Pažangiems kaimams – solidi parama

Didelė įvairovė

ŽŪM pažymi, kad sumaniais kaimais laikomi tokie kaimai ar vietovės, kurie (-ios) yra orientuoti (-os) į kokybinius pokyčius, ieško savo stipriųjų pusių, analizuoja gyventojų potencialą ir juos panaudoja, siekdami savo vietovei aktualių problemų sprendimų bei teigiamų pokyčių. Sumanus kaimas – tai kaimas, pasirengęs tapti pažangiu, suteikti galimybes naujovėms ir sumaniems sprendimams, ieškantis galimybių gerinti gyvenimo kokybę ir atviras inovacijoms.

Sumaniųjų kaimų projektų temos gali būti įvairios: vietos ekonomika, įtrauki vietų infrastruktūra ir paslaugos; sumanus viešasis valdymas, sumanios vietos bendruomenės. Bandomuosiuose sumanių kaimų projektuose veiklos buvo nukreiptos į turizmo plėtros skatinimą ir turizmo objektų patrauklumo didinimą, viešųjų erdvių kūrimą, infrastruktūros gerinimą įrengiant saulės energiją naudojančius lauko šviestuvus, žaidimų aikštelių atnaujinimą ir pan. Iš viso buvo parengti 25 bandomieji sumanių kaimų projektai, iš jų 18 priimti sprendimai skirti paramą už 1,7 mln. Eur.

2024–2025 m. sumanaus kaimo strategijas pagal SP intervencinę priemonę „Sumanieji kaimai“ pateikė 7 vietos veiklos grupės, 2 iš jų yra patvirtintos, 3 yra vertinamos Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie ŽŪM. Pateiktose sumanaus kaimo strategijose buvo siekiama skatinti kaimo vietovių gyvybingumą, inovacijas ir socialinę įtrauktį.

Jau įgyvendinami

Vilniaus rajono vietos veiklos grupei vadovaujanti Violeta Jankauskienė pasidžiaugė, kad pagal intervencinę priemonę „Sumanieji kaimai“ jau pradėti įgyvendinti net keli projektai. „Vasarą vyko vaikų ir jaunimo stovyklos, skirtos ugdyti aplinkosauginius įpročius: vaikai mokėsi kaip atsakingai elgtis gamtoje ir kasdieniame gyvenime, kaip teisingai rūšiuoti šiukšles ir kt. Tikiu, kad taip prisidedame ne tik prie jaunosios kartos ugdymo, bet visos šeimos tvaresnio gyvenimo, nes įgytomis žiniomis vaikai pasidalins namuose. Mes savo ruožtu stovyklų modeliu dalinsimės su ugdymo įstaigomis, kad jos galėtų organizuoti panašias edukacijas,“ – kalba ŪP pašnekovė.

Be veiklos projekto, Vilniaus rajono vietos veiklos grupė gavo finansavimą infrastruktūriniam projektui – moderniai darbo ir laisvalaikio erdvei, kuri bus įkurta Nemėžio centre. „Sukursime atviras darbo erdves nuotoliu dirbantiems žmonėms, taip pat įmonės čia galės organizuoti konferencijas ar mokymus. Aplink pastatą įrengtoje erdvėje smulkiojo verslo atstovai galės rengti parodas, koncertus, prekiauti ir kt. Įgyvendinant projektą, bus pasitelkti naujausi, aplinkai draugiški, energiją taupantys įrenginiai, – pasakoja V. Jankauskienė. – Bendradarbiaudami su Vilniaus rajono savivaldybe, sukursime internetinę platformą, kur vietos gyventojai, verslininkai, ūkininkai, turizmo atstovai galės dalintis aktualia informacija. Pastebėjome, kad subūrus kelių sričių atstovus, vartotojui sukuriama pridėtinė vertė: vienu metu galima ir kažką pamatyti, ir paragauti, ir patirti. Taip paslaugos tampa patrauklesnės, smulkieji verslai sėkmingiau veikia.“

Kas gali kreiptis?

Nuo š. m. spalio 13 d. iki lapkričio 28 d. vėl bus galima kreiptis paramos pagal strateginio plano intervencinę priemonę „Sumanieji kaimai“. Paraiškas galės teikti kaimo vietovėse veikiančios vietos veiklos grupės, atsižvelgdamos į specifinius savo teritorijos poreikius ir pagal juos parengiančios Sumanaus kaimo strategiją.

ŽŪM atkreipia dėmesį, kad tai – skėtiniu principu parengta dokumentų visuma, apimanti skirtingas projektų veiklų sritis (privataus verslo iniciatyvas, socialinio ir bendruomeninio verslo projektus, viešųjų paslaugų perdavimą bei viešosios naudos (ne pelno) projektus), tokiu būdu užtikrinant kaimo vietovės ekonominį, socialinį, aplinkos apsaugos ir  vietos gerovės lygį. 

Fiziniai asmenys, ne jaunesni nei 18 metų, nevyriausybinės organizacijos, ugdymo įstaigos, juridiniai asmenys ar savivaldybių atstovai rengs atskiras projektų paraiškas su skirtingomis veiklomis ir investicijomis, kurios bus sudėtinės strategijos dalys ir teiks juos vietos veiklos grupėms pagal joms priklausančią teritoriją. Svarbu žinoti, kad projektų vykdytojai savo projektuose suplanuotomis veiklomis turės įsilieti į bendrą strategijos koncepciją bei atspindėti strategijos tikslą ir spręsti bendrai strategijoje numatytus iššūkius ar problemą.

Svarbūs pokyčiai

Numatyta nemažai naujovių – daugiau dėmesio skiriama tam, kad „Sumanaus kaimo“ strategijoje dalyvaujantys projektai būtų orientuoti į vietos problemas ir jų sprendimą. Tai reiškia, kad paramos gavėjai turi ne tik vykdyti pavienes veiklas, bet ir užtikrinti, kad jų iniciatyvos atitiktų visą strategiją bei kurtų ilgalaikę pridėtinę vertę vietos teritorijai.

Dar vienas svarbus pokytis – strategijos atrankos kriterijai. Jie tapo aiškesni, skaidresni ir labiau pritaikyti tam, kad būtų skatinamas paslaugų kūrimas bei plėtra kaimo vietovėse.

Taip pat numatytas tam tikras lankstumas ir galimybė koreguoti strategiją jos vertinimo metu. Strategijos vykdytoja turi galimybę vieną kartą pakeisti vieną ar kelis projektus. Svarbu pabrėžti, kad bendra tokių projektų prašoma paramos suma negali viršyti 40 proc. visos strategijos prašomos paramos sumos.

Finansuojamas naujas projektų pobūdis, skirtas bendruomenių atsparumui didinti.

Projektas yra viešosios naudos (ne pelno) projektas, skirtas vietos bendruomenės atsparumui didinti ar kurti, jame numatomos veiklos ir investicijos, skirtos pasirengimui įveikti bei valdyti krizes (ypač sukeltas nenugalimos jėgos (force majeure) ar kitų ekstremalių situacijų), sumažinti bendruomenės pažeidžiamumą ir priklausomumą nuo išorinių išteklių, didinant saugą (pvz., skatinant savitarpio pagalbą, kuriant ar stiprinant pagalbos valdymo ir socialinės paramos priemones, tokias kaip savanoriškos pagalbos tinklai ar pagalbos punktai, maisto pristatymas pažeidžiamiems gyventojams, laikinos pastogės ekstremalių situacijų atveju, lietaus vandens surinkimo sistemos ar kompostavimo iniciatyvos, bendruomeniniai saulės elektrinių projektai).

Plungės rajono savivaldybės vietos veiklos grupės pirmininkas Algirdas Pečiulis pasakoja, kad Plungės rajone jau kuris laikas vykdomos diskusijos ir skelbiami kvietimai dalyvauti „Sumanaus kaimo“ strategijoje. Tiesa, reikiamo išgrynintų idėjų kiekio strategijai teikti kol kas nepavyksta surinkti. „Viliamės, kad nauja strategijos tvarka paspartins jau prieš kurį laiką pradėtus procesus. Strateginio plano intervencinė priemonės „Sumanieji kaimai“ tikrai reikalinga ir tie, kuriems pavyks ją prisitaikyti, patirs didelę naudą“, – mano ŪP pašnekovas.

Finansuojamos išlaidos

Sumaniųjų kaimų strategija įgyvendinama kaip skėtinis projektas, kurį sudaro bendra strategija ir atskiri, vienos arba skirtingų veiklos pobūdžių projektai, savarankiškai parengti projektų vykdytojų. Paramą strategijai administruoti gali gauti vietos veiklos grupė ir vietos veiklos grupės partnerė, turinti patvirtintą kaimo vietovių vietos plėtros strategiją. Projektus vietos veiklos grupėms gali teikti ir įgyvendinimo taisyklėse įvardinti fiziniai ir juridiniai asmenys, savivaldybių administracijos, mokslo ir mokymo įstaigos.

Jei sumanaus kaimo strategiją teiks viena vietos veiklos grupė, didžiausia jai galima skirti parama sieks iki 500 tūkst. Eur, jeigu dvi – iki 600 tūkst. Eur, o jei susijungtų trys iniciatoriai – parama siektų iki 700 tūkst. Eur. Tiesa, būtina pabrėžti, kad didžiausia galima suma vienam projektui įgyvendinti yra 200 tūkst. eurų.

Finansavimą projektų vykdytojams numatyta skirstyti taip:

• kai vykdomas viešųjų, socialinių paslaugų projektas – iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;
• iki 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kai projektas yra viešosios naudos (ne pelno) projektas, skirtas vietos bendruomenės atsparumui didinti ar kurti;
• kai vykdomas privatus verslas – iki 65 proc.

Visas kvietimo biudžetas – apie 12 mln. Eur.

Daugiau informacijos www.nma.lrv.lt.

Užs.Nr. 313/7