Pasaulinė medienos rinka sparčiai auga

Kainų dinamika

Tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, vidutinė biokuro kaina Lietuvoje siekė 21,80 Eur už MWh ir buvo 8 proc. mažesnė nei 2023-2024 m. sezonu metu.

Vidutinė biokuro kaina praėjusį sezoną, palyginti su 2023–2024 m. sezonu, 18 proc. mažėjo ir Latvijoje bei siekė 22,01 Eur/MWh. Estijoje biokuras brango 1 proc. iki 21,34 Eur/MWh.

Nors Latvijoje ir Estijoje biokuro apyvarta mažėjo, bendra sandorių apimtis sudarytų „Baltpool“ biokuro biržoje Baltijos valstybėse, palyginti su praėjusiu sezonu, didėjo 2 proc. ir siekė 5,3 TWh (115,8 mln. Eur). Lietuvoje augimas siekė 5 proc. iki 4,3 TWh, Latvijoje apyvarta mažėjo 17 proc. ir sudarė 0,48 TWh, o Estijoje išliko tame pačiame lygyje – 0,5 TWh.

Šį sezoną vidutinė šildymo kaina Lietuvoje siekė 7,58 ct/kWh ir buvo 4 proc./didesnė nei praeitą žiemos sezoną. Didmiesčiuose kainų kryptis išsiskyrė ir svyravimas buvo nereikšmingas. Turint omenyje, kad aplinkos temperatūra buvo aukštesnė, vartotojams sezonas buvo lengvesnis finansiškai.

Šiluma ir stabilumas

Šis žiemos sezonas išsiskyrė gerokai šiltesniais orais, o mažiau itin šaltų dienų lėmė ir mažesnį biokuro poreikį visame regione. Ypač šilta žiema buvo Latvijoje – Rygoje fiksuota aukščiausia vidutinė temperatūra tarp visų Baltijos valstybių sostinių.

„2022 m. sustabdžius biokuro importą iš Baltarusijos, daugelis tikėjosi rinkoje išvysti reikšmingą kainų šuolį ar pasiūlos trūkumą. Vis dėlto galiausiai įvyko priešingai – rinka pademonstravo stabilumą ir brandą prisitaikant prie geopolitinių ir ekonominių pokyčių. Šiandien biokuro kainą formuoja vietinės rinkos sąlygos ir atspindi itin didelę konkurenciją bei pasiūlos ir paklausos balansą“, – teigia „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Istoriškai buvę skirtumai tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos biokuro kainų šiemet beveik išnyko. Panaši situacija susidarė ir sandorių trukmės struktūroje – ilgalaikių ir trumpalaikių sandorių kainos buvo labai artimos. Tokia situacija rodo rinkos stabilumą ir mažą kainų svyravimų riziką, tačiau tuo pačiu vertėtų ją vertinti atsargiai – tai nėra signalas „atsipalaiduoti“.

„Išnykus kainų skirtumui, rinkos dalyviai gali drąsiau rinktis ilgalaikes sutartis, kurios užtikrina tiekimo tęstinumą ir mažina planavimo riziką. Biokuro pirkėjai išvengia ilgalaikių sandorių rizikos premijos, tačiau tokiu atveju eliminuojamas ir papildomas uždarbis, galintis atsirasti dėl rinkos dinamikos ar kainų svyravimų,“, – sako V. Jonutis.

Prognozės panašios

Ateinančiam šildymo sezonui „Baltpool“ prognozuoja, kad žaliavos kainos turėtų išlikti panašios – dabartinė biokuro rinkos situacija nerodo prielaidų galimiems drastiškiems pokyčiams, tačiau tai taip pat gali sumažinti rinkos dalyvių norą rizikuoti.

„Šiandien biokuro kainos atspindi realius mūsų šalies išteklius, konkurenciją ir pasiūlos bei paklausos balansą – žaliavinės medienos kainų dinamika nekelia nerimo, o tiekimo grandinės veikia be reikšmingų trikdžių. Nepaisant to, dėl toliau šiltėjančios žiemos tikimasi korekcijų biokuro sandėliuose.“, – sako V. Jonutis.

Prieš sezoną sukaupti sandėliai jau antrus metus iš eilės buvo nuostolingi, todėl tikėtina, kad artėjantį sezoną sandėliuojamo kuro kiekiai gali būti kuklesni.

„Tai kelia riziką, kad esant ekstremalioms sąlygoms, pavyzdžiui, paspaudus didesniam šalčiui, rinkoje gali likti mažiau laisvų išteklių netikėtai išaugusiam poreikiui patenkinti. Tokiu atveju trumpalaikių sandorių rinkoje gali susiformuoti laikinas pasiūlos trūkumas. Rinkos dalyviai nuo to gali apsisaugoti diversifikuodami sandorius“, – aiškina ekspertas.

Rąstai vis paklausesni

Remiantis naujausia ataskaita, kurią skelbia „Cognitive Market Research“, pasaulinės rąstų rinkos vertė 2025 m. yra įvertinta 162,1 mlrd. JAV dolerių, o iki 2033 m. ji turėtų išaugti iki 230,6 mlrd. JAV dolerių, o vidutinis metinis augimo tempas sieks net 4,5 proc.

Pagrindiniai šios tendencijos veiksniai yra statybų sektoriaus stiprėjimas, tvarių medžiagų paklausa ir miesto gyventojų skaičiaus augimas.

Didžiausią rinkos dalį vis dar užima Šiaurės Amerika, gaunanti daugiau nei 40 proc. pasaulinių medienos rinkos pajamų, Europa – daugiau nei 30 proc. Tačiau sparčiausias šios rinkos augimas fiksuojamas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione (6,5 proc.). Pasak ekspertų, augimą skatina urbanizacija ir infrastruktūros plėtra.

Iš minėtos ataskaitos matyti, jog sparčiausiai augantis segmentas šioje rinkoje – kietmedžių kategorija. Čia augimą lemia didėjantis aplinkosauginis sąmoningumas ir natūralių medžiagų paklausa statybose bei interjero dekoravime. Tokie privalumai kaip izoliacinės savybės, atsparumas drėgmei ir estetinis patrauklumas dar labiau sustiprina jos poziciją rinkoje.

Prognozės Europai

• Jungtinės Karalystės rąstų rinkos dalis 2025 m. siekė 8171,98 mln. JAV dolerių, o prognozuojama, kad iki 2033 m. ji augs 3,8 proc. metiniu augimo tempu. Jungtinė Karalystė pirmauja rąstų rinkoje dėl tvarios miškininkystės praktikos ir augančios atsinaujinančių statybinių medžiagų paklausos.
• Prognozuojama, kad Prancūzijos rąstų rinka minėtu laikotarpiu augs 2,2 proc. metiniu augimo tempu, o 2025 m. jos dydis sieks 4 475,13 mln. JAV dolerių.
• Remiantis „Cognitive Market Research“ duomenimis, Vokietijos rąstų rinkos dalis 2025 m. buvo įvertinta 9 631,26 mln. JAV dolerių ir prognozuojama, kad iki 2033 m. ji augs 3,2 proc. metiniu augimo tempu. Vokietijos rąstų rinkos augimą skatina pažangi miškininkystės praktika ir didėjanti tvarių statybinių medžiagų paklausa.
• Prognozuojama, kad likusios Europos rąstų rinka šiuo laikotarpiu augs 1,7 proc. metiniu augimo tempu, o 2025 m. jos dydis sieks 7 539,63 mln. JAV dolerių.

Sekasi ne visiems

Nepaisant stabilaus medienos rinkos augimo, ne visoms įmonėms gerai sekasi joje išsilaikyti. Antai Vokietijos bendrovė „Ziegler Group“, didžiausios Europoje lentpjūvės savininkė, dar 2024 m. lapkritį buvo paskelbta nemokia, o dabar jos transporto ir logistikos transporto priemonių parkas išparduodamas.

Aukcione parduodama daugiau nei 200 mašinų, transporto priemonių ir kitos įrangos, praneša farmer.pl. Čia parduodama miško technika, sunkvežimiai, puspriekabės rąstams ir konteineriams gabenti, lengvieji automobiliai, dirbtuvių įranga, taip pat GPS lokatoriai ir navigacijos įrenginiai. Aukcioną bankroto administratoriaus vardu vykdo aukcionų namai „Lüders&Partner“.

Daugumai grupės įmonių, įskaitant didžiausią Europoje lentpjūvę Betzenmühle mieste Bavarijoje, pavyko rasti investuotojų. Jie veikia ir jau turi naujus savininkus. Tačiau nepavyko išgelbėti įmonės, kuri grupės viduje vykdė transporto ir logistikos reikalus.

Parengė Ričardas Čekutis