Pavasaris ateina su savo pažadais ir viltimis

Pirmiausia – apžiūrėti pasėlius

Švelnus lapkritis išlaisvino dalį lengvai mobilizuojamo azoto, kurį anksti pasėti javai galėjo įsisavinti, tad šiemet nereikia automatiškai „užpilti“ didelėmis azoto normomis, pakaks pasėlius stebėti ir koreguoti tręšimą „žingsnis po žingsnio“. Vis dėlto ten, kur rudenį dirva buvo šlapia ir liko grumstų ar daug šiaudų, pradinė azoto norma turėtų būti didesnė ir tręšimas planuojamas atsakingiau, nes tokie plotai dažnai atsilieka produktyvumu. Prisiminkime, kad svarbiausia – stiprios augalų šaknys ir gera dirvos struktūra. Jei šaknys pajėgios ir dirva laidi, net vidutinės trąšų normos bus efektyvesnės nei didelės normos problematiškoje dirvoje. Pradėkime pavasarį nuo pasėlių apžvalgos, o ne nuo skubotų sprendimų – protingas vertinimas dažnai atsiperka kur kas geriau nei principu „viską užpilsiu trąšomis“ grįstas optimizmas. Todėl pirmasis pavasario žingsnis – ne šokas, o sąmoningas pasėlių ir dirvos būklės įvertinimas.

Jei priešsėlis buvo javai, dažnai pasitaikė klaidų, ruošiant ražienas, kai dirva buvo šlapia. Patyrę ūkininkai naudojo ražienų skaidytojus ir vėliau patyrė mažiau problemų su šiaudais dirvos paviršiuje, o ruošiant ražienas tradiciškai, daugeliu atvejų atsirado sunkiai besiskaidančių šiaudų sluoksnis, nes jų biologiniam skilimui liko mažai laiko, šiaudai pasiskirstė paviršiuje, o tai kenkė kviečių šaknų augimui. Kadangi daugumos javų šiaudai turi aukštą anglies ir azoto (C/N) santykį, šiaudus skaidantys mikroorganizmai konkuruoja su augalais dėl maisto medžiagų, o tai lemia mažą azoto kaupimąsi viršutiniame dirvos sluoksnyje po sėjos. Tai normalu, nes nuimant derlių šiaudai buvo drėgni ir kombainų smulkintuvai nepajėgė kokybiškai jų susmulkinti, dėl to dalis azoto liko imobilizuota šiauduose.

Grumstai taip pat nepagerino nei sėjos kokybės, nei augalų augimo. Vėliau dalis susidariusių grumstų suiro nuo lietaus ar šalnų bei sniego dangos, tačiau nereikia pamiršti, kad iš jų „pabėgo“ ir piktžolių sėklos. Taip pat grumstuotos dirvos nepagerino pasėlio tankumo formavimosi, pavasarį bus netolygaus tankumo pasėliai. Tai reikia įvertinti planuojant tręšimą. Manau, kad šiemet bus daug kokybiškų pasėlių, tačiau tręšimui teks skirti daug dėmesio.

Kaimynų patirtis

Prieš kelias dienas teko lankytis pas Vokietijos ir Lenkijos ūkininkus. Apibendrinus galima sudėlioti keletą grupių. Vieni ūkininkai tręšimus planuos priklausomai nuo priešsėlio ir augalų būklės. Pavyzdžiui, po miglinių javų pasėtus kviečius pradžioje tręš šiek tiek didesne norma (padidinta 10–20 kg/ha azoto) nei paprastai. Kviečiams, pasėtiems po kukurūzų, skirs 30–40 kg/ha didesnę azoto normą. Silpnesniuose pasėliuose naudingas ankstyvas tręšimas, dėl to tokie pasėliai patręšti prieš 2 savaites.

Tik pavasaris dar nesiveržia ir į piečiau esančias šalis. Pietvakarių Lenkijoje juokavome, kad kviečiai ir rapsai rytais atideda pavasario žadintuvo skambėjimą. Dieną pašyla iki 15–16 °C, o naktimis temperatūra nukrenta iki –4 °C. Tačiau tokia temperatūra palanki šaknų augimui ir krūmijimuisi. Tuose regionuose ūkininkai pasižymi kruopštumu ir griežtai laikosi sėjos datų, dėl to laiku pasėti kviečiai prieš prasidedant žiemai pakankamai įsikrūmija ir pavasarį nereikia kvaršinti galvos dėl augalų būklės. Apžiūrėję pasėlius ūkininkai sako, kad galės pataupyti trąšas, nes reikia, kad augalai atmestų bent 2–3 ūglius.

Pasėjus vėliau – po runkelių ar kukurūzų, dėl pasėlio tankumo reikės pakovoti ir nusiteikti didesnėms išlaidoms. Labai paprasta tiesa – augalai gali įsisavinti tik dirvos vandenyje ištirpusį azotą. Kiek jo bus įsisavinta, priklauso nuo azoto koncentracijos dirvos tirpale, dirvožemio dalelių sorbcijos ir šaknų pajėgumo. Jei silpnos šaknys, didelė dalis azoto keliaus pro šalį. Reikia įvertinti tai, kad azoto koncentracija priklauso nuo vandens lygio dirvoje. Kuo dirvožemis drėgnesnis, tuo mažesnė koncentracija. Dėl šios priežasties šlapiems, sunkiems dirvožemiams reikia daugiau azoto nei smėlingiems dirvožemiams su mažesne gertimi. Dėl to kai kurie ūkininkai Vokietijoje lengvose dirvose išbėrė N140, išpurškė azotą fiksuojančių bakterijų preparatus ir toliau porą kartų purkš kalio trąšomis per lapus.

Reikia mokėti įvertinti augalų šaknis, nes jų pajėgumas priklauso nuo išsivystymo ir augimo intensyvumo. Kuo geriau šaknys išsivysčiusios – daugiau šakniaplaukių, ir kuo šiltesnis bei augimui palankesnis oras, tuo daugiau azoto šaknys galės įsisavinti. Dažnai dėl trumpų sėjomainų dirvoje lieka daug patogenų, ypač šaknų puvinių, pažeistos šaknys negali įsisavinti reikiamo kiekio maisto medžiagų. Geros struktūros dirvožemiuose pasėliai įsišaknija geriau nei grumstuotose dirvose ar sutankintose. O štai pernelyg drėgnuose dirvožemiuose šaknys būna išsivysčiusios prasčiau ir labiau pažeistos puvinių.

Per mažai dėmesio

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 24 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.