Parama gamtą tausojančioms sėjamosioms – šūvis į debesis?

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) surengė nuotolinį pasitarimą su žemdirbių atstovais dėl energetiškai efektyvių ir klimatui palankių investicijų, skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje. Pagal šią priemonę, kuriai iš Aplinkos ministerijos (AM) Modernizavimo fondo numatoma skirti 30 mln. Eur, bus remiami ūkininkai, įsigyjantys sėjamąsias, galinčias įterpti sėklą į neparuoštą dirvą.

Pasižadėtų mažinti kuro sunaudojimą

Šios priemonės tvarkos aprašo pagrindines nuostatas diskusijos dalyviams glaustai pristatė ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjas Zigmas Medingis.

„Kokią techniką pagal šią priemonę galima įsigyti? Yra dvi rūšys sėjamųjų (tiesioginės sėjos ir juostinės sėjos), tiesiogines apibūdiname kaip padargus, įdirbančius lauką be papildomo žemės dirbimo ar paviršiaus purenimo, kai vienu technologiniu važiavimu į neįdirbtą dirvožemį arba ražienų lauką įsėjamos numatytų kultūrų sėklos, įterpiamos trąšos, jei to reikia. Naudojant juostinės sėjos sėjamąsias, įterpiant sėklą vykdomas juostinis paviršiaus purenimas iki 10 cm gylio, kai supurento paviršiaus plotas yra ne didesnis kaip 30 proc. viso dirvos paviršiaus ploto“, – sakė Z. Medingis.

Paraiškas gali teikti ūkiai, veikiantys mažiausiai vienerius metus, taip pat kooperatyvai, kurių nariai veikia ne mažiau kaip vienerius metus.

„Paraišką norintis teikti ūkis pirmiausia turi vykdyti buhalterinę apskaitą, valda turi būti registruota valdų registre. Pareiškėjas taip pat pateikia deklaraciją, kad sėjamoji nebus finansuojama iš kitų paramos fondų, kitoje deklaracijoje sutinka, kad kiekvienais paskesniais metais, pradedant nuo kitų metų po to, kai buvo įsigyta sėjamoji su parama, degalų norma būtų sumažinta, atsižvelgiant į įsigytos sėjamosios darbinį plotį ir į vidutinį degalų sunaudojimo žemės ūkio darbams sumažėjimą“, – informavo ministerijos atstovas.

Kokios konkrečiai pinigų sumos gali sulaukti ūkininkas ar kooperatyvas, nusprendęs pasinaudoti šia parama? „Maksimali paramos suma negali viršyti 40 tūkst. Eur. Yra ir antras apribojimas – rėmimo intensyvumas negalės viršyti 40 proc. sėjamosios įsigijimo kainos. Parama gali būti neišmokama, sumažinama arba pareikalauta grąžinti visą ar dalį sumokėtos sumos, jeigu pareiškėjas neatsiskaito su sėjamosios tiekėju, jeigu paaiškėja, kad paramos suma buvo išmokėta nepagrįstai, jei už sėjamąją atsiskaityta ne per finansų įstaigas. Parama neskiriama, jei pareiškėjas atsisako sutikimo dėl degalų normos sumažinimo“, – pagrindines priemonės nuostatas išdėstė Z. Medingis.

ŽŪM atstovas taip pat pažymėjo, kad tolimesni planai – iki kovo 15 d. notifikuoti šią paramą Europos Komisijoje ir balandžio 1 d. paskelbti kvietimą teikti paraiškas. Tikimasi, kad diskusijoje išsakytos pastabos prisidės prie šios priemonės nuostatų tobulinimo.

Siūlė didinti paramą

Lietuvos neariminės ir tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas Jonas Venslovas mano, kad 40 proc. parama nepadidins susidomėjimo nearimine žemdirbyste. „Siūlyčiau intensyvumą kelti iki 70 proc., kad žmonės būtų suinteresuoti ta parama ir neariminė žemdirbystė populiarėtų. Kalbama apie ketinimus neariminės žemdirbystės plotus padidinti 3 kartus. Jei norime tiek padidinti, kelkime intensyvumą, tada ir suinteresuotų žmonių bus daugiau“, – siūlė J. Venslovas.

Diskusijoje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas pažymėjo, kad parama labiau nukreipta į smulkius ir vidutinius ūkius. „Siekiame padaryti kuo mažesnę įtaką sėjamųjų kainų kilimui, dėl to nustatytos tam tikros lubos ir intensyvumas. Jeigu ateis žinia, kad AM ruošiasi skirti 30 mln. Eur sėjamųjų įsigijimui, esant dabartinei infliacinei situacijai, tos kainos gali pakilti per daug ir neadekvačiai. Ūkininkai, kurie šiandien įsigyja sėjamąsias be paramos, mokės žymiai brangiau vien dėl to, kad priimsime tokius sprendimus. Programa orientuota į smulkius ir vidutinius ūkius, kurie labiausiai pažeidžiami finansiškai ir neturi pakankamai apyvartinių lėšų. Sėjamųjų įsigijimas suteiks jiems didesnes konkurencines galimybes, o paskata bus reikšmingesnė, palyginti su dideliais ūkiais, kurie dėl didesnių gamybos apimčių gali įsigyti 6 m ar dar didesnio darbinio pločio sėjamąsias“, – argumentavo viceministras P. Astrauskas.

Gali prarasti lengvatinį kurą

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkės pavaduotoją Žydrūną Nevulį domino ūkininkų įsipareigojimas mažinti kuro sunaudojimą. „Deklaracijoje pareiškėjas sutinka, kad kiekvienais paskesniais metais jam bus mažinama kuro norma. Kiek metų į ateitį? Tai nėra apibrėžta. Jei visam laikui, tada už kurą teks sumokėti daugiau, nei gaus paramos sėjamajai. Man labai nepatinka 3 tūkst. l kuro sumažėjimas vienam sėjamosios pločio metrui. Mūsų asociacijoje daugiausia yra smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Imkime 100 ha ūkį, jis pagal lengvatinio akcizo tarifą gauna apie 11 tūkst. l kuro. Jei jis nuperka 3 m sėjamąją, vadinasi, jam nubraukia 9 tūkst. l. Su likusiais 2 tūkst. jis turės ne tik pasėti, bet visą savo derlių dar ir nukulti. Nežinau, ar pasieksime rezultatą, nes kuro sunaudojimą sumažinsime tik popieriuje, o realybėje žmogus vis vien turės tą kurą nusipirkti ir su juo dirbti. Gyvenu arčiau Lenkijos, nuvažiuosiu ten ir nusipirksiu už tą pačią kainą. Bet kitiems…“ – abejonių neslėpė Ž. Nevulis.

Viceministras P. Astrauskas pripažino, kad pastaba labai svarbi. „Jei nedidelis, 100–150 ha, ūkis įsigys 3–4 m sėjamąją, tai jam praktiškai atimamas visas kuras“, – sakė viceministras.

Ministerijos atstovas Z. Medingis tokią sąlygą aiškino siekiu skatinti ūkininkų kooperavimąsi. „Suteikiama galimybė ūkininkams kooperuotis, daryti junginę sutartį. Suprantama, kad mažesnis ūkis negalės optimaliai išnaudoti sėjamosios, kuri kainuoja nemažus pinigus. Tikslas – kad sėjamoji būtų kiek įmanoma daugiau panaudojama ir duotų naudą ūkiams. Todėl ir sakome, kad maži ūkiai turi kooperuotis, jungtis sutarties pagrindu ir tą naštą bei sutaupymą dalytis tarpusavyje. 3 m sėjamoji gali būti naudojama apsėjant mažiausiai 225 ha. Tai tokia sąsaja tarp 3 tūkst. l kuro ir sėjamosios metro. Gautume vos ne muziejinį eksponatą, jei, tarkime, 50 ha žemės įsigysime 6 m sėjamąją. Realiai ji būtų neveiksni, labai daug laiko prastovėtų garaže“, – aiškino Z. Medingis.

Ar liks vietos interpretacijoms?

Lietuvos grūdų augintojų asociacijoje įkurtos „Notill“ grupės vadovas Audrius Vanagas abejojo, ar svarstomos taisyklės užtikrins įsipareigojimų kontrolę. „Dabartinėmis taisyklėmis nėra užtikrinta kontrolė, ar paramos lėšos nebus nukreiptos į mažiau efektyvias ir dirvožemio degradaciją sukeliančias įprastinės sėjos technologijas. Manau, kad parama gali būti nukreipta į sėjos parko atnaujinimą pagal senas technologijas. Taisyklėse turėtų būti aiškiai nurodyta, kam parama skiriama, ir vietos interpretacijoms neliktų. Komerciniuose pasiūlymuose aiškiai parašyta: universali kombinuota sėjamoji. Ir viskas. Visos jos tokios bus“, – tikino A. Vanagas.

Viceministras sakė, kad nurodyti vieno ar kito gamintojo tikrai negali, nes tai būtų jų protegavimas. „Netikiu, kad visi ūkininkai pirks pagal tokias programas ir prisiims įsipareigojimus sumažinti kuro kiekį, jei jo įsigyjama sėjamoji iš principo neleis sumažinti kuro kiekio. Tai būtų vienas rimtesnių argumentų, dėl ko tai neturėtų vykti“, – sakė P. Astrauskas.

Viceministrui pritarė ir „AUGA Raseiniai“ atstovas Tautvydas Beinoras. „Jei nusipirks sėjamąją, kuri gali sėti nuleidžiamais diskeliais, tai klausimas, kam jam taip daryti ir be reikalo eikvoti kurą? Taip padaręs ūkininkas paprasčiausiai bus apsiskaičiavęs. Kuro nuoskaitos, kaip aš suprantu, ir yra visa paramos esmė“, – antrino T. Beinoras.

Didesnio intensyvo nebus

Ūkininkas Saulius Tupikas atkreipė dėmesį, kad 40 proc. paramos intensyvumas gali sulaikyti ūkininkus, besitikinčius didesnės paramos Kaimo plėtros programoje (KPP) kitais metais.

„Lietuvos kaimo plėtros strateginiame plane numatyta, kad remiant tvarias investicijas bus kompensuojama iki 65 proc. išlaidų. Kadangi esu „juodas“ žemdirbys, man kyla teisėtų lūkesčių. Man belieka palaukti vienerius metelius ir dalyvauti programoje su 65 proc. parama. Abejonių kelia tai, kad pinigai skiriami didžiuliai, bet ar bus interesas jais pasinaudoti su tokiu paramos intensyvumu, kai palaukus metus galima gauti daugiau?“ – retoriškai klausė S. Tupikas.

Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė paaiškino, kad dvigubo finansavimo nebus. „Kalbant apie galimybę įsigyti kitais metais, tai dvigubo finansavimo nebus. Tiesioginės sėjos sėjamosioms finansavimas yra tik iš Modernizavimo fondo, kurio valdytoja yra AM, strateginiame plane tokio finansavimo nebus. Todėl nėra galimybės palaukti metus ir nusipirkti pigiau. Tikėtina, kad kitai, papildomai sėjos technikai finansavimas bus iš strateginio plano. O kas dėl 40 proc., šis procentas buvo palygintas su kitomis KPP priemonėmis, tad negalėjome daryti kitaip“, – paaiškino K. Simonaitytė.

„Tad kuriam galui buvo organizuojama ši diskusija, jei viskas nuspręsta iš anksto?“ – stebėjosi žemdirbiai.

ŪP korespondentas - Juozas SKRIPKAUSKAS