuolaikines kukurūzų auginimo technologijas.  Duomenys vertingi specialistams, kuriantiems specializuotas žemės ūkio informacines sistemas, ir augintojams – prognozuojant kukurūzų produktyvumą ir kokybinius rodiklius pagal auginimo paskirtį ir vietovę.

Kukurūzų genetinis produktyvumo potencialas realizuojamas tik esant optimaliam apsirūpinimui maisto medžiagomis ir meteorologinėms sąlygoms visiškai atitinkant augalo fiziologinius reikalavimus. Priklausomai nuo šių sąlygų dermės, hibridinių veislių kukurūzai, lyginami pagal tą pačią auginimo paskirtį, gali suformuoti skirtingą biomasės ir grūdų derlingumą, nepriklausomai nuo konkrečios veislės ypatybių. Skirtingomis meteorologinėmis ar dirvožemio sąlygomis tos pačios veislės kukurūzų biomasės ar grūdų derlingumas gali labai skirtis.

Turi didžiausią įtaką

 

            VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. kovo 18 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/11/07

Kooperacijos proveržis Lietuvoje. Darome ar laukiame?

Nors apie kooperacijos plėtrą Lietuvos žemės ūkyje kalbama ir diskutuojama ne vienus metus, realybėje spartesnio proveržio vis dar pasigendama. Kooperacijos idėja atrodo patraukli, tačiau ją įgyvendinti praktiškai nėra taip paprasta. Viena ...
2026/11/07

Kaip dirbtinis intelektas įveikia biurokratiją

Jungtinės Karalystės (JK) ūkininkas iš Stafordšyro sukūrė dirbtinio intelekto asistentą, kuris automatiškai užpildo jo paraišką subsidijoms gauti ir netgi aptinka klaidas: tai leido jam laiku pateikti paraišką ir...
2026/11/07

Panevėžio rajono bendruomenę subūrė žolynų paslaptys ir kūryba

Panevėžys (JP.lt). Panevėžio rajone, Barklainių I kaimo bendruomenės namuose, surengtas edukacinis vakaras „Ką žolynai šnabžda“ subūrė gyventojus pažinti augalus, ragauti žolelių arbatas ir kurti floristikos kompozicijas. Savo ž...
2026/11/07

Nuo galvijų iki alpakų: ŽŪDC pristato interaktyvų Lietuvos gyvulininkystės žemėlapį

Lietuvoje registruota daugiau kaip 629 tūkst. galvijų, beveik 126 tūkst. avių ir 647 alpakos. O kuriose savivaldybėse jų daugiausia, kokios veislės populiariausios ir kaip keičiasi gyvūnų skaičius? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų...
2026/11/07

R. Ežerskienė. Finansinį saugumą lietuviams užtikrintų 2650 eurų atlyginimas

Kad jaustųsi finansiškai saugūs, Lietuvos gyventojai norėtų gauti apie 2650 eurų atlyginimą „į rankas“. Tai maždaug 1050 eurų, arba dviem trečdaliais, daugiau, nei vidutinis atlyginimas. Panašiai mąsto ir mūsų kaimynai &n...
2026/11/07

Kaip keisime briedžių medžioklės sezono terminus?

Aplinkos ministro įsakymo projekte „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ numatoma keisti briedžių medžioklės terminus – nustatyti, kad tiek patinus, tiek pateles ir jauniklius būtų ga...
2026/11/07

Panevėžio rajone nulūžusi ąžuolo šaka virsta paminklu V. Svirskiui

Panevėžys (JP.lt). Žinomas medžio drožėjas skulptorius Algirdas Varžinskas nusprendė atiduoti duoklę žymiam Lietuvos dievdirbiui, XIX amžiaus kryžių skaptuotojui ir knygnešiui Vincentui Svirskiui. Netoli Klevečkinės kaimo, šalia Sanž...
2026/11/07

Pradedantiesiems verslams – papildomi 30 mln. eurų lengvatinių ILTE paskolų

Ekonomikos ir inovacijų ministerija papildomai skiria 30 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų ILTE įgyvendinamai tiesioginių paskolų priemonei „Startuok“.