Pavasaris įsibėgėja, rūpesčių vis daugiau

Kiek augalų netenkame technologinėse vėžėse?

Apie ką pirmiausia pagalvoju stebėdamas laukus? Apie sudėtingus sprendimus. Man pirmiausia į akis krenta technologinės vėžės. Taip, jos neišvengiamos, bet kartu supranti, kaip reikia sudėlioti darbus, kad likusi lauko dalis kompensuotų derliaus netektį vėžėse. Ne vienas augintojas yra pasakęs: „Jūs susismulkinate iki tokių nereikšmingų detalių, geriau atkreiptumėte dėmesį į esmines detales, turinčias įtakos derlingumui.“ Ar tos vėžės tokios nereikšmingos? Viena technologinė vėžė dažniausiai būna 1 m pločio. Teko matyti ir 1,2 m pločio vėžes, kai važiuoja purkštuvas ar traktorius plačiomis padangomis. Jei lauko ilgis yra 1 km, tai neapsėjama 1 tūkst. kv. m. Jei 1 kv. m derliaus nuėmimo metu būna suformuota 600 produktyvių stiebų, dėl vėžės netenkame 600 tūkst. stiebų. Jei vidutinis varpos produktyvumas – 1,3 g, tai vėžė pasiglemžia 780 kg derliaus. Taigi, jei lauke yra 10 technologinių vėžių, netenkama 7,8 t derliaus. Jei pasiseka ir varpos produktyvumas siekia 1,5 g, tai iš tokio pat tankumo pasėlių 10 vėžių pasiglemš 9 t derliaus. Žieminiai rapsai – strateginiai augalai, dėl to ypač svarbu užtikrinti maksimalų jų produktyvumą, nes tokio pat ilgio (1 km) technologinėje vėžėje netenkama vidutiniškai 20 tūkst. augalų (jei 1 kv. m auga 20 augalų). Tokio tankumo vešliame pasėlyje augalo produktyvumas dažniausiai būna 20 g, tai reiškia, kad netenkame 400 kg sėklų. O jei lauke yra 10 vėžių?

Kaip visuomet, labiausiai nukenčia smulkesnieji ūkininkai, kurie naudoja siaurus purkštuvus, nes technologinės vėžės taikomos pagal juos, todėl lauke priraižoma daugybė vėžių. Stambieji ūkiai naudoja plačius purkštuvus, todėl jiems reikia mažiau vėžių, taip padidinamas lauko produktyvumas. Kadangi vėžės neišvengiamos, reikia stengtis, kad likę augalai „netinginiautų“. Kai kuriuose laukuose jau dabar matyti, kad produktyvumo nebus dėl vėlyvos sėjos, nes negali augalas, turintis silpnas šaknis, užauginti tokį derlių, kokį užaugina geriausiu laiku pasėti augalai. Svarbu nepamiršti, kad savikainai padengti reikės beveik 6 t derliaus, o vėlyvos sėjos pasėliai gali ir balansuoti ties šia riba.

Ankstyvas tręšimas buvo efektyvus

Kai kurie augintojai pagal seną praktiką bandė anksti naudoti augimo reguliatorius. Žinoma, tai klaidinga, nes ne laiku panaudoti augimo reguliatoriai gali pažeisti vandens indus, jungiančius šaknis ir žiedus. Augintojai tai pastebėjo ir kasmet vis drąsiau naudoja fitohormonus, skatinančius naujų ūglių formavimąsi. Augalo augimą reguliuoja 4 pagrindiniai fitohormonai. Vienas iš jų, citokininas, yra atsakingas už ląstelių dalijimosi skatinimą. Vegetacijos sezono pradžioje augalai turi greitai pradėti naują augimą, kad pasinaudotų palankiomis sąlygomis. Naudojant egzogeninį citokininą, galima padėti augalams pradėti šį procesą, skatinant ląstelių dalijimąsi meristeminiuose audiniuose, dėl to suintensyvėja ūglių ir šaknų augimas, o būtent to ir reikia silpnesniems pasėliams. Svarbiausia, kad natūralios priemonės nesukelia papildomo streso, kurio silpnesniems augalams reikėtų vengti. Tokie augalai gali patirti stresą, kai po žiemos ramybės pradeda aktyviai augti. Citokininai padeda sušvelninti streso poveikį, skatindami atsparumą ir gyvybingumą. Jie gali sustiprinti augalo gebėjimą atlaikyti aplinkos stresą, pavyzdžiui, žemą temperatūrą, vandens trūkumą ar patogenų atakas, kurios būdingos ankstyvuoju pavasario laikotarpiu. Suprantama, reikės šiek tiek laiko, kol augintojai tai supras, tačiau ryškus progresas jau yra. Juo labiau kad jaunoji ūkininkų karta labai imli naujovėms.

Po šilumos proveržio atėję vėsūs orai išmargino žieminių kviečių pasėlius. Tai yra natūralu, nes šilčiausiomis dienomis dirvos temperatūra buvo pakilusi iki 10 °C, o po poros dienų nukrito iki 3–6 °C, tai reiškia, kad dėl šalto dirvos tirpalo augalai negalėjo įsavinti net azoto, o saulė skatino augimą, todėl buvo išbalansuoti fiziologiniai procesai. Augalai ilgainiui atsistatys, bet patirtas stresas jausis. Žinoma, derliaus nuostoliai nebus žymūs, palyginti su nuostoliais, patiriamais dėl pasėlio tankumo. Šiemet ankstyvas tręšimas buvo efektyvus. Augintojai, kurie pasėlius patręšė likus savaitei ar pusantros iki atšilimo, pastebėjo, kad augalų būklė stabilesnė, nes per tą laiką azotas įėjo į dirvos tirpalą ir dirvai minimaliai sušilus augalai „pačiupo“ pirmuosius kąsnius maisto.

Koks veiklos planas?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.