Parama variklių keitimui gali atverti naujas galimybes

Su mažiau – daugiau

Lietuvos žvejybos sektorių sudaro jūrų žuvininkystė (žvejyba Atlanto vandenyne, atviroje Baltijos jūroje ir jos priekrantėje) ir žvejyba vidaus vandenyse. Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos laivyno pajėgumai nuolat mažinami, siekiant juos subalansuoti su žvejybos kvotomis. Nuo 2020 m. Baltijos jūroje uždrausta tikslinė menkių žvejyba bei nuo 2022 m. uždrausta tikslinė Atlantinių lašišų žvejyba neigiamai paveikė žvejybos Baltijos jūroje ekonominius rodiklius, pelninga tik žvejyba tolimuosiuose rajonuose.

Spartesnis žuvininkystės sektoriaus produktyvumo augimas galimas dviem būdais: įtraukiant į gamybą daugiau gamybos veiksnių (darbo jėgos, kapitalo), ir skatinant techninę pažangą. Tačiau didinti gamybos – žvejybos apimtis, ypač Baltijos jūroje bei priekrantėje, sumažėjus žvejybos kvotoms ar visai nutraukus kai kurių žuvų rūšių žvejybą, yra nerealu. Todėl žvejybos įmonėms liko vienas kelias – kuo skubiau modernizuoti laivus, kad šie vartotų kuo mažiau energetinių resursų. Tad, didinant energijos vartojimo efektyvumą žvejyboje, iki 2030 m. skatinamas mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių žvejybos būdų naudojimas ir pagrindinių bei pagalbinių variklių keitimas ar modernizavimas. Tai būtų indėlis ne tik į mėlynąją ekonomiką, bet ir į žvejybos veiklos produktyvumą, kartu keliant viso žuvininkystės regiono konkurencingumą, prisidedant prie šalies ekonominių rodiklių augimo.  

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programoje teigiama, kad atlikus grupės žvejybos įmonių, žvejojančių priekrantėje, apklausą ir įvertinus turimus duomenis apskaičiuota, kad vidutinis degalų sąnaudų sutaupymas gali sudaryti apie 1,1 l/val. Per žvejybos dieną vidutiniškai sunaudojama, priklausomai nuo atstumo ir kitų sąlygų, vidutiniškai 17 l/d. Aktyviai žvejojančių įmonių vidutinis žvejybos dienų skaičius – 101 d. Tad vienas laivas galėtų sutaupyti per metus vidutiniškai apie 315 l degalų.

Permainų padiktuota būtinybė

„Kvietimas pakeisti ar modernizuoti esamus laivų variklius itin aktualus priekrantės žvejams, nes sąlygos yra palankiausios jiems“, – teigė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkė Akvilė Kungienė.

Ji teigė, kad dėl sparčios klimato kaitos mažėja darbui jūroje palankių dienų – vis dažnesnės audros, vis daugiau dienų jūra būna taip banguota, kad plaukti į ją pavojinga. Iš karto pulti žvejoti nurimus bangoms – neverta, žuvies menkai ką pagausi. Reikia dar palaukti keletą dienų, kol atsistatys žuvies ištekliai. Bet tuomet vėl priartėja kita audra. Ir taip, esą, nuolat. Tad jei dar prieš keletą dešimtmečių priekrantės žvejybai per metus būdavo apie 200 palankių dienų, tai dabar jų belikę perpus mažiau. Todėl yra labai svarbu, kad žvejybos įmonių veikla būtų kuo efektyvesnė.

„Variklis yra viena brangiausių ir svarbiausių laivo dalių, tačiau bėgant metams jis susidėvi, pasensta techninės charakteristikos. Todėl atėjus laikui, variklį būtina modernizuoti arba visai pakeisti. Kad investicijos nebūtų tokios didelės, jei verslininkas planuoja toliau vystyti žvejybą ir turėti galingesnį laivą, gali pasinaudoti parama pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimui ar modernizavimui“, – kalbėjo Žuvininkystės tarnybos direktorius Tomas Kazlauskas.

Anot jo, žvejai yra suinteresuoti turėti geresnius pagrindinius laivų variklius, kurie yra draugiškesni aplinkai ir efektyvesni. Svarbu ir tai, kad keičiant arba modernizuojant variklį, yra atnaujinamas ir pats laivas, kuris, kiek paremontuotas, gali puikiai toliau tarnauti žvejybai. „Kartais racionaliau turėti vieną laivą su efektyvesniu varikliu, nei kelis prastus“, – variklių keitimo nauda neabejojo T. Kazlauskas.

Ne galingesnis, bet modernesnis

Iš Lietuvos žvejybos įmonių žvejybai Baltijos jūroje bei priekrantėje turimų laivų vos ne 80 proc. yra 32–60 metų senumo – pagaminti dar Sovietų Sąjungoje ir niekada nemodernizuoti. Pasinaudoti parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. programos priemonę „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“ ankstesniu finansiniu laikotarpiu buvo gautos 4 paraiškos 10 060 Eur sumai.

Beveik 30 metų Baltijos jūros priekrantėje žvejojanti UAB „Stintelė“, pasinaudojusi 1 046  Eur parama, turėtą 37 kW galios variklį pakeitė nauju 36,8 kW su sustiprintu reduktoriumi. Dabar su nauju moderniu varikliu žvejai vienu išplaukimu gali patikrinti visus žvejybos įrankius ir į krantą parplukdyti visą sugautą žuvį. Variklio modernizavimas jiems leidžia sutaupyti ir laiko, ir degalų. Taip bendrovė, sėkmingai įgyvendina pagrindinį paramos priemonės tikslą – prisideda prie technologinės plėtros, inovacijų, energijos vartojimo efektyvumo ir klimato kaitos švelninimo.

Pernai 868 Eur paramos keičiant seną laivo variklį nauju sulaukė ir kitame Baltijos jūros priekrantės bare žvejojanti UAB „Žambė“. Naujas variklis jai suteikė galimybę greičiau baigti darbą jūroje, sumažėjo degalų sąnaudos, o nauja valdymo rankena su pašildymo funkcija neleidžia užšalti valdymui žiemos metu, suteiks galimybę tiksliai valdyti variklio pasvirimo kampą plaukiant per seklumas.

2021 m. UAB „Būtingės žuvis“ sulaukė 2 454 Eur paramos laivų variklių keitimui – pakeisti trys varikliai. Ši bendrovė taip pat žvejoja Baltijos jūros priekrantėje.

Žuvininkystės tarnybos direktoriaus teigimu, laivų varikliai yra keičiami griežtai laikantis nustatytų reikalavimų, nes Lietuvai, kaip ir kitoms ES valstybėms, yra nustatytos žvejybos laivų variklių galingumo ribos, kurių negalima viršyti. Žuvininkystės tarnyba skaičiuoja visų variklių galią ir užtikrina, kad ji neviršytų leistinų ribų ir būtų reguliuojama. Tad, jei žvejys turi laivą, tačiau neturi papildomų variklio pajėgumų, jis negali įsigyti papildomo laivo, kol neįsigijo reikalingų galių. „Yra nusistovėjusi praktika, kad žvejai keičia senus variklius į turinčius tokią pačią galią, tačiau efektyvesnius ir mažiau taršius. Naujas variklis gali turėti tiek pat galios, bet naudojant jį, žvejyba gali būti efektyvesnė“, – tvirtino T. Kazlauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad variklių pajėgumai nepriklauso valstybei, jų galias galima įsigyti iš kitų įmonių, tačiau jei nėra galimybės įsigyti naujų pajėgumų, žvejys gali pasinaudoti parama ir pirkti efektyvesnį variklį su tais pačiais pajėgumais arba nusipirkti dalį pajėgumų ir įsidėti kitą variklį.

ŪP fotoinformacija