Kaunas +17,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 20 Lie 2025
Kaunas +17,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 20 Lie 2025

Ornitologai: tęsime kaimo kraštovaizdžio paukščių apskaitą

2024/03/09


Norėdami kuo daugiau žinoti apie paukščių (pirmiausia įprastų rūšių vietinių populiacijų) gausą ir jos pokyčius, nuo 1985 m. grupė šalies ornitologų ar tiesiog paukščių stebėtojų atlieka Lietuvoje besiveisiančių paukščių populiacijų gausos stebėsenos tyrimus.

Šiandien didžiausio dėmesio susilaukia visoje šalies teritorijoje vykdomų įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių gausos tyrimai. Tai paaiškina šių tyrimų svarbą siekiant ne tik kaimo paukščių, bet ir visos biologinės įvairovės apsaugos gerinimo agrariniame kraštovaizdyje. Pernai Europos Komisija (EK) įteisino agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indikatorių (AKPPI) oficialiu biologiniu statistiniu rodikliu, ir jį naudos naujosios žemės ūkio politikos palankumo biologinei įvairovei vertinimui.

Tyrimų rezultatai sukėlė plačias diskusijas

Kaip rodo Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) vykdomų kaimo kraštovaizdžio tyrimų rezultatai (per 2000–2022 m. laikotarpį), įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių būklė yra bloga ir kasmet prastėja.

Per 2000–2022 m. stebėtų įprastų kaimo paukščių bendra gausa sumažėjo 54,76 proc., t. y. 2,4 proc. punkto per metus. O per pastaruosius 9 metus (2014–2022 m.) jų gausa menko dar sparčiau: sumažėjo beveik 40 proc., t. y. vidutiniškai po 4,35 proc. punktų per metus. Taigi per pastaruosius 9 metus įprasti kaimo kraštovaizdžio paukščiai nyko kone dvigubai sparčiau nei nuo šio amžiaus pradžios. Tai parodo, jog šio laikotarpio žemės ūkio praktika buvo ypač nepalanki biologinei įvairovei ir lėmė jos nykimo spartėjimą.

LOD patekti duomenys įvairiuose šalies visuomenės sluoksniuose sukėlė plačias diskusijas apie blogėjančią biologinės įvairovės būklę žemės ūkio kraštovaizdyje bei būtinybę daryti žemės ūkio politikos pokyčius.

Kai kurie oponentai, daugiausia intensyvaus žemės ūkio sektoriaus atstovai, viešoje erdvėje abejoja LOD surinktais duomenimis, esame kaltinami kompetencijos stoka (atseit ne mokslininkai šiuos tyrimus daro, o „kažkokie“ mėgėjai).

Pagal Europos Komisijos reikalavimus, jokių interpretacijų

Lietuva privalo skaičiuoti AKPPI statistinį rodiklį (angl. – Farmland Bird Index, FBI), ir jį viešinimui teikti ES Statistikos Valdybai EUROSTAT bei tarptautinei Europos Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijai (EBPO; angl. – OECD). Kad ir kaip mūsų oponentams nepatinka, tokie yra EK reikalavimai šalims, kurios gauna finansinę paramą žemės ūkio ir kaimo plėtrai. Mat remiantis AKPPI rodikliu Europos Komisija stebi, ar ES šalims narėms žemės ūkio paramai skiriamos lėšos neturi įtakos biologinės įvairovės būklės kaimo kraštovaizdyje blogėjimui.

Deja, kaip tik mes matome Lietuvoje. Būtent todėl oponentai ir kelia LOD duomenų patikimumo klausimą. Tačiau į tai galime atsakyti, jog tai nėra LOD savarankiškai suplanuoti tyrimai su draugijos atlikta duomenų analize ir jų interpretacija.

Kad AKPPI rodiklis patektų į EUROSTAT ir EBPO duomenų bazes, kiekvienoje šalyje surinkti įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių duomenys yra siunčiami nepriklausomoms, EK pasiriktoms institucijoms – šiuo metų tai Čekijos ornitologų draugija, Šveicarijos ornitologijos institutas ir Katalonijos ornitologijos institutas. Šių institucijų ekspertai atidžiai peržiūri stebėtojų surinktus duomenis, vertina tyrimų duomenų aprėptis, reprezentatyvumą.

Pasitelkiami savanoriai – šiemet jų reikės daugiau

Dėl reikalaujamos pakankamos didelės kasmetinių stebėjimų apimties LOD šiandien yra bene vienintelė šalyje organizacija, turinti tokiems tyrimams pakankamą stebėtojų skaičių. Beje, faktiškai daugumoje Europos šalių įprastų paukščių gausos tyrimus atlieka su paukščių apsauga susijusios draugijos. Jos papildomai pasitelkia paukščius gerai pažįstančius savanorius. Visais atvejais surinktus duomenis apibendrina ir tinkamai sutvarko mokslinę duomenų analizės patirtį turintys ornitologai.

Grupelė LOD savanorių įprastų paukščių apskaitas Lietuvoje pradėjo vykdyti gana seniai, tačiau iki šiol kasmet atliekamų tyrimų apimtis balansuoja ties minimalių reikalavimų riba. Mat apimtys yra nustatomos atsižvelgiant į šalies dydį, taip pat atskirų regionų geografinius bei ūkininkavimo ypatumus.

Tinkamos apimtys reikalingos siekiant surinkti duomenis apie visų įprastų rūšių populiacijų gausos dinamiką, duomenis apdorojant taikant matematinės statistikos metodus. Todėl LOD labai svarbu, kad plėtojant šiuos tyrimus į paukščių apskaitos vykdytojų – savanorių būrį įsilietų kuo daugiau žmonių. Pavyzdžiui, pernai, 32 stebėtojai atliko įprastų kaimo paukščių apskaitas beveik 80-yje tyrimų maršrutų. Tačiau mes turėtume pasiekti ne mažiau 100 apskaitų maršrutų ribą!

LOD vykdomos įprastų besiveisiančių paukščių populiacijų stebėsenos (ĮPGS) artimiausi uždaviniai – plėtoti agrarinio kraštovaizdžio įprastų besiveisiančių paukščių populiacijų stebėsenos vietovių geografinę aprėptį, siekiant artimiausioje ateityje apimti visas šalies savivaldybes; taip pat plėtoti miškingo kraštovaizdžio įprastų besiveisiančių paukščių populiacijų stebėseną, suformuojant reprezentatyvų paukščių apskaitų vietovių tinklą. Tai svarbu, nes ES baigia derinti ir šiais metais planuoja įteisinti ES Miškų monitoringo teisinį aktą, pagal kurį miškingo paukščių populiacijų indikatorius (MPPI; angl. - FoBI) taip pat taps oficialiu statistiniu biologiniu rodikliu, ir jis bus naudojamas miškų ūkio palankumo biologinei įvairovei vertinimui. Tokiu atveju be LOD stebėtojų įsitraukimo, šis darbas bent artimiausiu metu būtų sunkiai įgyvendinamas mūsų šalyje.

 

LOD informacija

123rf nuotr.

Dalintis
2025/07/19

Ekologinių ūkių mažėja – tarša didėja?

Lietuvoje maždaug prieš tris dešimtmečius prasidėjo domėjimasis ekologiniu ūkininkavimu ir entuziastų dėka atsirado pirmieji ekologiniai ūkiai. Iki 2030 m. pagal Europos Sąjungos (ES) žaliąjį kursą numatyta pasiekti dabar sunkiai įsi...
2025/07/19

Septyniolika dienų – iki Žalgirio mūšio lauko

Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Žmogus ir žirgas. Septyniolika dienų šiuo metu Kelmės rajone, Skruzdėlynės viensėdyje, gyvenantis Rytis Dragūnas savo Žemaitukų veislės žirgeliu Alniu jojo iki Griunvaldo, kur Ž...
2025/07/19

Grėsmė spygliuočių miškams

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pristato Europos Sąjungos prioritetinių karantininių kenkėjų sąraše įtrauktą drugį – Dendrolimus sibiricus. Šio kenkėjas Lietuvoje kol kas neaptiktas, tačiau ...
2025/07/19

Baltijos šalyse pigiausi degalai yra Lietuvoje, o benzinas Lietuvoje pigesnis nei Lenkijoje

Praėjusią savaitę Lietuvoje benzino vidutinė kaina sumažėjo 0,8 procento, o dyzelino kaina padidėjo 0,3 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė benzino kaina nepakito, o dyzelino vidutinė kaina padidėjo 1 procentu. Palyginti su E...
2025/07/19

Žemės ūkio produkcijos ir trąšų prekybos grupei metai buvo nuostolingi

Žemės ūkio produkcijos ir trąšų prekybos grupė „Imlitex Holdings“ po pelningų 2023-ųjų pernai patyrė 1,86 mln. eurų grynojo nuostolio (užpernai – 757 tūkst. eurų pelno), jos konsoliduotos pajamos mažėjo 9,8 proc. iki 306 m...
2025/07/19

Nematomas pavojus duše: kodėl svarbu po atostogų bent minutei atsukti karšto vandens čiaupą?

Lietuvoje kiekvienais metais fiksuojama legioneliozės atvejų. Dėl šios priežasties gyventojams svarbu neužmiršti laikytis kelių paprastų taisyklių, kurios padės apsisaugoti. Efektyviausias būdas išvengti šios infekcijos...
2025/07/19

Rusijos alkoholio pramonė traukiasi

Rusija – keistų paradoksų šalis: nors rusai apskritai vartoja daugiau alkoholio, nei 2024 m., tačiau alkoholinių gėrimų gamyba smarkiai sumažėjo. Dėl to jau kenčia šalies biudžetas.
2025/07/19

Valstybės kontrolė: taikydama dirbtinį intelektą valstybė galėtų sutaupyti iki 30 proc. darbo laiko

Pritaikydama dirbtinį intelektą (DI) valstybė galėtų sutaupyti iki 30 proc. darbo laiko, bet tik 15 proc. institucijų juo naudojasi. Lietuvos viešajame sektoriuje neužtikrinama DI sistemų veikimui reikalinga infrastruktūra. 2021–...