Šiandien didžiausio dėmesio susilaukia visoje šalies teritorijoje vykdomų įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių gausos tyrimai. Tai paaiškina šių tyrimų svarbą siekiant ne tik kaimo paukščių, bet ir visos biologinės įvairovės apsaugos gerinimo agrariniame kraštovaizdyje. Pernai Europos Komisija (EK) įteisino agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indikatorių (AKPPI) oficialiu biologiniu statistiniu rodikliu, ir jį naudos naujosios žemės ūkio politikos palankumo biologinei įvairovei vertinimui.
Tyrimų rezultatai sukėlė plačias diskusijas
Kaip rodo Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) vykdomų kaimo kraštovaizdžio tyrimų rezultatai (per 2000–2022 m. laikotarpį), įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių būklė yra bloga ir kasmet prastėja.
Per 2000–2022 m. stebėtų įprastų kaimo paukščių bendra gausa sumažėjo 54,76 proc., t. y. 2,4 proc. punkto per metus. O per pastaruosius 9 metus (2014–2022 m.) jų gausa menko dar sparčiau: sumažėjo beveik 40 proc., t. y. vidutiniškai po 4,35 proc. punktų per metus. Taigi per pastaruosius 9 metus įprasti kaimo kraštovaizdžio paukščiai nyko kone dvigubai sparčiau nei nuo šio amžiaus pradžios. Tai parodo, jog šio laikotarpio žemės ūkio praktika buvo ypač nepalanki biologinei įvairovei ir lėmė jos nykimo spartėjimą.
LOD patekti duomenys įvairiuose šalies visuomenės sluoksniuose sukėlė plačias diskusijas apie blogėjančią biologinės įvairovės būklę žemės ūkio kraštovaizdyje bei būtinybę daryti žemės ūkio politikos pokyčius.
Kai kurie oponentai, daugiausia intensyvaus žemės ūkio sektoriaus atstovai, viešoje erdvėje abejoja LOD surinktais duomenimis, esame kaltinami kompetencijos stoka (atseit ne mokslininkai šiuos tyrimus daro, o „kažkokie“ mėgėjai).
Pagal Europos Komisijos reikalavimus, jokių interpretacijų
Lietuva privalo skaičiuoti AKPPI statistinį rodiklį (angl. – Farmland Bird Index, FBI), ir jį viešinimui teikti ES Statistikos Valdybai EUROSTAT bei tarptautinei Europos Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijai (EBPO; angl. – OECD). Kad ir kaip mūsų oponentams nepatinka, tokie yra EK reikalavimai šalims, kurios gauna finansinę paramą žemės ūkio ir kaimo plėtrai. Mat remiantis AKPPI rodikliu Europos Komisija stebi, ar ES šalims narėms žemės ūkio paramai skiriamos lėšos neturi įtakos biologinės įvairovės būklės kaimo kraštovaizdyje blogėjimui.
Deja, kaip tik mes matome Lietuvoje. Būtent todėl oponentai ir kelia LOD duomenų patikimumo klausimą. Tačiau į tai galime atsakyti, jog tai nėra LOD savarankiškai suplanuoti tyrimai su draugijos atlikta duomenų analize ir jų interpretacija.
Kad AKPPI rodiklis patektų į EUROSTAT ir EBPO duomenų bazes, kiekvienoje šalyje surinkti įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių duomenys yra siunčiami nepriklausomoms, EK pasiriktoms institucijoms – šiuo metų tai Čekijos ornitologų draugija, Šveicarijos ornitologijos institutas ir Katalonijos ornitologijos institutas. Šių institucijų ekspertai atidžiai peržiūri stebėtojų surinktus duomenis, vertina tyrimų duomenų aprėptis, reprezentatyvumą.
Pasitelkiami savanoriai – šiemet jų reikės daugiau
Dėl reikalaujamos pakankamos didelės kasmetinių stebėjimų apimties LOD šiandien yra bene vienintelė šalyje organizacija, turinti tokiems tyrimams pakankamą stebėtojų skaičių. Beje, faktiškai daugumoje Europos šalių įprastų paukščių gausos tyrimus atlieka su paukščių apsauga susijusios draugijos. Jos papildomai pasitelkia paukščius gerai pažįstančius savanorius. Visais atvejais surinktus duomenis apibendrina ir tinkamai sutvarko mokslinę duomenų analizės patirtį turintys ornitologai.
Grupelė LOD savanorių įprastų paukščių apskaitas Lietuvoje pradėjo vykdyti gana seniai, tačiau iki šiol kasmet atliekamų tyrimų apimtis balansuoja ties minimalių reikalavimų riba. Mat apimtys yra nustatomos atsižvelgiant į šalies dydį, taip pat atskirų regionų geografinius bei ūkininkavimo ypatumus.
Tinkamos apimtys reikalingos siekiant surinkti duomenis apie visų įprastų rūšių populiacijų gausos dinamiką, duomenis apdorojant taikant matematinės statistikos metodus. Todėl LOD labai svarbu, kad plėtojant šiuos tyrimus į paukščių apskaitos vykdytojų – savanorių būrį įsilietų kuo daugiau žmonių. Pavyzdžiui, pernai, 32 stebėtojai atliko įprastų kaimo paukščių apskaitas beveik 80-yje tyrimų maršrutų. Tačiau mes turėtume pasiekti ne mažiau 100 apskaitų maršrutų ribą!
LOD vykdomos įprastų besiveisiančių paukščių populiacijų stebėsenos (ĮPGS) artimiausi uždaviniai – plėtoti agrarinio kraštovaizdžio įprastų besiveisiančių paukščių populiacijų stebėsenos vietovių geografinę aprėptį, siekiant artimiausioje ateityje apimti visas šalies savivaldybes; taip pat plėtoti miškingo kraštovaizdžio įprastų besiveisiančių paukščių populiacijų stebėseną, suformuojant reprezentatyvų paukščių apskaitų vietovių tinklą. Tai svarbu, nes ES baigia derinti ir šiais metais planuoja įteisinti ES Miškų monitoringo teisinį aktą, pagal kurį miškingo paukščių populiacijų indikatorius (MPPI; angl. - FoBI) taip pat taps oficialiu statistiniu biologiniu rodikliu, ir jis bus naudojamas miškų ūkio palankumo biologinei įvairovei vertinimui. Tokiu atveju be LOD stebėtojų įsitraukimo, šis darbas bent artimiausiu metu būtų sunkiai įgyvendinamas mūsų šalyje.
LOD informacija
123rf nuotr.