Pasaulio bitininkystė – tarsi avilys prieš lietų

Praėjusią savaitę (rugsėjo 14–20 d.) Tedžune (Pietų Korėja) vyko pasaulio bitininkų asociacijos „Apimondija“ 44-asis kongresas. Jo darbe dalyvavo grupė Lietuvos bičiulių. Kaip teigė Metų bitininkas Sigitas Uselis, kongreso metu vyko 11 plenarinių sesijų, 67 seminarai, 9 apskritojo stalo diskusijos, perskaityta arba pateikta tūkstantis pranešimų. Be to, visas kongreso dienas veikė bičių produktų ir bitininkystės įrangos paroda „Apiexpo“. Pagrindinį pranešimą apie dabarties iššūkius, viso maisto sektoriaus problemas skaitė, gaires ateičiai nubrėžė naujasis „Apimondijos“ prezidentas airis Philipas McCabe`as.

Bičių netektys Pagrindinis šių dienų pasaulio bitininkystės rūpestis – neregėtai gausios bičių šeimų žūtys. Prieš dešimtmetį JAV per metus vidutiniškai žūdavo 5 proc. bičių šeimų, Argentinoje ir daugelyje Europos šalių – 30–45 proc. Viena tokio reiškinio priežasčių – pesticidų naudojimas žemės ūkyje. Ypač pavojingi bitėms neonikotinoidų grupės pesticidai. Jais purškiami ne tik pasėlių laukai, bet ir žemės ūkio augalų sėklos. Tokie augalai tampa pavojingi bitėms. Neonikotinoidų toksiškumas už pra­ėjusio amžiaus 60-ųjų metų nuo­dingiausią insekticidą DDT (dustą) nuodingesnis 10 tūkst. kartų. Bitininkystės rykšte šiandien laikoma varozės erkė, kurios nėra tik Australijos žemyne, ir šios erkės pernešami virusai. Pesticidų ir virusų „kokteilis“ susilpnina bitės imuninę sistemą, padaro ją pažeidžiamą įvairių patogenų. Bičių ligas ir parazitus platina nelegali tarptautinė prekyba bičių paketais ir motinėlėmis. Herbicidų naudojimas žemės ūkyje išnaikino ne tik piktžoles, bet ir medinguosius augalus. Atsirado „žaliosios dykumos“ fenomenas, kai tariama augalijos gausa bites priverčia badauti, o bitininką jas maitinti sirupu net ir vasarą. Visaverčio natūralaus maisto trūkumas neigiamai veikia bičių sveikatą. Įtakos bitėms turi ir klimato anomalijos, ir vienodo genotipo motinėlės bei kiti faktoriai.

Trečdalis medaus – netikras Antroji problema – medaus falsifikavimas. Kasmet pasaulyje parduodama apie 2 mln. t medaus. Iš to kiekio apie 30 proc. yra falsifikatai. Medaus gamybos ir jo falsifikavimo lydere pasaulyje laikoma Kinija. Šiandien pačios moderniausios laboratorijos negali nustatyti Kinijoje pagaminto medaus falsifikavimo fakto. Kinijoje pagamintas medus parduodamas pačia mažiausia kaina. Dėl šio reiškinio kokybiškas natūralus medus praranda paklausą ir kainą. Daugiažiedis medus sudaro 70 proc. pasaulyje pagaminamo medaus, monoflorinis – 30 proc. Bitininkai 67 proc. medaus parduoda tarpininkams, 33 proc. – tiesiogiai vartotojams. Trečioji problema – tarptautinių kokybės reikalavimų bičių produktams griežtinimas. Tai atsakomasis žingsnis į falsifikuoto medaus platinimą. Anksčiau medaus kokybė būdavo nustatoma pagal kvapą, skonį, drėgmės kiekį, gliukozės ir fruktozės santykį. Šiandien pagrindiniais medaus kokybės rodikliais yra nuostata, jog produkte nėra pesticidų, veterinarinių preparatų (antibiotikų), radionuklidų, genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkių ir kitų toksinių medžiagų liekanų. Liūdina faktas, jog kai kurių šalių bitininkai bitėms gydyti vis dar naudoja antibiotikus, tačiau kitose šalyse, pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje, tokia veikla nutraukta prieš 20 metų.

Tyrimai brangūs Kai kurių šalių medaus pavyzdžiuose vis dar atrandama prieš 50 metų uždrausto plataus veikimo spektro veterinarinio antibiotiko chloramfenikolio (levomicetino) pėdsakų. Dėl šio preparato naudojimo Kinijoje ilgą laiką buvo uždrausta medų importuoti iš šios šalies. Neseniai Vokietijos prašymu į medaus standarto reikalavimus įtrauktas tyrimas dėl alkaloidų nustatymo. „Apimondija“ palaiko judėjimą žemės ūkio gamybai ir bitininkystei taikyti organinės žemdirbystės standartus. Daugelis šalių tam pritaria. Pavyzdžiui, Austrijoje apie 20 proc. žemės ūkio produktų gaminami taikant ekologines technologijas. Ketvirtoji problema – stabilus bičių laikymo ir medaus gamybos išlaidų didėjimas. Ypač brangsta medaus kokybės kontrolė. Pavyzdžiui, Europoje nustatyti genetiškai modifikuotų žiedadulkių kiekį meduje kainuoja 200 Eur. Kyla benzino, bitininkavimo inventoriaus kainos.

Senstanti verslo šaka Penktoji problema – bitininkystės senėjimas, vidutinio bitininkų amžiaus augimas. Bitininkystę reglamentuojančių teisės aktų griežtėjimas „atšaldo“ jaunimo norą imtis šio verslo. Šiandien vidutinis bitininko amžius – 50 metų. Jeigu jaunimas nebus suinteresuojamas bitininkyste, po vienos kartos šioje srityje nebebus darbuotojų. Ph. McCabe`o nuomone, sėk­mingai spręsti šiuos išvardytus uždavinius galima tik išplėtus viso pasaulio bitininkų, mokslininkų ir specialistų bendradarbiavimą. Taip pat ir padedant „Apimondijos“ organizacijai, kurioje veikia 14 specializuotų mokslinių-praktinių grupių. Pasibaigus 44-am „Apimondijos“ kongresui Pietų Korėjoje, 45-as 2017 m. numatytas Turkijoje, 46-as 2019 m. – JAV, 47-as 2021 m. – galbūt Rusijoje. Ph. McCabe`as pastebėjo, jog Rusijos bitininkystė iš esmės skiriasi nuo likusio pasaulio bitininkystės sektoriaus, nors per pastaruosius trejus metus įvyko teigiamų pokyčių. Rusijoje medaus gamyba kasmet didėja. Nuo 2000-ųjų iki 2008 metų kasmet šalyje buvo pagaminama po 53 tūkst. t medaus, 2011 m. – 60 tūkst. t, 2012 m. – 64 tūkst. t, 2013 m. – 68 tūkst. t, 2014 m. – 75 tūkst. t. Mokslininkai teigia, jog Rusija pajėgi per metus pagaminti nuo 300 tūkst. t iki 1 mln. t medaus.

„Trečiųjų šalių“ galimybės Pavyzdžiui, pagal medaus, tenkančio vienam gyventojui kiekį, Rusija 2014 m. Kiniją aplenkė pusantro karto, JAV ir Vokietiją – 2 kartus, Indiją – 8 kartus, Japoniją – 20 kartų. Pagal medaus suvartojimą šalys pasiskirsčiusios labai netolygiai. – Pasaulio kontekste mūsų bitininkystės situacija yra ganėtinai stabili, – sako Metų bitininkas S. Uselis, – šalyje ir ES priimti teisės aktai sektorių apsaugo nuo genetiškai modifikuotų organizmų invazijos, nuodingų pesticidų naudojimo, o pastaraisiais metais pagaliau susiklostė tvarūs augalininkystės ūkių šeimininkų ir bitininkų santykiai.

Tarptautinė bitininkų organizacija įkurta 1895 m. Jos tikslas – rūpintis moksliniu, techniniu, ekologiniu, socialiniu ir ekonominiu visų šalių bitininkystės vystymu. Tarptautiniame (XIII) bitininkų kongrese Amsterdame 1949 m. buvo įkurta „Apimondija“, vienijanti visų šalių bitininkų susivienijimus ir organizacijas. Jos tikslas – keitimasis informacija.

Parengė „ŪP“ korespondentas Justinas ADOMAITIS

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.