Parašyta – kaip kirviu įkirsta

„Šalyje kaip virusas plinta netikros naujienos apie žemės ūkį ir ūkininkus, bendroves, – pareiškė Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis. – Valstybinis transliuotojas ir kitos televizijos nutyli kaimo problemas. Visą savo dėmesį mes sutelkiame į agrarinio sektoriaus strategiją, kovojame dėl nacionalinio žemės ūkio verslo pozicijų Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje, tačiau tvirtai atsiremti galime tik į Žemės ūkio akademiją ir į „Ūkininko patarėją“.

Bendradarbiavimas būtinas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje (Kauno r.) praėjusį ketvirtadienį vykusiame LŽŪT išplėstiniame posėdyje buvo aptarti susitikimų su Vyriausybės vadove Ingrida Šimonyte ir Seimo frakcijomis rezultatai, kalbėta apie rengiamą nuotolinę diskusiją su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi bei Europos Parlamento nariais Juozu Oleku, Andriumi Kubiliumi ir Broniu Rope, svarstyta, kaip kaimo jaunimui atverti platesnį kelią į universitetines aukštojo agrarinio mokslo studijas. Posėdyje daug dėmesio skirta žemės ūkio sektoriaus komunikavimo su valdžia, politikais ir plačiąja visuomene problemoms, žiniasklaidos, ypač spausdinto žodžio reikšmę. Solidžių agrarinių organizacijų vadovai – LŽŪT nariai Petras Puskunigis, Jonas Sviderskis, Danutė Karalevičienė, Aušrys Macijauskas, Raimundas Juknevičius, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė ir kiti – pabrėžė agrarinės žiniasklaidos lyderio – laikraščio „Ūkininko patarėjas“ reikšmę konsoliduojant žemdirbių bendruomenę, puoselėjant istorines kaimo tradicijas, suteikiant tribūną verslo inovacijoms, mokslo žinių plėtrai, diskusijoms ūkiškai visuomenei rūpimais klausimais.

Kalbėjusiųjų nuomone, „Ūkininko patarėjo“ puslapiuose operatyviai ir objektyviai pateikiama aktuali informacija šalies žemdirbiams, iškeliamos sektoriaus problemos, diskutuojama svarbiausiomis žemės ūkio temomis. Redakcija suteikia Tarybai ir jos nariams galimybę dalytis su žemdirbių bendruomene naujienomis, išsakyti savo poziciją, viešai pateikti nuomonę, „užpipirinti“ politikams ir valdžios atstovams, kuriems žemdirbių siūlymai ar reikalavimai dažnai prasprūsta pro ausis.

Apie „Ūkininko patarėjo“ redakcijos darbus, vystomus medijos kanalus (spausdintus ir elektroninius laikraščius, portalą ir kt.), bendrovės strategiją kalbėjo vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas. Jis padėkojo LŽŪT nariams už ilgametį, tris dešimtmečius vykstantį nuoširdų bendradarbiavimą, dalijimąsi nuomonėmis ir pasiūlymais.

Informacijos šaltinis

Pasak J. Vilionio, pasitelkdama žemės ūkio, verslo ir mokslo bendruomenėje populiarų „Ūkininko patarėjo“ laik­raštį, LŽŪT šalies politikus, Seimo ir Vyriausybės narius informuoja apie situaciją žemės ūkio sektoriuje, pateikia gamybos kaštų ir produkcijos supirkimo kainų analizę, kuri liudija apie egzistencinę grėsmę sektoriui išlikti. Auganti valdininkų (dar kitaip – biurokratų) kompetencijos stoka – dar vienas kliuvinys valdžios rūmuose. Vienaip siūloma Briuselyje, kitaip tos pačios sąvokos perskaitomos Vilniuje. Tad kyla klausimas, ar žemdirbystė ir kaimo plėtra – vieni traukinio bėgiai ar paraleliniai?

„Žemės ūkis ir kaimas – tai nedaloma visuma, – rėžė Tarybos pirmininkas, – mes, žemdirbiai, politikams turime nuolat įrodinėti, jog tuo privalėtų rūpintis (ir mums padėti) ne tik Žemės ūkio, bet ir Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo ir mokslo ministerijos. Žemdirbys ne tik aprūpina šalį maistu, bet ir kuria darbo vietas miestiečiams, puoselėja gamtą, investuoja į gyvenviečių infrastruktūrą, gamina produktus eksportui.“

Pasak LŽŪT vadovo J. Vilionio, kartais ūkininkui dingojasi, jog šalyje veikia dvi Aplinkos ministerijos ir nė vienos, ginančios žemdirbį. Todėl viešas spausdintas žodis šiandien ypač svarbus, o „Ūkininko patarėjas“ ir yra visų žemdirbių tvirtovė, kurią reikia sutelktomis jėgomis stiprinti.

Įforminta raštu

„Žemės ūkio sektoriaus skaitmenizacija, apie kurią daug kalba šalies politikai, sunkiai įsivaizduojama mūsų ūkių struktūroje, – Tarybos posėdyje konstatavo J. Vilionis, – statistiškai turime 125 tūkst. ūkių, tačiau dešimtys tūkstančių laiko po vieną ar dvi karves, turi kibirą ir šakes. Trumposios maisto grandinės jų neišgelbės, o verslo plėtrai trūksta ne tik materialių lėšų, bet ir intelektinių spėkų.“

„Neremdami savo agrarinio mokslo ir savo žiniasklaidos, mes tiesiog darome paslaugą užsienio universitetams ir verslui, – pareiškė LŽŪT narys, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas P. Puskunigis, – iš artimųjų patirties žinau, kaip Vakarų Europoje politikų ir piliečių gerbiamas žemės ūkis, žemdirbys, koks dėmesys skiriamas jam pristatyti ir populiarinti. Todėl svarbu, kad ir mūsų žemdirbiai prenumeruotų „Ūkininko patarėją“, visus raginu tai daryti ir kitus paskatinti. Juk šis leidinys mus vienija.“

„Šalyje mokslininkų vardu veikia verslo konsultantai, kurie žemdirbius orientuoja  visiškai neteiktina kryptimi, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. A. Miceikienė, – Akademijos profesūra ir mūsų kolegos dirba vos ne karo sąlygomis. Dėl to vis didesnį dėmesį skiriame naujausių mokslo žinių sklaidai, pasitelkdami ūkininkų skaitomą laikraštį.“

Posėdžio pirmininkui J. Vilioniui pasiūlius, buvo vienbalsiai nutarta pasirašyti bendradarbiavimo sutartį tarp pagrindinėms šalies asocijuotoms žemdirbių organizacijoms atstovaujančios LŽŪT ir „Ūkininko patarėjo“ redakcijos. Beje, sutarties projektas dar prieš mėnesį buvo pateiktas visoms Tarybai priklausančioms asociacijoms apsvarstyti ir iš jų gauti vienareikšmiški pritarimai.

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

Autoriaus nuotraukos

2021-06-15