Kovo 3 d. vykusiame „Global Dairy Trade“ (GDT) biržos aukcione bendras kainų indeksas vėl išaugo. Šį kartą indeksas pakilo 5,7 proc. Tai buvo penktasis „Global Dairy Trade“ biržos aukcionas šiais metais ir jis, kaip ir visi ankstesnieji, pasibaigė kainų augimu.
Bendro kainų indekso padidėjimas lėmė ir daugumos siūlomų pieno produktų kategorijų kainų augimą. Didžiausias augimas užfiksuotas nugriebto pieno miltelių (+9,1 proc.), o didžiausias kritimas – laktozės (-3,9 proc.) segmente.
Per paskutinę GDT sesiją buvo parduota 18 861 tona pieno produktų. Tai beveik 3 000 tonų mažiau nei ankstesniame aukcione.
Paskutinės GDT sesijos rezultatai yra tokie:
• Bevandeniai pieno riebalai – padidėjo 5,7 proc.,
• Sviestas – padidėjo 6,1 proc.,
• Pasukų milteliai – sumažėjo 0,2 proc.,
• Čederio sūris – padidėjo 4,3 proc.,
• Laktozė – sumažėjo 3,9 proc.,
• Mocarela – padidėjo 7,9 proc.,
• Nugriebto pieno milteliai – padidėjo 9,1 proc.,
• Nenugriebto pieno milteliai – padidėjo 4,5 proc.
Didelė pieno pasiūla ir toliau daro įtaką pasaulinėms pieno produktų kainoms, nepaisant pirmųjų stabilizacijos ženklų. Tikimasi, kad gamybos augimas 2026 m. pabaigoje sulėtės, analizuoja „Rabobank“.
Ekspertai teigia, jog pasaulinės pieno rinkos ir toliau yra gerai aprūpintos, o pieno gamyba sparčiai auga visuose pagrindiniuose eksportuojančiuose regionuose, išskyrus Australiją. Šį augimą palaikė santykinai žemos pašarų kainos, kurios skatino gamybą ir palaikė aukštą pasiūlos lygį visame pasaulyje.
Gausi pieno pasiūla turėjo didelės įtakos pieno produktų kainoms. Labiausiai nukentėjo riebalų rinkos – nuo rugsėjo iki vasario mėnesio kainos nukrito daugiau nei 40 proc. Nenugriebto pieno miltelių kainos pasikeitė panašiai – per tą patį laikotarpį jos sumažėjo apie 30 proc.. Baltymų rinkos, įskaitant nugriebto pieno miltelius, sūrį ir išrūgas, buvo atsparesnės – jose kainos sumažėjo maždaug 15 proc. Išrūgų kainos netgi toliau kilo, o tai palaiko didelė daug baltymų turinčių produktų paklausa.
Tačiau pastaruoju metu rinka parodė pirmuosius atsigavimo ženklus. Kaip minėta, keli iš eilės išaugę GDT aukcionų skaičiai, taip pat tvirtesni GDT prekybos rezultatai pagerino pieno rinkos dalyvių nuotaikas. Tačiau dabartiniai pasiūlos duomenys dar nerodo, kad šis augimo tempas yra struktūriškai tvarus.
Pieno gamyba ES, JAV, Pietų Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje vis dar gerokai viršija praėjusių metų lygį, ir nors augimo tempas pamažu grįžta į normalias vėžes, rinkoje vis dar gausu pieno produktų. Nepaisant to, po ilgo kainų kritimo laikotarpio rinkos dalyviams reikia tikėtis, kad kainos vėl gali kilti.
Prognozuojama, kad 7 didžiųjų eksportuotojų produkcija 2026 m. pabaigoje, palyginti su praėjusiais metais, padidės 0,2 proc., nors 2025 m. augimas buvo gerokai didesnis ir siekė 2,6 proc..
Šią perspektyvą daugiausia lemia lėtėjantis pasiūlos augimas Pietų Amerikoje, Australijoje ir Kinijoje. Europoje pieno gamyba turėtų sumažėti 0,9 proc., o poveikis bus labiau pastebimas vėlesniais metais, ypač sviesto ir nugriebto pieno miltelių atveju. Šį sumažėjimą iš dalies atsveria JAV, kur ūkininkų pelno maržas palaiko aukštos jautienos kainos, o tai rodo, kad pieno gamybos augimas tęsis ir šiais metais. JAV produkcijos augimas ir toliau bus nukreiptas į sūrį, ypač mocarelą ir čederį, taip pat išrūgas.
Nors ekonominės sąlygos pagrindiniuose importuojančiuose regionuose, ypač Azijoje, ir toliau palankios tolesniam pieno produktų importui, nuolatinis geopolitinis nestabilumas, įskaitant įtampą su Iranu, Ukraina ir kitais regionais, gali greitai ir laikinai sutrikdyti pasaulinės rinkos pusiausvyrą.
Kadangi Artimieji Rytai yra svarbi pieno miltelių, riebalų turinčių miltelių ir kondensuoto pieno importo rinka, bus atidžiai stebima besikeičianti situacija Irane, prognozuojant ir galimus prekybos sutrikimus.
Garsus Naujosios Zelandijos žemės ūkio ekonomistas Mattas Dilly, apžvelgdamas įspūdingą pasaulinių pieno produktų kainų kilimą, pateikia ir savo prognozes:
„Nuo gruodžio vidurio pasaulinės pieno produktų kainos sparčiai auga ir stebina netikėtais pokyčiais... Teisingiausias atsakymas gali būti paprasčiausias: kainos 2025 m. pabaigoje per daug nukrito, o dabar jos vėl juda teisinga linkme...
Žvelgiant į ateitį, pasaulinė pasiūlos ir paklausos situacija per ateinančius kelis mėnesius greičiausiai sumažins kainas. Tačiau svarbus kontekstas: paklausa išlieka stabili, o pienininkystė visame pasaulyje išlieka pelninga dėl gana stiprių pieno kainų ir labai mažų sąnaudų.
Šiuo metu nėra jokių požymių, kad pieno ūkininkai ketina sumažinti gamybą 2026 m. pirmąjį pusmetį. Pašarų kainos vis dar kontroliuojamos, o neseniai išaugusios pieno kainos turėtų sumažinti spaudimą pelno maržoms. Vis dėlto kai kurie pieno ūkininkai kreipiasi į Europos Komisiją, kad ši finansuotų savanorišką gamybos mažinimo schemą, panašią į įgyvendintą 2016 m. Mažai tikėtina, kad jiems pavyks, tačiau tai rodo, kad tam tikras spaudimas didėja“.
Parengė Ričardas Čekutis