Kiekvienais metais minėdami Pasaulinę bičių dieną galime didinti informuotumą apie esminį bičių ir kitų apdulkintojų vaidmenį užtikrinant žmonių ir planetos sveikatą ir apie daugybę iššūkių, su kuriais šie mažieji darbininkai susiduria šiandien. Pasaulinė bičių diena minima nuo 2018 m.
Ši diena suteikia galimybę mums visiems – nesvarbu, dirbame vyriausybėms, organizacijoms ar pilietinei visuomenei ar esame susirūpinę piliečiai – skatinti veiksmus, kuriais bus saugomi ir stiprinami apdulkintojai ir jų buveinės, gerinama jų gausa ir įvairovė ir remiamas tvarus bitininkystės vystymasis.
Šių metų tema "Bitės, įkvėptos gamtos, kad maitintų mus visus" pabrėžia svarbų bičių ir kitų apdulkintojų vaidmenį žemės ūkio ir maisto produktų sistemose bei mūsų planetos ekosistemų sveikatai. Apdulkintojams vis didesnę grėsmę kelia buveinių nykimas, netvari žemės ūkio praktika, klimato kaita ir tarša. Apdulkintojų mažėjimas kelia pavojų maisto gamybai, didina išlaidas ir gresia maisto stygiumi.
Apdulkinimas yra labai svarbus žemės ūkio maisto produktų sistemoms, palaikančioms daugiau kaip 75 procentų pasaulio kultūrų, įskaitant vaisius, daržoves, riešutus ir sėklas, gamybą. Apdulkintojai ne tik didina pasėlių derlių, bet ir gerina maisto kokybę bei įvairovę.
Apdulkintojai yra daugiau kaip 200 000 gyvūnų rūšių, kurių didžioji dauguma yra laukiniai, įskaitant drugelius, paukščius, šikšnosparnius ir daugiau kaip 20 000 bičių rūšių.
Bitės ir kiti apdulkintojai taip pat yra aplinkos būklės rodikliai, suteikiantys įžvalgų apie ekosistemas ir klimatą. Apdulkintojų apsauga taip pat didina biologinę įvairovę ir svarbiausias ekosistemines paslaugas, pavyzdžiui, dirvožemio derlingumą, kenkėjų kontrolę ir oro bei vandens reguliavimą.
Gamtai palanki žemės ūkio praktika, kaip antai ekologinė žemdirbystė, tarpiniai pasėliai, agrarinė miškininkystė ir integruotoji kenkėjų kontrolė, padeda išlaikyti apdulkintojus, užtikrinti stabilų pasėlių derlių ir sumažinti maisto trūkumą bei poveikį aplinkai.
Sąmoningos apdulkintojų apsaugos pastangos galiausiai skatina išsaugoti kitus biologinės įvairovės komponentus, o tai gerina ekosistemines paslaugas, pavyzdžiui, kenkėjų kontrolę, dirvožemio derlingumą ir oro bei vandens reguliavimą. Siekiant tvarių žemės ūkio maisto produktų sistemų, reikia laikytis holistinio požiūrio, kuriuo būtų užtikrintas ilgalaikis žemės ūkio praktikos, susijusios su maisto, pluošto ir kuro gamyba, sambūvis.
Visi galime kai ką padaryti, kad apsaugotume apdulkintojų ateitį.
Daugelis pažįsta medunešes bites (Apis mellifera), bet gamtoje egzistuoja daugybė laukinių bičių rūšių. Tai vienišės (solitarinės) bitės (pvz., Osmia, Megachile). Jos taip pat labai svarbios apdulkinimui, nors medaus negamina.
Laukinės bitės nesudaro šeimų. Šios bitės yra taikios ir dažnai net neturi geluonies. Solitarinių bičių patelė pati viena rūpinasi savo palikuoniais. Šių bičių gyvenimo ciklas trunka apie metus. Pavasarį pirmiausia išsirita patinai, vėliau pasirodžius patelėms ir pasibaigus poravimuisi, patinai gana greitai miršta. Toks gyvenimas – gamta nesaugo tų, kas savo darbą jau atliko. Motinėlės įrengia lizdą ir parūpina lervoms maisto. Lizdus bitės įruošia žemėje išraustuose urveliuose, augalų stiebuose, sienų kiaurymėse, po akmenimis.
Pastaruoju metu siekiama išsaugoti mūsų kraštui būdingą tamsiosios vakarinės medunešės bitės (Apis mellifera mellifera) populiaciją. Ši bitė gyvena tik gamtoje (uoksuose ar drevėse). Ji įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Išlikusi vietinės tamsiosios medunešės bitės populiacija yra vertinga savo gebėjimu prisitaikyti prie Lietuvos gamtinių sąlygų, todėl šio genetinio ištekliaus išsaugojimas yra labai svarbūs.
Bitiniai - labai sena gyvūnų grupė. Laikoma, kad pirmosios bitės išsivystė maždaug prieš 80 mln. metų, o medunešės bitės ‒ prieš 15 mln. metų. Pasaulyje yra žinoma apie 35000 bitinių vabzdžių rūšių, o Lietuvoje apie 350 rūšių.
Pastaruoju metu manoma, kad apie 16 procentų vabzdžių apdulkintojų, tame tarpe ir bitinių gali išnykti dėl jų gyvenamosios aplinkos pokyčių, pesticidų naudojimo ir netinkamo ūkininkavimo.
ŪP portalas pagal FAO, VSTT