Pamatinis žiedinės ekonomikos principas... meilė tėviškei

Pernelyg skambios frazės

Ukmergės rajono ūkininko, ekologo ir agronomo Valentino Genio ekologiniame ūkyje auga kmynai, motiejukai, spelta kviečiai, avižos, grikiai. Viskas, išskyrus kmynus, skirta sėklai. Naudojami padargai ir įranga: diskinis skutiklis, daugiafunkcė puspriekabė ir mobilioji grūdų džiovykla.

Ūkininkas, žemės neariantis ir jokių chemikalų nenaudojantis daugiau kaip dvidešimt metų, kasmet sulaukia vis gausesnio derliaus.

Klausimas, ar jo ūkis taiko žiedinės ekonomikos principus, Valentinui netikėtas, net pakraipo galvą – šiais laikais pernelyg daug skambių frazių prigalvota. „Iš esmės vadovaujuosi paprastais gamtos veikimo dėsniais – viskas joje vyksta kryptingai ir sukurta tobulai, – „Ūkininko patarėjui“ teigė žemdirbys. – Turiu gerai žinoti savo sklypų dirvožemio būklę ir ne dirvožemį pritaikyti prie augalų, o augalus prie jo. Mano reikalas, kad visi dirvožemio mikroorganizmai ir fauna dirbtų mano naudai, per organinę medžiagą kurtų derlių. Taigi svarbiausia pasirūpinti dirvožemio fauna, duoti maisto, kad būtų aktyvus šaknynas ir jiems būtų gera gyventi. Bet jei šios formulės nepaisome ir naudojame raundapą, tai jau žudymas. Pirmas dalykas – nežudyk, pagalvok, o jei nužudei, būk malonus ir atstatyk.“

Jo manymu, kartais sugalvoti terminai pernelyg arogantiški. „Ta pati žiedinė ekonomika skamba labai keistai, o iš tiesų viskas labai paprasta – pasirūpink dirvožemio mikroorganizmais, kad jie turėtų maisto, tuomet jie pasirūpins tavimi, – aiškino ŪP pašnekovas. – Pažvelkime į Ukrainą, kurios turtingiausias dirvožemis virsta niekuo. Jie turi tris metrus humuso, labai derlingos žemės, prieš 50 metų gaudavo penkias tonas derliaus iš ha, o dabar – vos pusantros ir toliau mažėja. Bulgarijoje tūkstančiai hektarų žemės pavirto pustomu smėliu. Kas toliau?“

Retorinį pašnekovo klausimą lydi jo apmąstymai apie pinigų galią ir šiuolaikinės visuomenės nenorą pagalvoti apie savo vaikų ir anūkų ateitį. „Jei nesugebėsime pasirūpinti anūkų ateitimi, ką jie apie mus pagalvos? Juk savo tėviškėje negali elgtis kitaip. Kiekviena pėda prakaitu ir krauju suminta“, – atviravo ekologas.

Pražūtingos rėmimo programos

Tai ar gali būti taip, kad svarbiausias žiedinės ekonomikos principas yra meilė savo tėviškei? „Taip, tai yra pamatinė vertybė, – patikino V. Genys. – Turi žvelgti dešimtmečius, šimtus metų į ateitį, nes labai svarbu išsaugoti svirplio svirpimą, lakštingalos giesmę, medžių ošimą ir švarią žemę ateinančioms kartoms.“

Jo teigimu, ūkininkų rėmimo programos – tai bandymas priversti eiti prieš gamtą, nes kartais per skambias frazes, programas nematome pagrindinio aspekto. „Rėmimo programa yra skirta visiems, jos pažodinis vykdymas – pražūtis. Ar galima aiškinti ūkininkui, kada sėti, kada nuimti derlių? – nuomone dalijosi ūkininkas. – Nėra tokio paties nei dirvožemio, nei upelio, turime ne lyginti, o pažvelgti individualiai. Šokinėja žemdirbiai pagal rėmimo programas, kad panaudotų pinigus. O už kokius pinigus nusipirksi tėviškę, aplinką, gamtą, gimtinę? Mes gimėme ne keisti, o priimti gamtą tokią, kokia ji yra. O dabar dialogo nėra. Skaudžiausia, kad politikai svaidosi skambiomis frazėmis – inovacijos ir pan. Pažvelkime į rožės žiedą. Ką ten inovuoti? Gamta surėdė, jis augs. Jis tobulas. Man sako – patręšk rožę mėšlu, ji smirdės, bet tuomet gausi pinigų. Bet ne aš sukūriau ją, nenoriu, kad smirdėtų mėšlu.“

V. Genys savo ūkyje taiko laukų sėjomainą. Tam tikra seka laukuose auga vis kiti augalai. Pavyzdžiui, pirmais ir antrais metais lauke auga kmynai, trečiais paliekamas žaliasis pūdymas, ketvirtais bręsta rugiai, penktais ir šeštais – motiejukai, septintais – žaliasis pūdymas, aštuntais – rugiai, o devintais – avižos. Tada seka kartojama.

Pasak ūkininko, taikant tokią sėjomainą, pradeda veikti gamta – dirvožemyje vyksta mikrobiologiniai procesai: daugėja mikroorganizmų, grybų, padedančių užauginti didesnį ir kokybiškesnį derlių.

Natūralus žiedinis ūkis

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius redakcijai pripažino, kad iš esmės žemės ūkis yra žiedinis, jei viskas ten natūralu. „Jokių stebuklų nereikia išradinėti. Jeigu taikoma sėjomaina, jei įterpiamos organinės trąšos, yra biodinamiškumas, galima pasiekti žiediškumą, nereikia stebuklų, – aiškino ekspertas. – Jei ūkis nedaro poveikio aplinkai arba ji yra labai nedidelė, tuomet tas ūkis ir yra žiedinis. Dirvožemis stiprėja, auga, daugėja jo organinių medžiagų, atsiranda daugiau gyvybės nei tada, kai naudojamos mineralinės trąšos, pesticidai.“

Taigi iš esmės ekologiniai ūkiai ir vystomi pagal žiedinės ekonomikos principus, o chemizuoti ūkiai yra antitezė. „Reikia mylėti dirvožemį, juo rūpintis, tada jis atsilygins. Tai yra meilės tėviškei išraiška“, – tvirtino D. Tracevičius.

Jį liūdina pastaruoju metu žemės ūkyje vykstantys procesai ir tai, kad mažėja ekologinių ūkių: „Daugiamečių pievų arimas auga ir tai atrodo liūdnai. Manau, kad vyriausybė turėtų padaryti žingsnius – išmokos už ekologinį hektarą turi būti gerokai didesnės. Pagaliau reikia informuoti ūkininkus, kad verta pereiti prie ekologinio ūkininkavimo, kad laimi ir vartotojas, ir ūkis. Tos informacijos mažai. Yra specialistų, kurie gali patarti, kaip tai padaryti. Žinoma, perėjimas prie alternatyviųjų ir ekologiškų priemonių vyksta, bet per lėtai.“

Valdžia elgiasi neatsakingai

Dar prieš gerą dešimtmetį aktyviai propaguotas ir remtas ekologinis ūkininkavimas šiandien, palyginti su intensyvaus chemizuoto ūkio generuojamu derlingumu ir pajamingumu, daugumai atrodo nepatrauklus, nustumtas į paraštes – tokia mokslininko geografo doc. dr. Ričardo Skorupsko nuomonė. „Taip yra greičiausiai dėl to, kad vis dar nėra supratimo, jog ekologinio ūkininkavimo pagrindas – ne tik trąšų nenaudojimas, bet ir gilesnis dirvožemio, kaip gyvo organizmo, ir jame vykstančių procesų pažinimas, gyvybinių procesų jame skatinimas ir palaikymas, taip užtikrinant, kad dirvožemio savybės gerės, atsparumas nepalankiems veiksniams didės, jis ilgai išliks derlingas“, – kalbėjo mokslininkas.

Jo teigimu, gerųjų ekologinio ūkininkavimo pavyzdžių nedaug ir mažai apie juos pasakojama, o chemizuotą ūkį propaguojantieji nuvertina ekologinį ūkininkavimą. Tai viena iš priežasčių, kodėl ekologinių ūkių plotai nedidėja. „Formuojamos žemės ūkio politikos gairės nenumato apčiuopiamo pokyčio sprendžiant jau šiuo metu kritinius agrarinio kraštovaizdžio ekologijos klausimus, – ŪP teigė R. Skorupskas. – 2021 m. patvirtintuose Lietuvos Respublikos Bendrojo plano sprendiniuose buvo numatyta probleminiuose agrarinio kraštovaizdžio kompleksuose ekologinių naudmenų (pelkaičių, medžių eilių, krūmynų, medžių apsauginių juostų, natūralių pievų) plotą padidinti nuo 4 iki 11 proc. Tačiau Žemės ūkio ministerijos parengtame Žemės ūkio, maisto, kaimo ir žuvininkystės plėtros programos pažangos priemonių rinkinyje teliko simbolinis dydis „iki 1 proc.“ nuo visų žemės ūkio naudmenų ploto.“

Jo manymu, užsibrėžiant tik tokius tikslus, ilgalaikėje perspektyvoje elgiamasi neatsakingai, skatinami agrarinio kraštovaizdžio dykumėjimo procesai.

Kada išgirs ministerija?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 112, 2023 m. spalio 5 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.