Paslaptingieji „vaisių karaliai“ – durijai

Kilmė

Pasak wikipedijos, pavadinimas „durijus“ kilęs iš malajų kalbos žodžio „duri“, reiškiančio erškėtį. Manoma, kad durijai kilę iš Borneo ir Sumatros regionų, natūraliai veša Malajų pusiasalyje ir auginami plačiame regione nuo Indijos iki Naujosios Gvinėjos.

Durijų medžiai gali užaugti iki 50 m aukščio ir gyvuoti 150 ar daugiau metų, nors su amžiumi vaisių derlius mažėja. Štai vaisių kokybė gerėja medžiui senstant, todėl žmonės reklamuoja medžio amžių prie parduodamų durijų.

Durijų medžiai savaime auga Pietryčių Azijos šalyse: Vietname, Filipinuose, Malaizijoje, Singapūre, Indonezijoje ir pan. Šiose šalyse durijus auginamas ir jo vaisiais mėgaujamasi jau tūkstančius metų.

Lapai panašūs į persiko lapus, žalios spalvos. Stipraus ir specifinio kvapo žiedai žydi vieną arba du kartus per metus, medis gali subrandinti du derlius per metus. Žiedus apdulkina šiksnosparniai, kurie vakarais ir naktimis maitinasi nektaru ir skraido nuo žiedo prie žiedo.

Nokdami vaisiai iš pradžių būna žali, vėliau pagelsta. Sunokęs vaisius – tikrai didžiulis, apvalios arba kiaušinio formos, 4 – 5 kg svorio ir iki 30 cm skersmens – kaip didelis arbūzas. Visas vaisius padengtas trumpais, storais ir gan aštriais dygliais ir visa išvaizda primena senovinę dygliuotą kuoką.

Rūšys ir veislės

Yra žinoma 30 durijų rūšių, tačiau tik 11 jų valgomos. Nevalgomos rūšys nėra nuodingos, tačiau turi mažai minkštimo arba yra visai be jo, su didelėmis sėklomis. Tačiau labiausiai paplitusios rūšys yra trys: kvapusis durijus (lot. Durio zibethinus), rausvasis durijus (lot. Durio graveolens) ir smulkusis durijus (lot. Durio oxleyanus). Tuo tarpu vien tik atogrąžų Azijoje auga daugiau nei 500 durijų veislių.

Tailandas yra didžiausias durijų eksportuotojas pasaulyje, o šioje šalyje užauginama daugiau nei 300 šio vaisiaus veislių.

Nors ir reti, bet dėl genetinės mutacijos egzistuoja bespygliai durijai. Tokie panašūs į kokosus – yra apvalesni, rudi, mažesni ir lygesni nei įprasti durijai.

Prieš vartojimą durijų sėklas reikia išvirti. Taip pat galima skrudinti, kepti. Neapdorotas sėklas vartoti nesaugu, nes jose yra ciklopropano riebalų rūgščių – vėžį sukeliančios medžiagos.

„Musang King“ ir „Black Thorn“ yra brangiausios veislės, kurios auginamos Malaizijoje. Brangiausias kada nors parduotas durijus yra „Kanyao durian“ veislės vaisius, užaugintas Tailande. Jis kainavo beveik 48 tūkst. JAV dolerių.

Prieštaringi vertinimai

Durijų vaisius turi storą pluoštinę luobelę, padengtą aštriais spygliais. Tai turbūt vieninteliai vaisiai su dviem priešingais skonio apibūdinimais. Durijų mėgėjai šių vaisių skonį apibūdina kaip saldų ir kreminį, panašų į kreminio sūrio pyragą, su vanilės ir karamelės natomis bei turintį šiek tiek kartumo.

Tie, kurie nemėgsta durijų, apibūdina kaip stiprų ir nemalonų. Aitrus kvapas dažnai lyginamas su supuvusiais svogūnais, dvokiančiomis kojomis ir net žaliomis nuotekomis, dėl to daugelis Pietryčių Azijos šalių uždraudė vaisius viešajame transporte ir komercinėse patalpose. Singapūre durijus taip pat draudžiama neštis į viešąjį transportą, o Tailande neleidžiama šių vaisių įsinešti į viešbučius, kad nebaidyti klientų.

Beje, 2023 m. kovo 4 d. iš Stambulo į Barseloną skridęs lėktuvas buvo priverstas grįžti dėl šlykštaus šių tropinių vaisių, gabentų bagažo skyriuje, kvapo, kuris pasklido po visą lėktuvą.

Varškės pavidalo minkštimas gali būti valgomas įvairiais brandos etapais ir naudojamas saldiems bei pikantiškiems patiekalams ruošti. Sėklas galima valgyti skrudintas.

Istorinė pažyma

Durijai Pietryčių Azijoje vartojami nuo priešistorinių laikų, tačiau Vakarų pasauliui žinomi tik apie 600 metų. Prieš 400 metų jais prekiavo dabartiniame Mianmare, Tailande ir Pietų Vietname. Seniausias žinomas įrašas apie durijus priklauso Niccolò Da Conti, kuris XV a. keliavo po Pietryčių Aziją. Portugalų gydytojas Garcia de Orta taip pat aprašė durijus straipsnyje, kurį paskelbė 1563 m. Vokiečių botanikas Georgas Eberhardas Rumphiusas 1741 m. išleido knygą, kurioje išsamiai ir tiksliai aprašyti durijai.

Durijų taip pat pasodino Amerikoje, tačiau apsiribota botanikos sodais. Pirmieji sodinukai iš Kew karališkojo botanikos sodo išsiųsti Auguste’ui Saint-Arromanui iš Dominikos 1884 m. Pietryčių Azijoje durijai auginti šimtmečius kaimuose, tikriausiai nuo XVIII a. pabaigos, o komerciniais tikslais – nuo ​​XX a. vidurio.

Nauda sveikatai

Durijų naudą sveikatai įdomiai aprašo portalas „Prie kavos“.

Pasirodo, jog šie vaisiai net turi savybę pakelti nuotaiką, kadangi durijuose yra aminorūgšties triptofano. Kai jis suskaidomas, paverčiamas serotoninu – neurotransmiteriu, atsakingu už tai, kad jaustumės laimingi ir atsipalaidavę.

Be to, jie esą reguliuoja kraujospūdį. Beveik kas ketvirtas 30–69 m. singapūrietis kenčia nuo hipertenzijos, todėl tenykščiams žmonėms kyla širdies ligų, insulto ir inkstų nepakankamumo rizika. Durijai reguliuoja kraujospūdį, nes turi kalio, elektrolitų, padedančių palaikyti tinkamą kraujospūdį.

Manoma, jog šie vaisiai gali pagerinti miegą. Kuo didesnis hormono melatonino lygis, tuo geresnis miegas. Kaip minėta, durijuose yra triptofano, nepakeičiamos aminorūgšties, reikalingos melatonino lygiui padidinti. Net viena durijaus sėkla prieš miegą esą padeda geriau pailsėti.

Kadangi durijuose vitamino C daugiau nei kituose atogrąžų vaisiuose, o vitaminas C kovoja su laisvaisiais radikalais organizme, tai padeda sumažinti pigmentacijos ir raukšlių radimąsi odoje.

Taip pat manoma, jog šie vaisiai stiprina kaulus. Durijuose daug geležies, vario ir kalio, kurie būtini stipriems kaulams palaikyti. JAV nacionalinio biotechnologijų informacijos centro atliktas tyrimas parodė, kad didesnis geležies suvartojimas taip pat didina kaulų tankį, o tai reiškia, kad kalcis nėra vienintelis kaulų stiprinimo elementas. Šios būtinos medžiagos padeda išvengti osteoporozės.

Angliavandenių gausa pasižymintis durijus gali suteikti energijos. Dvi sėklos suteikia tiek energijos, kiek ir vidutinio dydžio bananas. Kalio gausa šiuose vaisiuose taip pat padeda sumažinti nuovargį ir nerimą.

Prekyba ir rinka

„Grand View Research“ analitinio portalo duomenimis, 2023 m. pasaulinė durijų vaisių rinka buvo įvertinta 1,74 mlrd. JAV dolerių, o prognozuojama, kad nuo 2024 iki 2030 m. ji augs maždaug 4,9 proc. metiniu augimo tempu. Tuo pat metu prognozuojama, kad Europos durijų vaisių rinka nuo 2024 iki 2030 m. augs 5,3 proc. metiniu augimo tempu.

Pasaulinę durijų vaisių rinką valdo kelios pagrindinės bendrovės, įskaitant „Charoen Pokphand Group“, „Sunshine International Co., Ltd.“, „Chainoi Food Company Limited“ ir „Thai Agri Foods Public Company Limited“.

Didėjantis durijų, kaip delikateso, populiarumas tarptautinėse rinkose didina paklausą. Be to, didėjantis informuotumas apie durijų maistinę vertę, pavyzdžiui, didelį vitaminų ir mineralų kiekį, pritraukia sveikata besirūpinančius vartotojus.

Elektroninės prekybos platformų plėtra taip pat palengvino vartotojams prieigą prie durijų, o tai dar labiau skatina rinkos augimą. Be to, žemės ūkio praktikos ir derliaus nuėmimo technologijų pažanga gerina durijų kokybę ir galiojimo laiką, todėl jis tampa patrauklesnis platesnei auditorijai.

„Vaisių karaliumi“ vadinamas vaisius įtvirtino savo populiarumą už Pietryčių Azijos ribų, o tokios šalys kaip JAV, Jungtinė Karalystė ir Australija jau plačiai naudoja durijus kulinarijoje. Tikimasi, kad rinką skatins tolesnė tarpkultūrinė integracija, o novatoriški produktai atsiras pagrindiniuose prekybos centruose ir specializuotose parduotuvėse visoje Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

Be to, tikimasi, kad pasaulinio kelionių ir gastronominio turizmo augimas išlaikys susidomėjimą, ypač Tailande ir Malaizijoje, kur durijų tematikos lankytinos vietos ir festivaliai pritraukia užsienio lankytojus. Šių regionų vyriausybės taip pat remia šią pramonę, vykdydamos politiką, kuria siekiama skatinti gamybą ir agroturizmą, užtikrindamos, kad durijus taptų vis svarbesnis pasaulinėje arenoje.

Vartojimas

2023 m. durijų šaldytas minkštimo ir pastos segmentas sudarė 70 proc. visų šios rinkos pajamų. Šį dominavimą galima paaiškinti šaldytų durijų produktų vartojimo patogumu ir universalumui. Šaldytas minkštimas ir pasta plačiai naudojami įvairiose kulinarinėse srityse, įskaitant desertus, gėrimus ir įvairius kepinius, todėl šie produktai yra labai populiarūs tarp vartotojų ir maisto paslaugų teikėjų.

Ilgas šaldytų durijų produktų galiojimo laikas taip pat prisideda prie jų paklausos, todėl jie gali būti tiekiami ištisus metus ir sumažėja gedimo rizika. Be to, dėl paprasto šaldytų durijų produktų transportavimo ir laikymo jie yra pageidaujamas pasirinkimas tarptautinei prekybai, o tai dar labiau padidina jų rinkos dalį.

Nesmulkinti durijai dažnai suvokiami kaip autentiškesni ir skanesni nei perdirbti, todėl pritraukia durijų entuziastus ir sveikata besirūpinančius vartotojus. Didėjantis durijų populiarumas Vakarų rinkose, kur vartotojai tampa drąsesni egzotinių vaisių atžvilgiu, taip pat prisideda prie vaisių segmento augimo.

Be to, pakavimo ir transportavimo technologijų pažanga gerina nesmulkintų durijų galiojimo laiką ir kokybę, todėl jie tampa prieinamesni pasaulinei auditorijai.

Parengė Ričardas Čekutis