Paramos pinigai – pažeistiems miškams

Miškai atsodinami greičiau

Sparčiai plintančių ligų pažeistus bei vėtrų nuniokotus miškus reikia išvalyti ir atsodinti. Dvidešimt metų miškininkystės srityje dirbanti UAB „AGA miškai“, pasinaudojusi valstybės parama pažeistiems miškams, vien per paskutinius kelerius metus atsodino keliasdešimt hektarų stichinių nelaimių ir ligų sunaikintų miškų. 

„Stichijos nuniokoja įvairius miškus – beržynus, pušynus, eglynus ar juodalksnynus, nors yra tekę atsodinti ir ąžuolų mišką. Tačiau nuo gamtos stichijų bene labiausiai nukenčia pušynai, vėjai išvarto ištisus jų plotus. Kita bėda – ligos. Paveikti ligų medžiai pradeda džiūti nepriklausomai nuo amžiaus. Darome sanitarinius kirtimus, kad sergantys medžiai neapkrėstų kitų miškų, bet pažeistus plotus reikia iškirsti ir atsodinti naujais“, – pasakojo  UAB „AGA miškai“ direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Kuodis.

Anot jo, atsodinant ligų ir kenkėjų pažeistą mišką, pirmiausia išsiaiškinama, dėl kokių priežasčių jis išdžiūvo, kad vėl pasodinus tos pačios rūšies medžius, jie nepražūtų. Jei miško suniokojimas – stichijos padarinys, atsodinama tos pačios rūšies medžiais.

„Daugiausia pinigų išleidžiame sodinukų pirkimui ir dirvos paruošimui. Pagal reikalavimus reikia pirkti sertifikuotus sodinukus, kurie yra brangesni, tačiau – geresnės kokybės ir lengviau prigyja. Žemės paruošimas miško atsodinimui taip pat reikalauja daug investicijų – reikia išpjauti toje vietoje augusius medžius, išrauti kelmus, žemę suarti, padaryti vagas ir tik tada sodinti“ – aiškino K. Kuodis, akcentuodamas, kad gaunamos paramos miško atsodinimui pakanka.

„Mūsų bendrovė prižiūri virš 1 000 hektarų miškų pradedant Klaipėdos rajonu, baigiant Vilniaus. Juose kiekvienais metais kas nors nutinka, todėl parama labai svarbi. Anksčiau darbus, susijusius su stichinių nelaimių ir ligų pažeistų miškų atsodinimu, atlikdavome už savus pinigus, tačiau gaudami paramą, tai galime padaryti žymiai greičiau, taip užtikrindami miškų plotų išsaugojimą“, – teigė K. Kuodis.  

Jau gali prašyti

Paramos pagal KPP priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ iki lapkričio 3 d. gali kreiptis privačių ir valstybinių miškų valdytojai. Bus remiamas miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas, miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas, stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 1 173 233 Eur paramos lėšų.

Suteikiamos paramos dydis apskaičiuojamas atsižvelgus į tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Pagal priemonės veiklos sritį didžiausias galimas paramos intensyvumas vienam projektui, kai vykdomos miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimo bei miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimo ir gerinimo veiklos, yra 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).

Parama pažeistam miškui atkurti skiriama tik už tuos plotus, kuriuose pažeidimas užregistruotas ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paraiškos pateikimo ir yra pažeistas ne mažesnis kaip 0,5 ha miško plotas, o dėl nelaimės pažeista daugiau kaip 20 proc. medžių. Parama teikiama, jei stichinės nelaimės pažeistas miškas atkuriamas miško želdinimu (sodinimu), sodinant medžių ir krūmų sodmenis, mišriuoju miško atkūrimo būdu, kai plote auga žėliniai, tačiau reikalingas papildomas želdinimas.

Vadovaujantis medžių rūšių įkainiais, skiriama parama apskaičiuojama kiekvienam miško želdinimo ir žėlimo projektui atskirai, priklausomai nuo atkuriamų želdinių rūšinės sudėties.

Želdinių įkainiai:

*Išsamesnė informacija apie tai, kaip apskaičiuojamas paramos dydis, nurodyta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 3D-598 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“.

Atkuriant medžių rūšis, nenurodytas lentelėje, taikoma mažiausia miško atkūrimo išmoka – 2 017 Eur už ha.

Prioritetai skiriant paramą yra teikiami siekiantiems atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo miškininkystės priklausančias ekosistemas, siekiant skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos miškininkystės sektoriuje.

Parama nesibaigia

Tai – jau antrasis kvietimas šiais metais teikti paraiškas pagal KPP priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“. Pirmojo kvietimo, kuriam buvo skirta 1 099 329 Eur paramos lėšų, metu buvo gautos 6 paraiškos, kuriose prašoma 29 077 Eur paramos. Iš viso per 2014–2020 metų KPP laikotarpį šiai veiklos sričiai buvo numatyta 3 088 235 Eur paramos lėšų, o išmokėta 1 862 507 Eur.

Miško atkūrimui skirta parama miško valdytojai galės pasinaudoti ir įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP). Jei KPP laikotarpiu miško atkūrimui po stichinės nelaimės teikiama parama pagal vieną paramos priemonę, o miško įveisimui ir įveisto miško priežiūrai – pagal kitą, tai SP įgyvendinimo laikotarpiu miško įveisimui ir atkūrimui bus taikoma ta pati paramos priemonė, o miško priežiūrai ir apsaugai – kita. Paramos miško priežiūrai ir apsaugai galės kreiptis ir asmenys atkūrę stichinės nelaimės pažeistą mišką. KPP laikotarpiu tokios galimybės nebuvo.

2023–2027 m. miško veisimui ir atkūrimui skirta 7 mln. Eur, miško priežiūrai ir apsaugai (įskaitant tęstinius įsipareigojimus) – 11 mln. Eur. Kol kas konkrečios kvietimų datos dar nėra numatytos.

Redakcijos nuotrauka

Nr. 272/7