Parodoje „Ką pasėsi... 2023“ – Ukrainoje pagaminta žemės ūkio technika

Pažangą skatina konkurencija

Pasak O. Olyjnyko, geografiniame Ukrainos centre įsikūrusi žemės ūkio technikos gamykla turi 170 metų istoriją. Integracija į Europos rinkas prasidėjo prieš ketvirtį amžiaus. Pradžioje žvalgytasi į artimojo užsienio šalis, kuriose žemdirbystės kultūra panaši į Ukrainos agroverslo tradicijas. Pastaruoju metu „Belotserkovmaz“ gamykloje dirba daugiau nei 300 žmonių, produkcija eksportuojama į Baltijos šalis, Lenkiją, Belgiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Moldovą, Rumuniją, Bulgariją, Saudo Arabiją, Kazachstaną, Tadžikistaną, Uzbekistaną. „Konkurencija su pasaulyje garsių prekės ženklų technikos gamintojais verčia mus pasitempti, gaminti Europos Sąjungos (ES) standartus atitinkančią žemės ūkio techniką, ieškoti optimalaus kokybės ir kainos santykio varianto, – „Ūkininko patarėjui“ sakė O. Olyjnykas, – visa mūsų gaminama technika išbandoma praktinio darbo ir didelių apkrovų sąlygomis, turi ES kokybės ir tvarios žemdirbystės sertifikatus.“

Lietuvos agrorinkoje „Belotserkovmaz“ produkcija plačiau pradėta prekiauti nuo 2018 m. Įvairių modelių kultivatoriai, giluminiai dirvos purentuvai, purkštuvai ir kiti agregatai skirti ekologiniams, smulkiems ir vidutinio dydžio ūkiams, kuriuose dirba vienos šeimos nariai. Žemės ūkio technika pritaikyta dirbti sunkesnėse dirvose, kokios ir vyrauja Lietuvoje. O. Olyjnyko teigimu, visi techniniai ir technologiniai sprendimai kuriami pačios gamyklos projektuotojų kūrybinėse dirbtuvėse. Net ir vykstant karui stengiamasi dirbti be pertrūkių. Ypač dideli iššūkiai žemės ūkyje laukia po karo, kai teks dirbti Rusijos sprogmenų pėdsakus palikusiuose Ukrainos laukuose.

Žingsniai į Lietuvos rinką

„Belotserkovmaz“ atstovai savo pagamintą techniką yra pristatę tarptautinėse žemės ūkio parodose Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje. Parodoje „Ką pasėsi... 2023“ Ukrainos technikos gamintojų ekspozicija buvo uždarame paviljone. Svečiams talkino Kauno r. įsikūrusios žemės ūkio bendrovės „Linas“ vadovas Algirdas Jakas. „Prisipažinsiu, esu tikras suvalkietis ir ukrainietišką žemės ūkio techniką vertinu taupumo bei ekonomiškumo kriterijais, – redakcijai sakė A. Jakas, – mes nepelnytai buvome užmiršę Ukrainos technikos gamintojus, o juk jie ir nuosavo metalo turi, ir geba sukurti vakarietiškų standartų žemės ūkio mašinas bei agregatus. Lietuvoje pastaruoju metu vykstanti pieno sektoriaus krizė paliudijo, kaip svarbu ūkininkui skaičiuoti gamybos kaštus, ieškoti galimybių mažinti savikainą. Juk ne iš nuogirdų žinome, kad Ukraina – žemės ūkio šalis, Europos aruodas, pasauliui tiekianti ne tik grūdus, bet ir saulėgrąžų aliejų, kukurūzus. Dabar viską užgožė Rusijos sukeltas karas, tačiau žemės ūkio sektorius gyvas, nors ir sužeistas. Ukrainoje gaminama technika tiesiog pasigenda žinomumo, nes daugeliui sunku patikėti, kad agresoriaus terorizuojama šalis ne tik sugeba gintis, bet ir kuria taikiam darbui reikalingą žemės ūkio techniką.“

Pasak ŽŪB „Linas“ vadovo A. Jako, per kelerius bendradarbiavimo metus dešimtys mūsų šalies ūkininkų įsigijo „Belotserkovmaz“ gamybos žemės ūkio mašinų, skirtų augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiams. Kauno, Alytaus, Vilniaus apskričių ūkiuose dirba diskiniai kultivatoriai „DIČ-3,1“, kuriais prieš sėją paruošiama dirva. Dvi eilės integruotų diskų 18 cm gyliu supurena žemę ir augalinės kilmės liekanas, sumažina dirvos eroziją. Iš paskos einantys noragėliai 35 cm gyliu suardo suspaustos dirvos sluoksnius, neiškeldami žemės į paviršių, pagerindami vandens ir oro cirkuliaciją, sudarydami palankias sąlygas augalams įsišaknyti, augti ir derėti. Prikabinamo kultivatoriaus plotis – 3,1 m, svoris – 2 350 kg, per valandą juo supurenama iki 3,1 ha, darbinis greitis – 8–12 km/val., tempti agregatą reikalingas 180–250 AG traktorius.

Panašių charakteristikų nusipelno ir kitos žemės ūkio darbams skirtos mašinos bei agregatai.

Dar iki Rusijos agresijos Ukrainoje lankėsi mūsų šalies agrosektoriaus dalyvių delegacija, ministerijų lygiu buvo tariamasi dėl bendradarbiavimo, keitimosi mokslo ir verslo patirtimi, galimybės Ukrainoje steigti Lietuvos kapitalo įmones, tarpininkauti integracijos į ES klausimais. Neseniai lankydamasis Lietuvoje (sostinėje ir pieno ūkiuose) Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministras Mykola Solskyi dėkojo mūsų šalies žemdirbiams už paramą atremiant Rusijos agresiją ir brėžė tolimesnio agroverslo atstovų bendradarbiavimo gaires.

Oficialiais duomenimis, beveik tris ketvirtadalius Ukrainos užima stepės – derlingos lygumos. Jose daugiausia auginami javai. Čia prikuliama milijonai tonų kviečių, kukurūzų, miežių, avižų, rugių ir grikių. Ukrainoje 32 mln. ha sudaro juodžemiai, tinkamos klimato sąlygos auginti daugelį žemės ūkio augalų. Žemės ūkio naudmenos užima 71,2 proc. Ukrainos teritorijos (56,1 proc. sudaro ariamoji žemė, 13,6 proc. – pievos ir ganyklos, apie 1,5 proc. – sodai, vynuogynai, apynynai).

Autoriaus nuotraukos

Nr. 126/7

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.