„Partinis“ protestas ir netikra „ūkininkų bendruomenė“

Skambūs pareiškimai

Šiomis dienomis socialinio tinklo puslapis „Kultūros protestas“ išplatino tokį pranešimą: „Spalio 14 d. Menų fabrike „Loftas“ įvyko ketvirtoji Kultūros asamblėja. Šįkart ji buvo atvira ir kitų sektorių atstovams, išreiškusiems palaikymą tebesitęsiančiam kultūros protestui, kuriuo siekiama atriboti „Nemuno aušrą“ nuo Kultūros ministerijos (KM).

Nepaisant savaitgalio pažadų socialdemokratams perimti KM savo žinion, beprasidedant asamblėjai žiniasklaidoje pasirodė Remigijaus Žemaitaičio teiginiai, esą jis gavo pažadą iš premjerės, kad bus ieškoma bendro abiejų partijų kandidato.

Viena Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narių Gintarė Masteikaitė, kreipdamasi į susirinkusius, teigė: „Į mūsų pilietiškumą valdžiai yra visiškai nusispjauti. Per mus važiuoja kaip buldozeriu. Nuo šiandienos, girdint jūsų pasisakymus ir girdint jūsų palaikymą, mes turėsime dar labiau stiprinti poziciją.“

Pirmąkart rengtoje tarpsektorinėje asamblėjoje kalbėjo žiniasklaidos, aplinkosaugos, skurdo mažinimo, žemės ūkio, paslaugų ir atsakingo verslo, sporto, švietimo, medikų, jaunimo organizacijų atstovai. Iš viso asamblėjoje dalyvavo net 80 asmenų, atstovaujančių kitoms sritims bei sektoriams, ir pusė tūkstančio kultūros bendruomenės narių, prisijungusių gyvai ir nuotoliu.“

O štai tinklalapyje skambiu pavadinimu „Kultūros asamblėja“ paskelbta tokia žinia: „Ūkininkų bendruomenės ir agroverslo industrijos atstovas Gediminas Kvietkauskas savo kalboje sakė – „mes esame jūs, mes esame jūsų dalis“. „Lietuva nebeturi lyderių, jau ilgai neturime lyderio ir dėl to turim tokią situaciją. Man nuostabu, kad kultūros žmonės tapo tuo lyderiu. Jūs esate tas lyderis, susidedantis iš daugybės sudedamųjų dalių“, – teigė G. Kvietkauskas.

Artimiausiu metu Kultūros asamblėja praneš apie naujus veiksmus. O kol kas ragina kultūros bendruomenę ir visus ją palaikančius sektorius nenusiimti protesto ženklų, toliau atriboti nuo kultūros „Nemuno aušrą“ ir šią politinę jėgą legitimavusius politikus, proaktyviai, kūrybingai ir neperžengiant įstatymo ribų ieškoti naujų protesto formų.“

Visi taškai ant „i“

„Ūkininko patarėjas“ kreipėsi į „Nemuno aušros“ lyderį R. Žemaitaitį, kad jis paaiškintų, ko vis dar nori vadinamieji kultūrininkai, kokia, jo nuomone, yra tikroji šių protestų esmė ir kuo čia dėta „ūkininkų bendruomenė“, kuri esą taip pat prisijungė prie protestų?

„Daugiau nei akivaizdu, jog šis protestas prasidėjo nuo politinės ideologijos, – aiškino R. Žemaitaitis. – Kaip ir Lenino spalio revoliucijos-perversmo atveju, tokias „revoliucijas“ visada inspiruoja tam tikros politinės jėgos, kurios arba nenori taikiu demokratiniu keliu užleisti valdžios, arba tos, kurios bando išlaikyti turėtą įtaką politikams, išlaikant ją savo rankose ir valdant pinigus. Kaip žinia, KM biudžetas yra 387 mln. Eur, vadinasi, kasmet įvairiems projektams padalijama apie 30–40 mln. Eur.
Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) rekomendacijas, tai nėra nei skaidru, nei švaru, pagal vidaus audito atliktus tyrimus taip pat konstatuojama labai daug pažeidimų. KM yra mažiausiai teisiškai reglamentuotų veiklų, ir viskas paliekama taip vadinamai savireguliacijai, maždaug, kaip menininkai patys nusprendžia, kokias sudaro komisijas, taip viskas ir važiuoja. Ką tai reiškia? Gali būti taip, kad valstybės skiriami pinigai yra skirstomi netvarkingai bei neteisėtai, dalijami per draugų, giminaičių rankas ir keliauja pas įvairius „artimuosius“, tai rodo ir nuolat tų pačių veikėjų laimimi konkursai.“

Pasak redakcijos pašnekovo, į politikos padangę atėjus „Nemuno aušrai“ ir pagal koalicijos sutartį jai perimant šią ministeriją, tarp valstybinių pinigų „įsisavintojų“ kilo panika: „Natūralu, jog mes į kultūros ministro poziciją pristatėme Igną Adomavičių, kuris yra ir muzikologas, ir ekonomistas, ir auditorius. Todėl netrukus mes suradome konkrečius faktus – bilietų dingimai (po keliolika tūkstančių), įtartini konkursėliai ir pan., todėl fondų įsisavintojams reikėjo užkurti skandalą. Taip pagal partinę ideologiją buvo pradėtos organizuoti masės neva kažkuo nepatenkintų „kultūrininkų“ – pagal partinį principą buvo bandoma į tai įtraukti kuo daugiau organizacijų, o prie to smarkiai prisidėjo konservatorių ir liberalų partijos. Na, pavyzdžiui, vienas iš šios sumaišties organizatorių buvo Arūnas Gelūnas, Liberalų Sąjūdžio narys, kuris dabar laikinai sustabdė savo narystę partijoje. Rajonuose, kuriems vadovauja konservatorių ir liberalų merai, visi kuo puikiausiai tame dalyvauja – Palangos meras, Tauragės meras bei vicemeras, o ir kitose savivaldybėse vyksta panašūs procesai.“

Fiktyvus masiškumas

Pasak R. Žemaitaičio, pagrindinė protestų organizatorių idėja – pademonstruoti, neva protestų reiškinys yra masinis, todėl reikėjo į jį įtraukti kuo daugiau įvairių sričių atstovų: „Buvo paskleista informacija, kad protestus labai palaiko vadinamasis „Medikų sąjūdis“, kuris, kaip neformaliai juokaujama, visiškai priklauso Jurgai Sėjonienei, t. y. konservatoriams, per kuriuos visa tai ir organizuojama. Kai sveikatos ministru buvo Aurelijus Veryga, būtent jie ir organizavo visokius piketus bei mitingus, kai švietimo ministre buvo Jurgita Petrauskienė, jie per savo konservatyvią švietimo darbuotojų grupę organizavo lygiai tokius pačius piketus, dabar lygiai tą patį daro vadinamieji „kultūrininkai“ su partiniu kvapeliu... Idėja čia paprasta – reikia parodyti Lietuvai, esą visur kyla masiniai neramumai ir panašiai, bet šiems „masiniams neramumams“ dažniausiai pajungti visi partinukai arba konkrečios partinės ideologijos palaikytojai. Pavyzdžiui, Palangoje net valytojos ir eiliniai darbininkai – konservatorių partijos nariai – jeigu jie dirba kokiame nors muziejuje, o Palanga turi labai daug kultūrinių objektų, tai net jeigu ir oficialiai nepriklauso partijai, tai bent jau yra rėmėjas ar palaikantis, tad visa ši publika eina piketuoti.“

Bet kuo dėti ūkininkai? „Ir čia suveikė lygiai tas pats principas – duota komanda surasti kažką ir iš ūkininkų bendruomenės, kas jungtųsi į protestus, – atsako „Nemuno aušros“ lyderis. – Tuomet staiga atsiranda kažkoks veikėjas, kuris sako, štai mes, ūkininkai, jungiamės į protestą. Tuomet stebuklingu būdu Kauno r. „išlenda“ žemės ūkio technikos pardavėjas, bendrovės savininkas. Tai žmogus, kuris, mano žiniomis, artimai yra susijęs su Liberalų sąjūdžiu, ši partija jam siūlė kandidatuoti ir savivaldybių rinkimuose, be to, nereikia nė sakyti, kad ne kartą yra propagavęs viešai Liberalų sąjūdžio ideologiją, palaikęs Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Eugenijų Gentvilą bei dėl pernelyg didelio skaidrumo nuteistą Eligijų Masiulį. Taigi, tuo buvo siekiama parodyti, kad ne tik kultūros darbuotojai, bet ir ūkininkai nepatenkinti esama valdžia ir piketuoja. Tik yra viena smulkmena – bendrovės savininkas neturi visiškai jokio ryšio su žemės ūkiu – jis nedirba žemės, nėra ūkininkas ar maisto produktų gamintojas, jis yra tiesiog pardavėjas. Toks išsišokimas reiškia, kad mes dabar Nacionalinėje mokėjimo agentūroje turėtume labai įdėmiai patikrinti visas paraiškas bei gaunamas paramas, peržiūrėti, kas ir kaip Lietuvoje prekiauja žemės ūkio technika ir kokią paramą gavo, ar tai nebuvo skirstoma pagal partinės priklausomybės principą. Labai gali būti, kad atlikus visus būtinus auditus, mes ir vėl rasime „juodąją kasą“, kuri egzistuoja ir kultūros sektoriuje. Taigi, ši publika dabar išsigandusi.“

Niekas neįgaliojo

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis ŪP korespondentui aiškino, kad žemės ūkio bendruomenė niekada nesijungė į jokius „kultūrininkų“ protestus ir nieko neįgaliojo tai daryti: „Nenoriu aš su niekuo pyktis, bet tikrai negalima dangstytis visų mūsų vardu. G. Kvietkauskas iš esmės nėra ūkininkas, nors ir yra įstojęs į Kauno r. ūkininkų sąjungą, – jį galima vadinti tiekėju, nes tiekia žemės ūkio techniką, bet tikrai jis nėra joks žemdirbys ir, juo labiau, jo tikrai niekas neįgaliojo kalbėti visų ūkininkų vardu. Galbūt už jo nugaros stovi kažkas iš jaunųjų ūkininkų, nežinau, negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Tik labai jau juokingai jie parašė: „Mūsų protestą stebėjo daug kitų žemdirbių.“ Tai ir aš skaitau laikraščius, vadinasi, ir aš stebėjau, ir visi kiti stebėjo. Po to jie kelia bangas per valstybinę televiziją – būtent valstybinę, nes nėra ji joks visuomeninis transliuotojas, kadangi šia „protesto“ reklama tik kiršina visuomenę. Mes savo ruožtu Lietuvos žemės ūkio taryboje (LŽŪT) apsvarstėme ir nusprendėme, jog mes, kaip žemdirbiai, šiuose politiniuose žaidimuose nedalyvaujame – mums svarbiausia stabilumas, kad galėtume ramiai dirbti savo darbą. Tai jeigu aš groju armonika vestuvėse, tai jau esu „kultūrininkas“? Jeigu tu ten groji ir iš to uždirbi, būk tu „kultūrininkas“, kuo čia dėtas žemės ūkis? O prie stalo visi mes uždainuojame.“

J. Sviderskis prieštarauja ir ūkininkų protestų simbolikos naudojimui „kultūrininkų“ keliamoje sumaištyje: „2019 m. rudens Žaliųjų kryžių akcijoje ir 2024 m. sausio mėnesio ūkininkų mitinguose mes naudojome savo simboliką, o dabar kažkas tą simboliką ištraukė ir prikergė prie „kultūrininkų“ protestų. Tai aš jiems ir sakau: nesisavinkite svetimų ženklų, o dėkite savo veidus, jeigu taip norite protestuoti. Tie ženklai buvo patvirtinti LŽŪT, jų buvo daug ir jie tikrai ne tam buvo skirti. Žinoma, tie ženklai nėra patentuoti ar registruoti, bet tai buvo natūralu – mes juk negalvojome, kad kažkas ims juos naudoti ne pagal paskirtį. Dabar jie visa tai tampo po socialinius tinklus. Bet aš nenoriu eskaluoti to ir su kažkuo bartis – tegul kiekvienas elgiasi kaip išmano, tik galiu visiškai atsakingai pasakyti, kad žemdirbių organizacijos nedalyvauja politiniuose procesuose, ir nereikia čia mūsų kergti. Čia nei mūsų reikalas, nei koks interesas. Beje, kai buvo mūsų protestai ir paprašydavome tų „kultūrininkų“ ateiti bent pagroti, tai be 5 tūkst. Eur atlygio niekas net neina. Tai gal ir jų protestai tegul apsieina be mūsų, o jeigu koks jaunimėlis nusprendė patriukšmauti, tai nereiškia, kad visi žemdirbiai visa tai remia.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.