Pasak Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjo Gintauto Sabo, preliminaraus potvynių rizikos vertinimo tikslas yra nustatyti teritorijas, kuriose potvynių rizika gali būti reikšminga. Šioms teritorijoms turi būti parengti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai ir planuojamos priemonės potvynių žalingam poveikiui, rizikai valdyti ir mažinti.
Preliminarus potvynių rizikos vertinimas apima upių ir priekrantės vandens telkinių hidrologinius potvynius ir poplūdžius, kylančius dėl pavasario sniego tirpsmo, gausių ir intensyvių lietaus liūčių, ledo sangrūdų, Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens aukšto lygio, o taip pat nagrinėjama potvynių rizika, kuri gali kilti dėl hidrotechnikos statinių avarijų, pavyzdžiui, užtvankų griūčių atvejų, bei atsižvelgiama į tikėtiną klimato kaitos poveikį potvyniams.
Ataskaitoje pateikiama 2018-2024 m. vykusių potvynių Lietuvoje apžvalga, nurodytos Lietuvos teritorijos, kuriose yra galima didelė potvynių rizika, vertinama užtvankų rizika potvynių reiškiniams, apžvelgtos įgyvendintos potvynių riziką mažinančios priemonės ir kt. informacija, susijusi su potvyniais.
Aplinkos apsaugos agentūros informacija