Ne tik miestų plėtra „ryja“ žemės ūkio paskirties žemės plotus

Įtampa rinkoje

Vokietijos Federalinės statistikos tarnybos duomenys rodo, kad žemės užstatymas įvairiais objektais Vokietijoje vėl išaugo. Gyvenvietėms ir transporto paslaugoms naudojamas plotas nuo 2020 iki 2023 m. augo vidutiniškai 51 hektaru per dieną. Tai yra maždaug 2 hektarais spartesnis augimas, lyginant su 2019–2022 m. rodikliu.

Federalinė vyriausybė atkreipia dėmesį į didelę paklausą būsto rinkoje, rašo agrarheute.de. 

Vokietijos vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. apriboti vidutinį užstatomų plotų augimą iki mažiau nei 30 hektarų per dieną. Nepaisant to, pastaruoju metu dėl statybų plėtros apstu prieštaravimų.

Nors naujos statybos taip pat orientuotos į vidinių zonų tankinimą ir konversiją, dėl įtemptos būsto rinkos daugelyje vietovių to greičiausiai nepakaks. Todėl, pasak vyriausybės, statybos atokesnėse zonose taip pat būtinos „vidutiniu mastu“.

Praėjusią savaitę Vokietijos vyriausybė Bundestage pristatė įstatymo projektą, kuriuo siekiama paspartinti būsto statybą. Tikslas – leisti savivaldybėms nukrypti nuo statybos planavimo taisyklių, kad Vokietijoje būtų galima gerokai greičiau nei anksčiau plėsti būstų rinką. Be kita ko, tai turėtų palengvinti statybas kaimo vietovėse.

Tačiau ne tik miestų plėtra „ryja“ žemės ūkio paskirties žemės plotus.

Vokiška statistika

Statistiniai duomenys rodo, kad pastaruoju metu vis daugiau žemės užimama atsinaujinančiosios energijos plėtrai. Ypač augo ant žemės montuojamų saulės baterijų skaičius, pavyzdžiui, Bavarijoje vien per 2023 m. jis išaugo 17,2  proc.

Bendras Vokietijos plotas apima 35,8 mln. hektarų. Didžiausią dalį sudaro augmenija – 83,1 proc. (29,7 mln. hektarų). Tai daugiausia žemės ūkio paskirties žemė (50,3 proc., 18,0 mln. hektarų) ir miško žemė (29,9 proc., 10,7 mln. hektarų).

Tik 2,3 proc. viso Vokietijos ploto dengia vanduo (0,8 mln. hektarų). 14,6 proc., arba 5,2 mln. hektarų, viso Vokietijos ploto naudojama gyvenvietėms ir transportui (9,5 proc. skirta gyvenvietėms, o 5,1 proc. – transporto infrastruktūrai).

Pasaulio miestų statistika

Apie 3  proc. Žemės paviršiaus užima miestai, juose gyvena daugiau nei 4 milijardai žmonių – daugiau nei pusė pasaulio gyventojų.

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, pasaulyje šiuo metu yra 20 megamiestų, o Europa yra labiausiai urbanizuotas kontinentas: 75 proc. Europos gyventojų gyvena miestuose, jie užima 10 proc. visos čia esančios žemės teritorijos.

74 proc. Šiaurės Amerikos, trečio pagal dydį kontinento, gyventojai yra miestiečiai. Tuo tarpu Azijoje gyvena 60 proc. viso pasaulio gyventojų, iš jų 48 proc. gyvena miestuose, o 6 iš 10 didžiausių pasaulio miestų yra Azijoje.

Prognozuojama, jog 2050 m. Žemėje gyvens 9,1 mlrd. gyventojų, t. y. ki 2050 m. gyventojų skaičius Žemėje padidės 40 proc., o 2030 m. Žemėje bus 60 megamiestų.

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad iki 2050 m. pasaulio miestų gyventojų skaičius išaugs nuo dabartinių 55 proc. iki 70 proc.

Klaidingi vertinimai

Tačiau kai kurie tyrėjai mano, jog plačiai pripažinti skaičiai apie tai, kiek pasaulio gyventojų gyvena miestuose, yra neteisingi, o tai turi didelės įtakos miestų plėtrai bei viešųjų paslaugų teikimui milijardams žmonių.

Kaip skelbia agentūra „Reuters“, pasitelkiant didelės skiriamosios gebos palydovinius vaizdus tam tikroje vietovėje gyvenančių žmonių skaičiui nustatyti apskaičiuota, kad net 84 procentai pasaulio gyventojų arba beveik 6,4 milijardo žmonių gyvena miestuose.

„Viskas, ką girdėjome apie pasaulinę urbanizaciją, pasirodo esanti klaidinga“, – teigė pagrindinis Europos Komisijos tyrėjas Lewisas Dijkstra. –„Jei tai tiesa, poveikis bus milžiniškas, juk didelė dalis įvairios pagalbos buvo skirta kaimo vietovėms.“

Pasak L. Dijkstros, tokių vertinimo klaidų priežastis paprasta: šalys pačios teikia savo demografinę statistiką JT ir naudoja labai skirtingus standartus. Pavyzdžiui, Indija miestą apibrėžia kaip vietovę, kurioje bent 75 proc. vyrų nedirba žemės ūkio sektoriuje.

Kinija pateikia oficialų miestų skaičių, nors spartus jų augimas rodo kitokį vaizdą. Pavyzdžiui, Niujorko universiteto Miesto plėtros projekto tyrėjai apskaičiavo, kad 387 miestai, kuriuose gyvena daugiau nei 100 000 žmonių, Kinijos vyriausybės oficialiai neklasifikuojami kaip tokie. „Miestas Kinijoje yra labai politinė idėja“,  sakė Niujorko universiteto tyrėjas Patrickas Lamsonas-Hallas.

Daugelyje šalių taikoma gyventojų tankumo riba, tačiau šie skaičiai gali labai skirtis. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos pradeda klasifikuoti gyvenvietes kaip miesto, kai jose gyvena daugiau nei 2500 gyventojų. O štai Egipte šis skaičius yra 100 000.

Kitaip sakant, Azija ir Afrika, kurios dažnai minimos kaip sparčiai urbanizuojami žemynai, kuriuose daugumą sudaro kaimo gyventojai, gerokai pranoksta naujausius JT įvertinimus.

Unifikuoti duomenys

Siekiant nustatyti realų pasaulio urbanizacijos vaizdą, Europos Sąjunga (ES), Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Tarptautinė darbo organizacija (TDO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), JT Habitat programa ir Pasaulio bankas suvienijo jėgas, kad sukurtų naują skaičiavimo sistemą. 51-ojoje Jungtinių Tautų statistikos komisijos sesijoje buvo patvirtintas naujas apibrėžimas, vadinamas „Urbanizacijos laipsniu“, siekiant apibrėžti miestus, miestelius ir kaimus tarptautiniam statistiniam palyginimui.

Projektas „Global Human Settlement Layer“ (GHSL) sujungia didelės skiriamosios gebos palydovinius vaizdus su nacionaliniais surašymo duomenimis, kad gautų objektyvius miestų, miestelių ir kaimų įvertinimus.

Tad nors JT vis dar remiasi senąja praktika, Europos Komisija šiuo metu visoms šalims taiko vieningą apibrėžimą bei gyventojų skaičiavimo sistemą.

Miestai: juose turi gyventi ne mažiau kaip 50 000 gyventojų , o gyventojų tankumas turi būti ne mažesnis kaip 1500 žmonių kvadratiniame kilometre (km²) arba užstatymo ploto tankumas turi būti didesnis nei 50 proc.

Miesteliai: juose turi gyventi ne mažiau kaip 5000 gyventojų, o gyventojų tankumas – ne mažiau kaip 300 žmonių kvadratiniame kilometre (km²).

Kaimai: mažiau nei 5000 gyventojų.

Remdamasi šiais apibrėžimais, GHSL apskaičiavo apie 45 proc. žmonių gyvena miestuose, o dar 35 proc. – miesteliuose. Likę 20 proc. gyvena kaimuose. Tai reiškia, kad bendra miestų dalis sudaro apie 80 proc., t. y. daugiau nei 6,2 mlrd. žmonių, kas daugmaž atitinka minėto tyrėjo L. Dijkstros skaičiavimus.

Lietuvos statistika

Paskutinis gyventojų surašymas Lietuvoje atliktas 2021 m. Remiantis oficialia statistika, 2022 m. pradžioje Lietuvos miestuose gyveno 1 mln. 913,4 tūkst. (68,2 proc.) šalies nuolatinių gyventojų, kaime – 892,6 tūkst. (31,8 proc.).

2022 m. sausio 1 d. šalyje buvo 103 miestai, 252 miesteliai, 19 094 kaimai ir 1 572 viensėdžiai. statusą Lietuvoje miesto statusą turi visos gyvenvietės, kuriose gyvena daugiau nei 3000 gyventojų, jei bent du trečdaliai jų dirba pramonės ar paslaugų sektoriuje. Gyvenvietės, kuriose yra mažiau nei 3000 gyventojų, taip pat yra laikomos miestais, jei praeityje joms buvo suteiktas miesto statusas ir herbas.

Didžiausi miestai pagal plotą yra: Vilnius (401 kv. km), Kaunas (157 kv. km), Klaipėda (99 kv. km), Neringa (96 kv. km), Šiauliai (81 kv. km), Palanga (79 kv. km), Panevėžys (52 kv. km), Alytus (49 kv. km).

Labiausiai plečiasi sostinė: 1989 m. Vilniaus miesto plotas buvo 287 kv. km, o 2025 m. – jau 401 kv. km, be to, gyventojų skaičius per šį laikotarpį išaugo 3,5 proc.

Parengė Ričardas Čekutis