Pavasario linksmybių dar teks palūkėti...

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas PRANAUSKAS:

„Reikia pripažinti, kad per simbolišką Kazio Starkevičiaus buvimo ministru 100 dienų tikrai pavyko išjudinti ant ašies sunkiai braškančius SP ratus – Europos Komisijai (EK) buvo pateikta keletas pakeitimų, kurie ilgą laiką buvo laikomi tabu – Kęstučio Navicko vadovaujama ŽŪM dvejus metus žaidė su žemdirbių kantrybe, o po to net „atsiprašau“ nepasakė.

Vienas iš pakeitimų – veiksmingumo ir efektyvumo metodikos atsisakymas. Paprastai kalbant, pagaliau buvo atsisakyta kelių ekoschemų (gamybinių ir negamybinių) tarpusavio surišimo. ŪP skaitytojai apie tai, kad šis susiejimas prieštarauja Reglamento 2021/2115 31 str. 7 punkto nuostatoms, galėjo įsitikinti seniai – ne kartą laikraštis apie tai rašė. Įsiskaitykime į Reglamento straipsnį dar kartą. „7. Parama konkrečiai ekologinei sistemai skiriama kaip metinė išmoka už visus reikalavimus atitinkančius hektarus, kuriems taikomi įsipareigojimai.“

Reglamento tekste naudojama vienaskaita „parama konkrečiai ekologinei sistemai“ be jokių išvedžiojimų reiškia tik vieną dalyką – jeigu tinkamai įgyvendinti konkrečios ekoschemos reikalavimai, už tai užsitarnauta viena metinė išmoka. Ir taip turi būti atsiskaitoma už kiekvieną konkrečią ekoschemą, bet ne už kažkieno surištus ekoschemų „pėdus“. Taigi, už iki šiol sukeltus nepatogumus kažkam turbūt derėtų bent jau atsiprašyti.

Tačiau vien tik gražaus atsiprašymo nepakanka. Nes pacituotoje Reglamento nuostatoje vienaskaita kalbama apie vieną išmoką už visus reikalavimus atitinkančius hektarus. Tuo pat metu Lietuvoje vienaskaita suprantama kitaip. Gamybinėse ekoschemose nustatytos ne viena, bet dvi skirtingų dydžių išmokos – už plotą iki 300 ha ir per 300 ha. Nors plotas sudaro vieną visumą hektarų, kuriems taikomi tie patys reikalavimai. Apie tai, kada ši Reglamento interpretavimo ypatybė bus ištaisyta, kol kas, deja, neužsimenama.

Kita problema yra susijusi su išmokų dydžiais. Iki šiol niekas nesiteikė paaiškinti, kaip galėjo nepriklausomi skaičiuotojai kompensacinę išmoką už posėlį / įsėlį nuvertinti nuo 139 iki 50 Eur/ha. Spėju, kad aritmetikos čia buvo nedaug. Panašiau į tai, kad tiesiog buvo drastiškai nurėžta didžioji išmokos dalis, galbūt siekiant užglaistyti padarytas planavimo klaidas. Bet žemdirbiai į tai kaipmat sureagavo – beveik proporcingai susitraukusiam išmokos dydžiui sumažino posėlio plotus. Įsėlio plotai taip pat žymiai sumažėjo. Ar toks jų susitraukimas priimtinas į žaliąjį kursą orientuotiems strategams, o gal numatomos išmokos dydžio korekcijos – naujajame ŽŪM pranešime apie tai taip pat tyla.

Ne tokie griežti 4 GAAB reikalavimai – bet kodėl taikomi tik daliai melioracijos griovių? Nurodoma, kad, gavus EK pritarimą, nuo 2025 m. apsaugos juostos būtų paliekamos tik prie tų melioracijos griovių, kurie yra ne mažesni kaip 3 km ilgio arba 5 kv. km baseino ploto, arba kurie be vandens būna ne mažiau kaip 6 mėn. Teigiama, kad pakeitimai galiotų didžiajai daliai melioracijos griovių, patenkančių į žemės ūkio naudmenas, ir pastebimai sumažintų ūkininkavimui taikomus apribojimus šalia melioracijos griovių. „Didžiąja dalimi“ galima laikyti ir 50,1 proc. melioracijos griovių... Tačiau kas galėtų paaiškinti, kodėl mažajai daliai griovių vis tik paliekami ankstesni reikalavimai? Tai prieštarauja elementariai logikai. Skaitytojams gerai žinoma, iš kur atsirado bent 3 m apsaugos juostų pločio reikalavimas melioracijos grioviams. Reglamento nuostata yra paprasta – palikti 3 m juostas nuo vandentakio. Vandentakio apibrėžimo Reglamente nėra. Tai palikta valstybių narių kompetencijai.

Melioracijos griovius iki pat jų šlaito viršaus vandentakiais pavertė 2022 m. lapkričio 21 d. žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-699. Šią nuostatą, dabar jau nežinia kieno iniciatyva, buvo nuspręsta įrašyti į SP.

2024 m. spalio 3 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 701 ši sąvoka buvo pripažinta netekusia galios. Vadinasi, pagal įsakymą absoliučiai visi melioracijos grioviai nuo spalio 4 d. nebegali būti laikomi vandentakiais. Remiantis sveiku protu, vandentakiu galėtų būti laikoma griovio vaga, kuria teka vanduo. Tuomet, nuo griovio šlaito palikus pagal specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą nustatytą 1 m pločio juostą, visiškai (galbūt net su kaupu) pakaktų, kad būtų laikomasi Reglamente nustatytų 3 m atstumo.

Todėl reikia iš SP išbraukti anksčiau paminėtą nuostatą, verčiančią griovį iki pat šlaito viršaus vandentakiu, kuri ten išliko net po jos panaikinimo. Bet tada gimsta nauja melioracijos griovių klasifikacija: grioviai (iki 3 km ilgio, 5 kv. m baseino ploto, be vandens 6 mėn.), kurie nėra vandentakiai. Ir likę grioviai, kurie pagal jiems keliamus reikalavimus ir toliau iki pat šlaito viršaus yra laikomi vandentakiais!

Dar daugiau, vadovaujantis tokiu požiūriu, daliai melioracijos griovių taikomas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu nustatytas 1 m apsaugos juostos reikalavimas, kita dalis išeina už šio įstatymo norminimo ribų. Taigi, užuot pakeitus SP ir tiesiog išbraukus nebegaliojančias nuostatas, atsiranda specifiniais kriterijais apibrėžtas melioracijos griovių – vandentakių – tipas.

Galima konstatuoti, kad pokyčiai vyksta. Taisomos tos nuostatos, dėl kurių keletą metų buvo kryžiuojamos ietys ir teikiami pasiūlymai. Tačiau pokyčiai vyksta vėžlio greičiu. Pavasario linksmybių, matyt, dar teks palūkėti.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojas Gedas ŠPAKAUSKAS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 10 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.