Paprikos lauke – įdomesnės ir saldesnės

Sėklos iš kelionių

Dar tada, kai studijavo verslo administravimą, S. Kievinienė nesitikėjo, kad šių žinių prireiks jos pačios šeimos ūkyje. Kaip auginti daržoves, akiratį nuolat padeda plėsti Lietuvos daržovių augintojų asociacija, iš kurios kelionių po užsienio šalis ramygalietė grįžta ne tik su naujų žinių, bet ir sėklų bagažu.

S. Kievinienės ūkyje netrūksta nei braškių, nei pomidorų ar kitų daržovių įvairovės, bet kai išgirsti, kad pernai nepagailėta vietos 15 paprikų veislių, tai drąsa auginti pastarąsias daržoves gali ir nustebinti. Daugelis tam nesiryžta dėl nepalankaus Lietuvos klimato, nors paprikų paklausa ypač didelė.

Iš pradžių pasodinti daug paprikų lauke rizikinga atrodė ir S. Kievinienei, bet šis žingsnis buvo grįstas paprasta logika: „Šiltėja klimatas – tad kodėl kaitros mėgėjų paprikų neperkelti į lysves?“ Paskutinės dvi vasaros ramygalietei buvo įrodymas, kad paprikos gali gausiai užderėti ir lauke.

S. Kievinienės žodžiais tariant, sėkmę lemia dvejopi faktoriai – auginimo sąlygos ir veislė. „Svarbu rinktis ankstyvesnes veisles, kurios tiktų augti ir lauke, ir šiltnamyje, – patarė pašnekovė. – Tik jokiu būdu ne tas veisles, kurios šiltuose kraštuose auga 9 mėnesius. Lietuvoje derančių paprikų vegetacija turėtų būti trumpesnė.“

Idealiai tam tinkančių sėklų ramygalietė atsivežė iš kelionės į Čekiją, kartu su bendraminčiais iš minėtos asociacijos. Kaitros išbandymus lauke atlaikė visos toliau aptariamos čekiškos paprikų veislės. Jų visų išskirtinumas – būtent galimybė auginti ir lauke, ne tik šiltnamyje. Ir dar – visos toliau aptariamos paprikos yra saldžios, derlingos.

Išbandyta lysvėje

‘SPIRALUS’ – paprikų vaisiai labai ilgi, iki 25 cm, dauguma jų kiek pasiraitę, primena spiralės formą ar tiesiog varveklius. Šių išskirtinai derlingų raudonų paprikų žievelė labai plonytė, tad tinka ir vaikams kramsnoti, ir konservuoti, o ypač džiovinti. Šios plonasienės paprikos kuo puikiausiai išdžiūna saulės atokaitoje. Vėliau S. Kievinienė sumala į gardžiai kvepiančius dribsnius, kurie, suberti į stiklinius indelius, naudojami kaip prieskoniai įvairiems patiekalams. Tik nepainiokime šių saldžiųjų paprikų su panašios išvaizdos aitriaisiais čili pipirais. Vienintelis paprikų ‘Spiralus’ minusas – kad jose labai daug sėklyčių.

Dekoratyviosios spiralinės paprikos užsienyje labai plačiai naudojamos floristikoje – iš jų ruošiamos valgomos puokštės. Jos pamažu atrandamos ir Lietuvoje.

‘TAMINA F1’ – pomidorinės, mėsingos, didelės, raudonos, taipogi saldžios paprikos. O svarbiausia – storasienės. Kai viršuje išpjauni kotelį, viduje lieka daug tuščios erdvės. S. Kievinienė nežino jokių kitų tokių paprikų, kurios būtų tokios idealios įdarytos.

‘HAMIK’ – iš saldžiųjų daržovių kolekcijos vaikams. Kitaip jos vadinamos delikatesinėmis arba užkandžių paprikomis. Oranžinės nedidukės paprikos, kurių sėklytės išsidėsčiusios labai patogiai, tik prie kotelio.

‘SLAVY F1’ – piramidės tipo, kūgio formos čekiškas hibridas. Šios ypač ankstyvos masyvios paprikos iš pradžių būna žalsvos, gelsvos, o paskui nusidažo gražia raudona spalva. Sėklytės pasiskirsčiusios po visą vaisiaus ertmę.

Kada sėti?

S. Kievinienės teigimu, paprikų auginimo taisyklių ne tiek ir daug, bet kiekvienas iš tų dėsnių labai svarbus.

Jeigu paprikas daiginame ant palangių, reikėtų sėti jau vasario pabaigoje.

Doc. dr. A. Žebrauskienė pataria atkreipti dėmesį būtent į sėjos laiką, nes dažnai daržininkai, po žiemos išsiilgę augalų ir žalumos, jau sausio mėnesį skuba sėti paprikas: „Jeigu paprikos bus auginamos nešildomame polietileno šiltnamyje, užtenka jas pasėti vasario pabaigoje–kovo viduryje.“

Anksti pasėjus ir pavasariui užsitęsus, daigai perauga. Arba pasodinus juos į šiltnamį, jei smarkiai atšąla orai, įvairiais būdais augintojui tenka apsaugoti, kad nenušaltų.

A.Žebrauskienės duomenimis, saldžiųjų paprikų daigai, priklausomai nuo auginimo sąlygų, veislės ar hibrido, užauga per 55–80 dienų. Sodinimui (jei nėra papildomo apšvietimo) tinkami daigai turi būti 20–30 cm aukščio ir turėti 8–12 lapų.

Paprikų daigams, pasodintiems į šiltnamį, reikalinga 21 °C temperatūra, augimo ir derėjimo metu – 20–25 °C, gali būti ir 25–28 °C.

Netingėkim padangstyti

„Paprikos nemėgsta, kad būtų judinamos šaknelės – tad iškart į daigyklas sėju po vieną sėklytę, – dalijasi patirtimi ramygalietė augintoja. – Dar geriau prieš sėjant jas pamirkyti, o sėti tik į specialias durpes. Ypač tinka daiginti ant šildomų grindų.“

Didžiausias egzaminas paprikų daigų laukia gegužę, kai dar šaltos naktys, o jau norisi sodinti. S. Kievinienė rado išeitį: paprikas į lysvę sodina po juoda plėvele, į skylutes joje. Dar apdengia „tuneliukais“ iš polietileno plėvelės. Ir tada svarbiausia – netingėti dar padangstyti, priklausomai nuo temperatūros.

Atšilus orui, tolesnė priežūra – pakankamai laistyti, kad žemė neperdžiūtų, antraip paprikos neužaugs. Trąšoms S. Kievinienė naudoja perpuvusį mėšlą arba vištų mėšlo granules, ekologiškas trąšas.

Ūkininkės planas tolesniems sezonams – vietoj paprikų šiltnamyje daugiau ploto užleisti pomidorams, o didžiąją dalį paprikų auginti lauke, kur jos galės lepintis kaitra.

Rodos, dar visai neseniai krepšyje puikavosi visa paprikų vaivorykštė – rudos, violetinės, raudonos, geltosnos, žalios, oranžinės... O štai ir vėl laukimas prasideda iš naujo – nuo mažo daigelio.

Išskirtinis maistingumas

Doc. A. Žebrauskienė pabrėžė, kad saldžiųjų paprikų vaisiai ypač naudingi, nes juose labai daug biologiškai vertingų medžiagų. Tarkim, vitamino C paprikose gerokai daugiau nei kitose daržovėse.

Priklausomai nuo auginimo sąlygų, veislės savybių ir sunokimo laiko, vaisiuose susikaupia apie 100–200mg/100 g žaliosios masės. Taip pat juose gausu angliavandenių, mineralinių medžiagų, ypač kalio, B1, B2, B6, E, P vitaminų, karotino, folio rūgšties, eterinių aliejų. Nemažai ir geležies, magnio, fosforo. Saldžiųjų paprikų vaisiuose vitaminų yra 5–10 kartų daugiau nei agurkuose ar pomidoruose.

„Dėl vertingos biocheminės sudėties saldžiosios paprikos labai naudingos žmogaus sveikatai, nes stiprina ir plečia kraujagysles, naikina infekcinių ligų sukėlėjus, padeda peršalus, malšina uždegimus, gerina kraujo sudėtį, stiprina organizmą“, – atkreipė dėmesį A. Žebrauskienė.

Salvinos KIEVINIENĖS ir Audronės ŽEBRAUSKIENĖS nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.