Pasaulinė grūdų rinka: tikimasi prekybos apimčių mažėjimo

FAO skelbia, jog pasaulinės grūdų prekybos apimtys, sudarančios 2 849 mln. tonų, išlieka 0,3 proc. mažesnės nei prieš metus. Tačiau kovo mėnesį buvo nedidelis augimas: šio mėnesio teigiamą prekybos balansą pirmiausia lėmė didesnės nei tikėtasi kviečių produkcijos apimtys Australijoje ir Kazachstane.

Pasaulinė miežių produkcija taip pat didėja, nors jos apimtys ir mažesnės, lyginant su kviečiais. Daugiausia tai lėmė gausesnis miežių derlius Australijoje.

Prognozuojama, kad 2024–2025 m. pasaulinė ryžių gamyba bus rekordiškai aukšta – 543,3 mln. tonų – nedaug pasikeitė, lyginant su kovo mėn. lūkesčiais, ir tai reiškia, kad ryžių auginimo plotai padidės 1,6 proc. Tikimasi, kad labiausiai ryžių produkcijos šio sezono gamybą paveiks Indija. Tačiau geru derliumi, be kita ko, gali pasigirti ir Kambodžos, Kinijos bei Tanzanijos ūkininkai. Jų produkcija gali kompensuoti oro sąlygų nulemtus ryžių derliaus praradimus Bangladeše, Indonezijoje ir Mianmare.

Vartojimo prognozės

Pasaulio grūdų suvartojimo prognozė 2024–2025 m. yra 2 868 mln. tonų, t. y. 0,9 proc. daugiau nei 2023–2024 m. sezone.

Šio mėnesio pasaulinė stambių grūdų vartojimo prognozė padidinta 2,7 mln. tonų, tad visų pagrindinių stambiųjų grūdų (kukurūzų, miežių ir sorgų) vartojimas bus didesnis nei tikėtasi anksčiau. FAO padidina stambių grūdų vartojimo prognozę iki 1 534 mln. tonų, o tai rodo 1,1 proc. augimą, lyginant su praėjusiu sezonu. Ir atvirkščiai, pasaulinė kviečių vartojimo prognozė, kuri dabar yra 795,4 mln. tonų, sumažinama 1,4 mln. tonų.

Pasaulinė ryžių vartojimo prognozė 2024–2025 m. išlieka 539,0 mln. tonų, t.y.  2,1 proc. daugiau nei 2023–2024 m. Maisto suvartojimo tendencijos skatina šį augimą, vienam gyventojui skaičiuojant iki 53,3 kg per metus. Be to, ryžių naudojimas ne maisto pramonėje taip pat gali lemti pastebimą (17 proc.) metinį augimą. Pagrindinė tokio augimo priežastis yra Indija, kurioje ryžiai naudojami etanoliui gaminti.

Grūdų atsargos

Prognozuojama, kad pasaulinės grūdų atsargos iki 2025 m. sezono pabaigos sumažės 1,5 proc. ir pasieks 873,3 mln. tonų, nepaisant šį mėnesį padidintos derliaus prognozės (4 mln. t.).

Naujausios prognozės rodo, kad pasaulio grūdų atsargų ir suvartojimo santykis 2024–2025 m. sieks 30,1 proc., palyginimui 2023–2024 m. sezone jis siekė 30,9 proc. Prognozuojamą visų grūdų atsargų sumažėjimas lemia numatomas 6 proc. stambių grūdų atsargų sumažėjimas. Sumažėjus kukurūzų atsargoms Kinijoje dėl mažesnio importo, pasaulinės stambių grūdų atsargos susitrauks dar 3,3 mln. tonų iki 347,6 mln. tonų.

Ir priešingai, pasaulinės kviečių atsargų prognozės šį mėnesį padidintos 7,1 mln. tonų, o tai rodo, kad visos jų atsargos padidėjo 0,8 proc. ir dabar siekia 320 mln. tonų. Daugiausia tai lemia kviečių atsargų augimas Indijoje, Kazachstane ir Rusijos Federacijoje.

Prognozuojama, kad pasaulio ryžių atsargos 2024–2025 m. sezono pabaigoje paaugs 3,2 proc. ir pasieks rekordinę 205,9 mln. tonų ribą.

Prekybos prognozės

FAO pasaulinės prekybos grūdais prognozė 2024–2025 m. sezone dar sumažinta 5,3 mln. tonų iki 478,9 mln. t. Pasaulinė prekybos stambiais grūdais prognozė 2024–2025 m. šį mėnesį sumažinta 3,7 mln. tonų, o prekyba kukurūzais ir sorgais sumažinta dėl mažesnių nei įprasta numatomų Kinijos pirkimų. Kukurūzų eksportas iš Brazilijos taip pat sumažintas, atsižvelgiant į iki šiol vykstantį eksporto tempą, o sorgų eksportas iš Jungtinių Amerikos Valstijų mažinamas dėl numatomų mažesnių srautų į Kiniją – pagrindinę jų pirkėją. Dėl šių korekcijų pasaulinė prekybos stambiais grūdais prognozė siekia 224,2 mln. tonų, o tai yra staigus 8,2 proc. nuosmukis, palyginti su 2023–2024 m. sezonu.

Mažesni Kinijos pirkimai taip pat lėmė 1,7 mln. tonų sumažinimą 2024–2025 m. pasaulinės kviečių prekybos prognozėje. Mažesnis kviečių eksportas iš Kazachstano ir Rusijos Federacijos dar labiau prisideda prie suprastėjusių pasaulinės prekybos perspektyvų. Prognozuojama, kad pasaulinė kviečių prekyba 2024–2025 m. susitrauks 7,2 proc., palyginti su ankstesniu sezonu, t. y. 195 mln. tonų.

Prognozuojama, kad 2025 m. (sausio–gruodžio mėn.) tarptautinė prekyba ryžiais padidės 1 procentu ir pasieks 60 mln. tonų. Nors Indonezija, Filipinai ir Vietnamas šiais metais turėtų sumažinti savo ryžių pirkimus, šio importo susitraukimą galėtų kompensuoti didesni pirkimai Bangladeše, Madagaskare ir Nepale.

Žvelgiant į 2025 metus

FAO prognozė dėl pasaulinės kviečių produkcijos 2025 m. iš esmės nepasikeitė nuo pirmosios kovo mėnesio perspektyvos. Prognozuojama, kad 795 mln. tonų pasaulinė kviečių produkcija 2025 m. prilygsta praėjusių metų lygiui.

Žieminių kviečių pasėlių sąlygos pagrindinėse šiaurinio pusrutulio auginančiose šalyse per pastarąjį mėnesį iš esmės nepakito. Oficialiais duomenimis, Europos Sąjungoje kviečių išeiga siekia 135,5 mln. tonų, t. y. 12 procentų daugiau nei prieš metus. Tačiau nuolatinis kritulių trūkumas rytiniuose rajonuose kelia nedidelę riziką derliaus potencialui.

Rusijos Federacijoje dėl žemo dirvožemio drėgmės lygio ir sumažėjusių pasėlių plotų kviečių produkcijos 2025 m. bus mažiau. Ukrainoje kviečių gamyba 2025 m. yra mažesnė už penkerių metų vidurkį, o tai lemia karo veiksmai šalyje, be to,  sausos oro sąlygos taip pat skatina tikėtiną nedidelį metinį nuosmukį.

Prognozuojama, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose bendra kviečių produkcija 2025 m. sumažės dėl mažesnio derliaus, o žieminių kviečių pasėlių plotas nukentės nuo sausros labiau, nei ankstesniais metais.

Kanadoje, kur pagrindinė sėja prasidės gegužę, preliminarios prognozės rodo, kad kviečių pasėlių plotas augs dėl geros jų kainos. Tačiau tikėtina, kad tai kompensuos sumažėjęs derlingumas. Kitaip sakant Kanada išlaikys kviečių produkcijos lygį iš esmės nepakitusį per metus, nors ir toliau viršys penkerių metų vidurkį.

Indijoje, kuriai būdingas rekordinis kviečių sėjos plotas, dėl stiprių kainų paskatų ir vyriausybės subsidijų žemės ūkio žaliavoms, 2025 m. gamyba didės, o kviečių produkcija bus rekordinė ir sieks 115,4 mln. tonų.

Artimųjų Rytų Azijoje plačiai paplitęs kritulių trūkumas paveikė gamybos lūkesčius Irane ir Turkijoje, todėl padidėjo tikimybę, kad 2025 m. čia sumažės kviečių derlius.

Numatoma, kad Šiaurės Afrikoje 2025 m. bendra kviečių produkcija išliks mažesnė už penkerių metų vidurkį. Tai lemia menki krituliai, ypač Alžyre ir Maroke, o Egipte kviečių produkcijos apimtys padidės, vyriausybei vykdant plėtros politiką.

Argentinos perspektyvos iš esmės yra palankios, nes eksporto tarifų mažinimas ir pelningų kainų perspektyvos yra pagrindas lūkesčiams, kad pasėlių skaičius padidės. Tikėtina, kad tai padidins gamybą, nepaisant numatomo nedidelio derliaus sumažėjimo.

Australijoje ankstyvos perspektyvos rodo, kad kviečių produkcijos mažėjimas bus nedidelis, tačiau tikimasi, kad derlius viršys 30 mln. tonų.

Numatoma, kad 2025 m. kukurūzų gamyba Brazilijoje padidės dėl pasėlių ploto augimo, kurį paskatino kainų kilimas 2024 m. pabaigoje prieš pagrindinio sezono sėjos laikotarpį. Taip pat tikimasi sulaukti ir geresnio derliaus. Argentinoje kukurūzų sėjos ir kritulių kiekio sumažėjimas neigiamai veikia produkcijos perspektyvas, todėl tikimasi, kad kukurūzų derlius 2025 m. čia sumažės. Pietų Afrikoje dėl rekordinių kainų ir gerų oro sąlygų prognozuojamas kukurūzų derliaus augimas.

Maisto kainų pokyčiai

FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas, atspindintis penkių grupių – grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių riebalų ir cukraus – kainų pokyčius pasaulio rinkoje, kovą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo 0,2 proc.

Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu) maistas tarptautinėje rinkoje pabrango vidutiniškai 6,9 proc., tačiau palyginti su 2022-ųjų kovu, kai jo kainos buvo pasiekusios visų laikų rekordinį lygį, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, atpigo 20,7 procento.

Grūdų kainos per mėnesį nukrito vidutiniškai 2,6 proc., per metus – 1,1 procento.

Augaliniai riebalai brango 3,7 proc. per mėnesį ir 23,9 proc. per metus.

Mėsos produktai kovą buvo vidutiniškai 0,9 proc. brangesni nei vasarį, per mėnesį brangus kiaulienai ir jautienai, o paukštienos kainoms beveik nepakitus. Per metus mėsos produktų kainos pakilo vidutiniškai 2,7 procento.

Pieno produktų kainos per mėnesį beveik nepakito, per metus ūgtelėjo 19,9 proc., o cukrus pigo 1,4 proc. per mėnesį ir 12,3 proc. per metus.

Parengė Ričardas Čekutis