Pasėlių deklaravimas signalizuoja grėsmes

Pareiškėjų dalyvavo mažiau

Bendras deklaruotas pasėlių plotas išliko beveik toks pats, kaip ir pernai, tačiau pareiškėjų dalyvavo mažiau. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet buvo pateikta 116,2 tūkst. paraiškų (pernai – 118,7 tūkst.), deklaruotas 2,904 mln. ha (pernai – 2,897 mln. ha) plotas.

Didžiausi žemės ūkio naudmenų ir kiti plotai deklaruoti Panevėžio, Kėdainių, Raseinių r., o daugiausia paraiškų pateikta Šilalės, Alytaus, Šilutės rajonų savivaldybėse. Vidutinis paraiškoje deklaruotas plotas šiemet sudaro 24,9 ha ir jis nuolat didėja: 2010 m. buvo 15,6 ha, 2015 m. – 20,6 ha, o 2020 m. – jau 23,5 ha.

Šiemet padidėjo žieminių miežių, vasarinių kvietrugių, baltyminių augalų, cukrinių runkelių, agurkų, salotų, cukinijų, lęšių, mišrių sodų ir uogynų, šparagų, kalendrų, vikių, avižų plotai.

Sumažėjo – spelta kviečių, pluoštinių kanapių, rapsų, rapsukų, brokolių, grikių, pomidorų, pašarinių runkelių, moliūgų, ridikėlių plotai. Kadangi šiemet žaliasis pūdymas užskaitomas kaip negamybinė veikla, šis plotas per metus padidėjo daugiau kaip 27 proc. – deklaruota 79,5 tūkst. ha. O juodojo pūdymo atvirkščiai – net 82 proc. sumažėjo: deklaruota 24,9 tūkst. ha.

Strateginiame plane numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose ūkininkai dalyvavo aktyviai – preliminariais vertinimais, iki administracinių patikrų lėšų poreikis ekologinėms sistemoms gali siekti apie 33,1 proc. bendros tiesioginių išmokų sumos.

Aktyviausiai pareiškėjai dalyvavo kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose: „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ dalyvavo 258,3 proc. nuo suplanuoto 2023 metų ploto, „Augalų kaita“ – 218,1 proc., „Tarpiniai pasėliai“ – 176 proc., ir negamybinėse veiklose: „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ – 87,9 proc., „Daugiamečių žolių juostos“ – 61,1 proc.

„Deklaravimo rezultatus, kaip ir viščiukus, skaičiuosime rudenį. Kol kas pasibaigė pirmas deklaravimo etapas. Kai spalį gausime avansines išmokas ir galutines prieš naujus metus, tada ir nuspręsime, kokie deklaravimo rezultatai“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Jo manymu, deklaravimo procesas strigo, žmonės skundėsi, kad nesusigaudo tose ekologinėse sistemose. Todėl kai kurie ūkininkai visai jose nedalyvavo ir už pasėlių hektarą gaus tik bazinę 80 eurų išmoką. „Deklaravimas buvo sunkus, ko gero, sunkiausias visoje Europos Sąjungoje (ES), nes kitose valstybėse yra viena, dvi ar penkios ekologinės sistemos, o Lietuvoje jų – net 16“, – naująją deklaravimo sistemą kritikavo J. Sviderskis.

Kreipėsi dėl patobulinimo

Populiarumo tarp pareiškėjų nesulaukė negamybinė veikla „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ – deklaruota tik 6,9 proc. nuo suplanuoto 2023 metų ploto. Ūkininkai, siekdami dalyvauti ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, 5 proc. negamybinių plotų atitikčiai įskaityti daugiausia rinkosi ir deklaravo ne kraštovaizdžio elementus, o žaliąjį pūdymą.

Šiemet deklaruota gerokai mažiau ekologinių plotų – 212,2 tūkst. ha (įskaitant perėjimą prie ekologinių), o tai sudaro apie 82 proc. 2022 m. deklaruoto ploto. Tai kelia nerimą. Kaip Lietuvai pavyks įgyvendinti prisiimtus ES žaliojo kurso įsipareigojimus iki 2027 metų ekologinius plotus padidinti iki 13 proc., o iki 2030 metų – iki 15 proc.? Anot ministro K. Navicko, bus ieškoma galimybių populiarinti šias veiklas.

„Nors deklaravimas pasibaigė ir pavyko įveikti didžiąją dalį jo metu atsiradusių iššūkių, deklaravimo duomenys rodo nerimą keliančius signalus. Toliau mažėja daugiamečių pievų plotai, o įsipareigojimai Europos Komisijai (EK), palyginti su praeitu laikotarpiu, padidėjo, tad labai didelė tikimybė, kad pievų išlaikymo (neišarimo) įsipareigojimai nebus įvykdyti“, – kalbėjo K. Navickas. Jo nuomone, situacijos nepuošia ir neįvykęs susitarimas su Aplinkos ministerija dėl paviršinio vandens apsaugos juostų ir zonų teisinio, administracinio reguliavimo: „Susidūrus su teisinio reguliavimo trūkumu, vandens apsaugos juostų klausimą sprendėme savo iniciatyva, siekdami pareiškėjams sudaryti visas galimybes laiku deklaruoti pasėlius ir išvengti galimų pažeidimų. Turi būti tobulinami ir kai kurie techniniai deklaravimo sprendimai.“

Žemės ūkio ministerija, įvertinusi šių metų pasėlių deklaravimą, dėl kai kurių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano patobulinimų jau kreipėsi į EK, bet esminę plano peržiūrą atliks kartu su žemdirbių organizacijomis per artimiausius 2–3 mėnesius.

Tikslai nepasiekti

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus įsitikinimu, šių metų deklaravimą galima vertinti skirtingai: „Jei vertintume mūsų premjerės Ingridos Šimonytės akimis, tikriausiai jie yra geri, nes Lietuva įsisavina ES skiriamus pinigus kaip tiesiogines išmokas. Žiūrint ūkininko akimis, turime situaciją, kai pinigų dalijimas nedidina konkurencingumo. Prie tokio rezultato privedė mūsų strateginiame plane pasirinkti ekosistemų variantai. Dauguma ūkininkų kompleksinę ekosistemą įgyvendino ariamos žemės sąskaita, ją palikdami žaliesiems pūdymams.“

R. Juknevičius akcentavo, kad kitose šalyse su ekosistemomis buvo pasielgta paprasčiau, nors ir ten veikia ES reglamentas, kuriuo vadovaujantis šiemet buvo galima daryti išimtį 5 proc. reikalavimui. „Valstybės lygmenyje tai gal ir smulkmenos, tačiau ūkio lygmenyje tai – nemažų pajamų praradimas. Kadangi didelių praradimų yra ir kitose vietose, Lietuvos ūkininkų konkurencingumas mažėja“, – neabejojo R. Juknevičius.

LŪS pirmininką piktina žiniasklaidos priemonėse pasirodanti informacija, kad gal ūkininkai be reikalo verkia, nes ankstesnius metus, ypač stambūs ūkininkai, pabaigė pelningai: „Jei vadovautumėmės nuostata, kad žemės ūkis turėtų dirbti nepelningai, vadinasi, mes neturime žemės ūkio politikos ir supratimo, kad Lietuvos žemės ūkis yra bendrame lauke su kitomis valstybėmis ir konkurencingumu reikia rūpintis, nes parduotuvių lentynose matysime vis mažiau lietuviškos produkcijos.“

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 76, 2023 m. liepos 11 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.