Žemės ūkis yra išskirtinė verslo šaka ne vien todėl, kad joje dirbama nuo gamtos priklausančiomis sąlygomis, bet ir dėl to, kad gamybos ciklas užsitęsia metus, o galvijininkystėje – ir ženkliai ilgiau. Čia ir verslo politika bei buhalterinės apskaitos sistema skiriasi nuo kitų verslų. Beja, šios ūkio šakos dirbančiųjų atsakomybė prieš žmones yra didesnė, nes jie gamyboje naudoja vienintelį turtą, vienintelę ir pagrindinę gamybos priemonę - žemę, kurią privalo nenualintą palikti ateities kartoms, ir turi užtikrinti žmonių aprūpinimą maistu. Tai esminis skirtumas ir atsakomybė.
Žemės ūkio valdymas formuojasi evoliuciškai, pamažu jį pritaikant šiam verslui, nepažeidžiant nusistovėjusių ekonominių, finansinių, verslo santykių su kitais socialiniais partneriais bei valstybės institucijomis, todėl pakeitimus privaloma įgyvendinti labai pamatuotai, o ne „revoliuciniu“ būdu. Jie turi būti suderinti ir priimtini žemdirbiams, aiškiai suprantami kaimo visuomenei. Priešingu atveju pakeitimai iššaukia didžiulius nepasitenkinimus, protestus. Sprendimų priėmėjai privalo suprasti, kad tai šalies raidą lemiantys sprendimai.
Lietuvos žemės ūkio taryba, vienijanti pagrindines šalies žemdirbių verslo asociacijas bei absoliučiai didžiąją dalį šalies žemdirbių, tiekiančių žaliavą maisto pramonei bei kuriančių ir išlaikančių socialiai atsakingas darbo vietas, prašo LR Vyriausybės ir Seimo:
Nacionalinė žemės tarnyba vykdo ne tik valstybinės žemės tvarkymo bei kontrolės darbus, bet ir privačios žemės naudojimo, įsigijimo, disponavimo ja kontrolę. Labai svarbus viešojo intereso gynimas, kai yra pažeidžiami ne tik valstybinės, bet ir privačios žemės savininkų interesai. Pvz., šiuo metu prasidėjo griovių renatūralizavimo procesas, kai valstybei priklausantys grioviai užverčiami akmenimis, kelmais, medžiais, taip pažeidžiant arba visai sunaikinant privatų turtą – melioracijos įrenginius, ir to pasekmėje iki minimumo sumažinant žemės vertę, ją paverčiant pelke. Tai vykdo Aplinkos ministerija, dabar siekianti perimti žemės tvarkymo ir kontrolės klausimus.
Kodėl?
Negalima išbalansuoti ir centralizuoto žemės ir miškų apskaitos klausimo, centralizuotos informacinės sistemos, apimančios žemės disponavimo ir sutarčių sistemą. Gal reformos iniciatoriai vis tik pripažins, kad absoliuti dauguma žemės yra naudojama žemės ūkio produkcijos gamybai ir atsisakys viešų teiginių, kad Lietuva jau ne žemės ūkio, o paslaugų kraštas bei kad tarptautinių ar vidaus projektų greitesniam, spartesniam įgyvendinimui Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos trukdė, nesugebėjo tinkamai paimti žemės valstybės poreikiams. Iš po šių ir kitų teiginių kyšo individualių verslo, daugiausia daugiabučių namų statybų, vystytojų ausys. Tam valstybė privalo pasipriešinti, nes po šia „reforma“ slypi antra žemės darkymo banga. Kadangi Aplinkos ministerija nėra institucija, atsakinga už šalies gamybinius pasiekimus, jos rūpesčio zonoje nėra šalies ekonominio potencialo augimas, todėl absoliutus kontrolės institucijų sukoncentravimas vienoje įstaigoje labai pavojingas ir žalingas. Tai įrodo dėl perteklinių gamybos varžymų, kontrolių, veiklos sąlygų nustatymų iki kritinės ribos sumažėjusi gyvulininkystės, daržovių, vaisių produktų gamyba ir auginimas. Gamyba ir toliau mažėja. Todėl priešingai - turi būti lengvinami, panaikinami pertekliniai kontrolės mechanizmai, nes jie sukurti ir toliau kuriami dirbtinai. Lietuvos žemės ūkio taryba mano, kad kokia tai dalimi valstybinės žemės tvarkymo darbų didesnis savarankiškumas galėtų būti suteiktas respublikinės reikšmės miestams bei kurortams, o centrinė būstinė - Nacionalinė žemės tarnyba - paliekama Žemės ūkio ministerijos pavaldume. Aplinkos ministerijai derėtų pagalvoti dėl miškų tvarkymo politikos grąžinimo pagal veiklą atitinkančiai žinybai – Žemės ūkio ministerijai, o statybos klausimus – Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Tai nebūdingos kontroliuojančiai institucijai funkcijos.
Gerb. Premjere, Seimo Komitetų pirmininkai ir ministrai, prašome Jūsų supratimo, kad visos pertvarkos įtakoja didžiules destrukcijas įmonių darbuose ir jų veiklos rezultatuose. Tai pateisinama, kai yra neišvengiama būtinybė, bet ir tada reikia veikti labai išmintingai bei nuosekliai. Šiuo metu vykdyti minėtas pertvarkas nėra jokios objektyvios priežasties. Žmones be galo išsekino besikeičiančių valdžių atvedamos reformos. Jiems reikia pastovumo ir ateities garantijų. Mes jų primygtinai prašėme anksčiau ir dar kartą tai kartojame.
2022-02-15Pagarbiai
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė Karalevičienė
Lietuvos žemės ūkio tarybos nariai:
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija
Lietuvos pieno gamintojų asociacija
Lietuvos grūdų augintojų asociacija
Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija
Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija
Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacija
Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacija
Lietuvos arklių augintojų asociacija
Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija
Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija
Lietuvos uogų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų asociacija