Išmokų avansai: tam davė, tam davė, o tam – nebeliko

Nutolusios nuo ES

Akivaizdu, kad Lietuvai skirtos tiesioginės išmokos vis dar žymiai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio ir nežinia, ar kada nors bus suvienodintos su kitomis šalimis. Nors Stojimo į Bendriją akte nurodoma, kad dar 2013 m. išmokos turėjo pasiekti 100 proc. ES senųjų valstybių narių išmokų dydžio.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad kiek anksčiau Europos Komisija (EK) yra konstatavusi, kad yra daug šalių, kurių atotrūkis nuo ES vidurkio atsilieka. Todėl 2014–2020 m. laikotarpiu ES Vadovų Taryba numatė atotrūkį iki 90 proc. ES išmokų vidurkio sumažinti trečdaliu, kad 2020 m. jos būtų ne mažesnės nei 196 Eur/ha. Dabartiniu – 2023–2027 m. – laikotarpiu šis atotrūkis turėjo būti mažinamas per pusę, todėl jo pabaigoje Lietuva turėjo gauti maždaug 215 Eur/ha. Taigi, išmokos mūsų šalies ūkininkams bet kuriuo atveju turėjo didėti, kadangi didėjo joms skirtas Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) vokas, didėjo ir vidutinė išmoka.

„Tačiau kai kuriems ūkiams atsitiko priešingai. Dėl ko? Kaip pavyzdį imkime ūkį, kuris deklaravo pasėlius, bet neturėjo 5 proc. kraštovaizdžio elementų, nes paskaičiavo, kad jam neapsimoka palikti žaliąjį pūdymą, kadangi taiko kitas, ne mažiau efektyviai dirvožemį gerinančias priemones. Jis atsisakė ekoschemų išmokų ir liko tik su bazine išmoka. Praėjusiu laikotarpiu ūkininkai gavo išmokas už žalinimą ir bazinę išmoką, kurių suma siekė apie 140,54 Eur/ha: 77,74 Eur/ha (bazinė) + 62,80 Eur/ha – žalinimas“, – aiškino E. Pranauskas.

Daugiau reikalavimų

Šiais metais ūkininkams bazinės išmokos suma sieks apie 76 Eur/ha. Pasak LŽŪBA prezidento, žemdirbiai, dalyvavę kompleksinėje ekoschemoje ir pasirinkę 2–3 gamybines veiklas, gaus išmokas, tačiau jie turėjo padaryti ir įgyvendinti gerokai daugiau reikalavimų, negu ankstesniais metais. „Dabar ūkininkas, kuris gaus tokią pačią arba šiek tiek didesnę sumą nei praėjusiais metais, turėjo laikytis griežtesnių geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų ir taip pat padaryti daugiau darbų kiekvienai ekoschemai. Tačiau gali atsitikti taip, kad ir įvykdžius daugiau įsipareigojimų šių išmokų suma bus mažesnė negu pernai – išmokų už gamybines ekoschemas dydžiai kol kas neskelbiami, nors akivaizdu, kad jos bus gerokai mažesnės, nei buvo žadėta“, – ŪP kalbėjo E. Pranauskas.

Rengiamas įsakymas

Konkretaus atsakymo į ŪP klausimą apie ekoschemas nepateikė ir ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius. „Pagal reglamentą numatyta, kad avansinės išmokos mokamos nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. Dabar rengiamas įsakymo projektas dėl ekologinių sistemų avansinių išmokų“, – lakonišką atsakymą pateikė ŽŪM.

E. Pranauskas pastebėjo, kad įsakymo projekto dėl ekoschemų avansinių išmokų kol kas nėra. Kodėl nėra? Anot LŽŪBA prezidento, aiškiai matyti, kad viešai žadėtiems gamybinių ekoschemų išmokų dydžiams užtikrinti pritrūko pinigų ir išmokas reikės mažinti. „Mažinti reikės ne keliais eurais, kaip buvo sumažinta bazinė išmoka, o galbūt 20 proc. ir daugiau. Tai jau dideli pinigai. Manau, kad kai bus paskelbti avansiniai mokėjimai, tuomet kiekvienam žemdirbiui bus nesunku susiskaičiuoti galutines ekoschemų išmokas ir palyginti šiemet gautas sumas su gautomis praėjusiais metais“, – minėjo E. Pranauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius teigė, kad išmokos – ŽŪM priemonė ir vėzdas valdyti kaimą. „Sąlyginai išmokos yra skirtos tam, kad nebrangtų maistas, kad miesto žmonės galėtų jį įpirkti, bet apie tai mažai kas žino. Dažniausiai miesto žmonės galvoja, kad ūkininkams yra labai gerai, nes jiems ima ir nukrenta kapšas pinigų. Mažai kas susimąsto apie tai, kad tam, jog gautų išmokas, ūkininkui reikia sunešioti ne vienas geležines klumpes. Reikalavimų – kalnai. Kasmet jie vis didėja ir didėja. Žemdirbiai labai vargsta tol, kol gauna išmokas“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

Atitolę nuo realybės

Šiais metais, anot Z. Aleksandravičiaus, su išmokomis nutiko taip, kaip nutiko. ŽŪM labai ryškiai nepataikė. Ir tai buvo dėl to, kad siauras ratas sprendimus priimančių žmonių buvo gerokai atitolęs nuo realybės. „Juk niekas netrukdė paimti ir paanalizuoti galimą situaciją, paimant, pavyzdžiui, vieną rajoną. Kas būtų buvę, jeigu būtų buvę? Pavyzdys: neariamoji žemdirbystė. Galima buvo numatyti, kad ūkininkai ją populiarina, nes reikia įgyvendinti nedaug reikalavimų, jie paprastesni. Tačiau problema yra ta, kad mažieji ūkiai neturi šiai žemės dirbimo technologijai reikalingos technikos. O didieji paėmė ir greitai ja pasinaudojo. Į ateitį žiūrint, tai taip ir toliau bus, nes ūkininkams įpirkti techniką darosi vis sudėtingiau, ji – nežmoniškai brangi. Dar vienas pavyzdys – kraštovaizdžio elementai. Šios priemonės pinigai liko nepanaudoti. ŽŪM reikėtų susimąstyti, kodėl šia priemone žemdirbiai nepasinaudojo. Reikalavimai yra išpūsti, nepagrįsti. Jie atima bet kokį norą dalyvauti programose“, – problemas dėstė LŪS vicepirmininkas.

Situacija absurdiška

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Dainius Sabulis stebi, kad visos išmokos, sudėjus prisiimtus įsipareigojimus, bus mažesnės. „Tai – ŽŪM neūkiškumas. Ką mes galime padaryti? Seniai buvo aišku, kad ministras nekompetentingas. Susimovė ŽŪM, ne ūkininkai. Tiesiog gyvename juokdarių krašte“, – stebėjosi D. Sabulis.

Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius paaiškino, kas yra išmokos. Išmokos – saugos tinklas ūkininkams, kad jie gautų kompensaciją už visuomenei kuriamą gėrį, kurį privalo padaryti. „Teko šnekėti su ne vienu ūkininku. Yra svarstančių, ar verta deklaruoti. Gal yra geriau ūkininkauti bet kaip ir negauti išmokų? Jei tokiu keliu nueitume, tai būtų katastrofa žemės ūkio politikai“, – akcentavo ŪP pašnekovas.

Žemdirbiai nusivylę

Apie tiesiogines išmokas, kurios žemdirbius varo į neviltį, kalbėjęs M. Maciulevičius sakė, kad ūkis ūkiui nelygu, buvo daug naujovių, todėl kas kur dalyvavo ir kiek deklaravo, tiek gaus ir išmokų. Tačiau bendra tendencija nedžiugina, nes ūkininkai yra nusivylę. Susumavus visas išmokas, jos yra mažesnės.

„Teoriškai kalbant, išmokos turėjo būti didesnės, nes BŽŪP vokas didesnis, bet buvo daugiau ir plotų deklaruota, tai viskas „prasiskiedžia“. Turime tai, ką turime. Aš jau net nenoriu minėti, tačiau reikalavimai kyla nuolat, investicijos reikalingos vis didesnės, degalų, trąšų kainos išaugo, ūkininkavimui skirtos įrangos kainos – kosminės. Tačiau galutinio produkto kaina nepakilo. Ir kas išeina? Reikia suskaičiuoti. Grūdininkai dirba dantis sukandę, tačiau pienininkams šie metai – baisūs, gal tik išmokos juos šiek tiek ištemps“, – vylėsi M. Maciulevičius.

Nuojauta neapgavo

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 121, 2023 m. spalio 26 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.