Pamparų soduose skleidžiasi pumpurai

Suvalkietė Birutė Pamparienė, pasirinkusi sodininkystės ir daržininkystės agronomo profesiją, po mokslų šaknis įleido visai kitame Lietuvos krašte. Baigusi mokslus tuomečiame Kauno Mičiūrino tarybiniame ūkyje-technikume, jauna specialistė buvo paskirta dirbti į Joniškio r., Žagarės sodininkystės ūkį brigadininke, vėliau – agronome. Kai per privatizavimo vajų Žagarės sodai buvo išsidalyti gabalais, Birutė Stungių kaime pradėjo kurti savo medelyną. Tai tapo šeimos verslu, į kurį įsitraukė Birutės vyras ir abu sūnūs.

Pavasaris nenuvylė

Dabar Pamparų medelynai ir sodai užima apie 25 ha, o juose auga daugybė rūšių ir veislių vaismedžių bei vaiskrūmių.

Šių metų vėsus ir drėgnas pavasaris gerokai pailgino vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukų realizaciją. Tai medelynams tarytum kompensacija už visus su COVID-19 susijusius apribojimus. Pastaruoju metu jie tiesiog apgulti pirkėjų, nes orai ir lėtesnė augalų vegetacija vis dar leidžia sodinti. Be to, Lietuvos medelynų savininkai pastebi, kad dėl karantino lietuvaičiai, negalėdami vykti pigesnių sodinukų į Lenkiją, kur kas gausiau lankėsi savos šalies medelynuose ar užsisakė augalų internetu. „Galiu atvirai pasakyti, kad karantinas mums atnešė ne tiek žalos, kiek naudos. Lietuviai atrado savo šalies augintojus ir įsitikino, kad jų produkcija nenusileidžia įvežtinei, juolab kad atvykus į medelyną galima išsirinkti sau patinkantį sodinuką, jis nebūna sužalotas ar perdžiovintas konteineriuose. Be to, augalų pasirinkimas bei veislių įvairovė yra labai didelė. Žinoma, perpardavinėtojams, kurie gabenosi sodinukus iš gretimų šalių, šis laikotarpis nelengvas, bet mes patys auginame, skiepijame augalus, todėl tikrai negalime skųstis“, – tikina Pamparų medelyno kūrėja B. Pamparienė.

Darbymetis dar įkarštyje

Kiekvieną ankstyvą pavasarį Pamparų soduose prasideda didysis darbymetis. Tiesa, kitais metų laikais čia įvairių darbų darbelių taip pat apstu. Pasak Birutės, tik žiemą kelias savaites kiek atsikvepiama, o ištisus metus medelynas reikalauja dėmesio, žinių ir rankų.

„Šiuo metu auginu apie 60 veislių obelų, apie 30 veislių slyvų, apie 30 veislių trešnių, turiu nemažą kriaušių kolekciją, įvairiausių veislių vyšnių, persikų, abrikosų. Be to, yra ir daugybė kitų augalų – sakurų, šermukšnių, lazdynų, sausmedžių, rojaus obelaičių, o kur dar įvairiausi vaiskrūmiai. Visą sodo augmeniją būtų sunku išvardyti. Žmonės ieško ne tik tradicinių augalų, jie labai domisi įvairiomis naujovėmis, tad stengiamės neatsilikti. Savo sodą vadinu eksperimentiniu, stebiu, kokie augalai geriausiai prisitaiko prie mūsų klimato sąlygų, o sūnūs sodina ir augina jau patikrintų ir pasiteisinusių veislių vaismedžius. Visada stengiamės vieni kitiems pagelbėti. Esame tikras šeimos ūkis“, – atvirauja B. Pamparienė. Moteris džiaugiasi, kad abu ūkininkaujantys sūnūs su šeimomis sėkmingai plėtoja jos pradėtą verslą ir jiems puikiai sekasi.

Tendencijas diktuoja pirkėjai

Veisdama savo medelyną daugiau kaip prieš 15 metų, B. Pamparienė rinkosi tas vaismedžių veisles, kurios tuo metu buvo itin paklausios (alyvines, ananasines obelis, veilsles ‘Auksis’, ‘Delikates’). Taip pat buvo gana populiarios užsienio veislės ‘Alva’, ‘Champion’, ‘Gloster’ ir daugybė kitų. Šiuo metu vaismedžių veislių įvairovė labai didžiulė, bet pastebima, kad vėl didėja senųjų lietuviškų veislių medelių paklausa. Be to, vis dažniau renkamasi augalą ne tik pagal jo veislę, bet ir pagal augumą. B. Pamparienė pataria, kad visiškai žemaūgius medelius turėtų rinktis tie, kurie veisia pramoninį sodą, nes medeliai sodinami gana tankiai, juos reikia gausiau laistyti, nes kitaip jie skursta, o vaisiai būna smulkūs. Anot Birutės, optimaliausias variantas sodininkams mėgėjams – pusiau žemaūgiai vaismedžiai, kurių aukštis siekia apie 2,5 m, nes jų priežiūra paprastesnė.

„Nedideliuose sklypeliuose žmonės nori pasisodinti nedaug vietos užimančių vaismedžių, tad renkasi žemaūgius ar pusiau žemaūgius. Pastaruoju metu ėmė populiarėti trešnės ant žemaūgio poskiepio. Tokias trešnes ar vyšnias lengviau uždengti, norint apsaugoti nuo paukščių, taip pat patogiau skinti uogas. Be to, jau trečiaisiais metais medeliai ima gana gausiai derėti. Taip pat nemažai kas pamėgo koloninius vaismedžius. Jie užima labai nedidelį plotą, yra dekoratyvūs, o derlių subrandina visai nemenką – 2,5 m aukščio medelis užaugina iki 15–20 kg obuolių. Koloniniai medeliai gali būti sodinami maždaug 70–80 cm atstumu. Šiuo metu jau yra tikrai nemažai puikių veislių obelaičių, galima pasisodinti ir koloninių glaustašakių slyvų, trešnių, o štai koloninių kriaušių kol kas pasiūla nėra labai didelė“, – žiniomis dalijosi B. Pamparienė.

Pasak profesionalios sodininkystės specialistės, Pamparų sodai prekiauja pačių užaugintais, skiepytais, laiko bei lietuviško klimato patikrintais augalais. Žaliavą parsiveža ir parsisiunčia tik iš sertifikuotų ūkių, nes nori būti užtikrinti, kad neparsigabens drauge užkrato ar nekokybiškų augalų. Ir patys labai atsakingai žiūri į tai, ką siūlo savo pirkėjui, saugo medelyno vardą ir reputaciją.

Negaili žinių ir patarimų

Pamparai atvykusiems pirkėjams iš kitų regionų rekomenduoja atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos šiaurėje vyrauja kalkingas dirvožemis, kurį itin mėgsta kaulavaisiai. Juk Žagarė ne be reikalo garsėja gausiai derančiomis vyšniomis. Taigi, jei sodinukas iškeliauja į kitą šalies regioną, pataria pasidomėti, į kokią žemę bus pasodintas, gal ją reikia pagerinti. Pavyzdžiui, vyšnioms rekomenduoja rūgštesnę dirvą pakalkinti, tuomet jos geriau derės. To reikia nepamiršti daryti, ir kai medeliai subręsta. Taip pat būtina apsaugoti medelius nuo ligų ir kenkėjų, laiku juos nupurkšti. Labai svarbus ir tinkamas medelių genėjimas.

Kiekvienas prieš sodindamas medelius pasvarsto, kada – pavasarį ar rudenį – geriau tai daryti, iki kada galima sodinti. Anot B. Pamparienės, dabar medelynai dažniausiai medelius augina vazonuose, specialiose plastikinėse kelių litrų talpyklose, tai garantuoja, kad šaknys bus kompaktiškiau susiformavusios, nesudžiūvusios ir augalas kur kas lengviau ištvers persodinimą ir geriau prigis. Dėl to sodinimo periodas gerokai pailgėja – galima sodinti ne tik pavasarį, rudenį, bet ir vasarą.

„Beje, ir iš užsienio atvykę lietuvaičiai medelius įsigyja ne plikomis šaknimis, o vazonuose, kad jie sėkmingai ištvertų tolimą kelionę. Į užsienį vežamiems sodinukams reikalingi ir europie­tiški pasai, kuriais turime pasirūpinti mes, pardavėjai. Pavasarį ar rudenį geriau sodinti medelius, vienos taisyklės nėra. Jei sodinukas sodinamas iš vazono, jis streso beveik nepatiria ir vienodai gerai prigyja bet kuriuo laiku. Jei medelis įsigyjamas plikomis šaknimis, labai svarbu pasodinti laiku. Sodinant pavasarį, yra rizika, kad gali sodinukas sausą vasarą gali išdžiūti, o rudenį – kad, nespėjęs gerai įsišaknyti, žiemą nušals. Tačiau jei viskas daroma laiku ir taip, kaip reikia, bijoti nėra ko“, – tikina profesionali sodininkė B. Pamparienė.

Milda JONKIENĖ

ŪP korespondentė

Birutės PAMPARIENĖS nuotraukos

2021-05-10