Panevėžys – už papildomos „Rail Baltica“ vėžės tiesimą, rajono gyventojai – susirūpinę: bus nugriauti jų namai

Tačiau papildomos „Rail Baltica“ vėžės tiesimui prieštarauja Panevėžio rajono gyventojai. Didelį susirūpinimą žmonėms kelia tai, kad tiesiant vėžę bus nugriauti jų gyvenamieji namai, paimti žemės sklypai, sodai. Gyventojų įsitikinimu, papildoma vėžė taip pat yra ne tik per brangi, bet ir neekologiška.

Trys alternatyvos

Pristatomos trys geležinkelio plėtros Panevėžio regione alternatyvos: pagal projekto rengėjų teikiamą prioritetinę alternatyvą keleivių stotį numatoma statyti vakarinėje miesto dalyje, šalia Nausodės kaimo, kur įsikūrę didieji prekybos centrai, o krovinių stotis būtų statoma netoli Berčiūnų – netoli Gustonių kaimo.

Praėjusią savaitę „Rail Baltica“ plėtra pristatyta Panevėžio rajono gyventojams. Dalis Panevėžio rajono gyventojų nepritaria siūlymui stotį statyti šalia Nausodės kaimo – žmonės nerimauja dėl galimos žalos gamtai bei tiesiant vėžę planuojamų nugriauti namų, kitų pastatų, numatomų paimti žemės sklypų. Dėl to gyventojai kreipėsi į Vyriausybę, Prezidentūrą bei Seimą.

Nauda Panevėžio regionui

Tuo tarpu Panevėžio savivaldybės vertinimu, tarptautinę keleivinę geležinkelio „Rail Baltica“ stotį įrengus miesto teritorijoje, būtų sukurta didžiausia nauda viso regiono vystymuisi. Todėl Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas sako, galįs drąsiai teigti, kad „Rail Baltica“ – istorinis megaprojektas.

„Panevėžio miestas tikrai yra už pirmąją alternatyvą. Tai yra vienintelė alternatyva, kuri sukurs pridėtinę vertę. Kitos dvi alternatyvos – status quo išlaikymas, kai tarptautinė keleivių stotis bus 10 km už miesto. Todėl diskusijose kyla daug temų ir visi tampa ekspertais“, – kalbėjo meras ir sako, jog reikia žiūrėti į esmę.

„Reikia matyti galimybes. „Rail Baltica“ tiek Lietuvai, tiek Panevėžio regionui, į kurį patenka Panevėžio miestas bei rajonas – svarbus projektas. Reikia suvokti, nes žmonės – miestai, šalys gauna istorinę galimybes ne kasmet, o galbūt per 100 metų kartą. Panevėžio regionui – tai šimtmečio šansas. Jo neišnaudoti būtų nusikaltimas. Todėl nereikia užsidaryti emocijose“, – kalbėjo Panevėžio meras R. Račkauskas.

Skausmingas, bet vertingas projektas

Pasak Panevėžio mero, vykdant projektą, nukentės apie 50 pastatų, kurie yra negyvenamosios paskirties.

„Įgyvendinant pirmąjį variantą, mano žiniomis, nukentės penktadalis gyvenamosios paskirties pastatų. Kita vertus, ne skaičiuose – esmė. Žmonėms, kuriuos projekto įgyvendinimas paliečia asmeniškai – skausmingas dalykas. Tačiau tai yra viso progreso ir atsinaujinimo kaina. Taip yra visame pasaulyje“, – aiškino R. Račkauskas, kodėl vertina projekto pirmąjį variantą.

Susitikimai, kad neliktų neaiškumų

Įmonės „Rail Baltica“ koordinavimo Strategijos ir tarptautinių ryšių vadovas Mantas Kaušylas aiškino, kad rengiami konkretizuoti sprendiniai.

„Parengus konkretizuotus sprendinius, būtų tvirtinamas Vyriausybės specialusis planas ir tuomet pradedamos kitos procedūros: visuomenės poreikiams žemių paėmimas. Tam bus parengtas projektas bei rengiamasi turto vertinimui. Įvertinus turtą, bus parengtos ataskaitos. Tačiau puikiai suprantu gyventojus, kurių turtas atsirado europinės vėžės tiesimo teritorijoje. Todėl yra daromas ne vienas susitikimas, norint išsiaiškinti, kad neliktų neaiškumų“, – teigė M. Kaušylas.

„Visi pastatai bus vertinami atkuriamąja verte – įvertintas konkretus namas. Būtų modifikuojama, norint sužinoti, kiek kainuos kitoje vietoje pastatyti namą. Žiūrint į projekto vystymo planą, turto vertinimas prasidėtų 2024 metų pabaigoje, o kompensacijų mokėjimas prasidėtų 2025 metais. Gyventojai, pradėjus įgyvendinti projektą, spėtų įsikurti kitoje vietoje“, – kalbėjo Strategijos ir tarptautinių ryšių vadovas M. Kaušylas.

Panevėžio rajono gyventojai prieštarauja

Panevėžio rajono gyventojai, o juos palaiko Panevėžio rajono savivaldybė, prieštarauja papildomos „Rail Baltica“ vėžės tiesimui. Teigiama, kad gyventojams pristatyta projekto alternatyva yra pirmoji ir brangiausia – ji kainuos beveik 500 mln. eurų.

Anot rajono savivaldybės, šis variantas pristatytas kaip palankiausias ir kuriantis didžiausią vertę, tačiau vietos gyventojų jis visiškai netenkina.

Neišnaudojama kitų alternatyvų galimybė

„Savo poziciją gyventojai motyvavo šios vėžės žala gamtai: miškams, kuriuos teks kirsti, Sanžilės kraštovaizdžio draustiniui, milžiniška finansine išraiška, kuri, neadekvati kelionės laiko sąnaudoms. Be to, jų nuomonė neišnaudojama kitų alternatyvų galimybe pasinaudoti esama infrastruktūra, o didžiausias neigiamas poveikis gyventojams ir žemės ūkio bendrovėm – finansine ir moraline žala“, – teigia Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

Išsiuntė raštus

Panevėžio rajono gyventojai, kuriuos tiesiogiai palies projekto pirmojo varianto įgyvendinimas, raštu kreipėsi į Finansų, Teisingumo ir Aplinkos ministerijas, taip pat Prezidentūrą, Seimą, Aukštaitijos apygardoje į Seimą išrinktą „valstietę“ Guodą Burokienę, išdėstydami savo poziciją ir prašydami ją palaikyti.

Valstybinės svarbos projektas

Lietuvos teisės aktai numato, kad statant strateginės reikšmės objektus valstybė gali visuomenės reikmėms iš gyventojų paimti bet kokius žemės sklypus, kurie atsiduria šio objekto kelyje, net jei juose stovi gyvenamieji namai ar plyti dirbami laukai.

Žemės ir nekilnojamojo turto (NT) paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas – Žemės paėmimo įstatymas.

Žemė visuomenės poreikiams paimama tuomet, kai tam tikra teritorija yra reikalinga įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, kurie turės reikšmingos naudos visuomenei.

Žemė išperkama teisingai atlyginant savininkams ar kitiems naudotojams Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka.

Paimant žemę taip pat paimamas ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas, prieš terminą nutraukiamos valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito NT nuomos ar panaudos sutartys, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą NT.

Didžiausias infrastruktūros projektas

„Rail Baltica“ – didžiausias šio amžiaus geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.

Keleivinis traukinys naująja vėže skrietų 249 km/val. greičiu, krovininio greitis siektų 120 km/val. Pagal numatytą projektą daugiau nei 400 km iš Panevėžio į Taliną greitasis traukinys įveiktų per 2 val. 39 min, o kelionė į Varšuvą užtruktų apie 4 val.

„Rail Balticos“ geležinkelio tinklo visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje statybos pabaiga numatyta 2030-aisiais. Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

Raimonda MIKUČIONYTĖ/JP.lt

Živilės VEČIORKUTĖS, BENDROVĖS nuotr.

Titulinėje – Panevėžyje planuojamos „Rail Baltica“ stoties vizualizacija