Columbus +10,1 °C Debesuota
Pirmadienis, 31 Kov 2025
Columbus +10,1 °C Debesuota
Pirmadienis, 31 Kov 2025

John Deere nuotr.

Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas  

Pažangos priemonė ar į gražų popieriuką įpakuotas niekalas?

2024/11/25


Aplinkos ministerija (AM) parengė ir teikia derinti Pažangos priemonės „Antros kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos skatinimas“ aprašą, kuriame numatoma skirti dotaciją įsigyti antrosios kartos biodegalais ar elektra varomai žemės ūkio technikai ar savaeigėms mašinoms. Į subsidijas galės pretenduoti labai maži, maži ir vidutiniai žemės ūkio kooperatyvai, labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, vykdančios pirminę žemės ūkio gamybą. Bendra paramos suma siekia 7 mln. Eur. Ji bus teikiama iš Klimato kaitos programos lėšų. Vienam pareiškėjui skiriamos dotacijos dydis gali siekti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Paramą teiks Aplinkos projektų valdymo agentūra. Pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto projekto Teisės aktų informacinėje sistemoje galima teikti iki lapkričio 26 dienos. „Ūkininko patarėjas“ skaitytojams pristato poros kalbintų pašnekovų pastabas ir pasiūlymus.

Ignas Hofmanas

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas dr. Ignas HOFMANAS:

„Sudėtinga kalbėti apie alternatyvius degalų šaltinius žemės ūkyje, tokius, kaip biodujos, gamtinės dujos, elektra. Tam reikalinga tinkama infrastruktūra, nes, pvz., biodujų bet kuriame kaime nėra, o ir reikėtų turėti specialią įrangą, nes jos būna aukšto slėgio ir t. t. Tada ir prasideda iššūkiai. Kalbant apie elektra varomą žemės ūkio techniką, reikėtų pažymėti, kad žemės ūkis turi savo specifiką – dirbame ne tada, kada norime, o kai galima pagal oro sąlygas. Ką daryti, jei darbo metu išsikraus elektros baterija? Turėtų būti pakaitinė baterija, nes kur ją laukuose įkrausi? Atsirastų prastovos. O tai reiškia, kad šiandien tie alternatyvūs degalų šaltiniai visiškai netinka žemės ūkiui dėl jo specifikos.

Tokios paramos programos yra nieko vertos, neduos jokios pridėtinės vertės nei klimato kaitai, nei pačiam ūkininkui. Tie 7 mln. Eur nėra didelė suma, daug žemės ūkio technikos už ją nenupirksime. Be to, dėl kelių traktorių kaime neatsiras in-
frastruktūra – koks nors biodujų tinklas ar biodujų degalinė. Tad iššūkių yra labai daug, todėl šią paramos priemonę pavadinčiau saldainiu vaikučiams, įpakuotu į gražų popieriuką. Iš išorės atrodo labai gražu, gera idėja. Bet kaip įgyvendinti praktiškai, kai sumanymas labai stipriai prasilenkia su žemės ūkio specifika, sunku įsivaizduoti.“ 

erikas berontas

Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos prezidentas Erikas BĖRONTAS:

„Realiai nematome, kad išvis galėtų atsirasti suinteresuotų šituo kvietimu, ypač investicijomis į elektra varomą žemės ūkio techniką. Nėra jokio valstybės skatinimo įsigyti elektrinį traktorių. Jokios naudos ūkininkui, jei jis turės elektrinį traktorių. Brangesnį daiktą leidžia įsigyti su 50 proc. nuolaida. Gerai. O kas toliau? Niekam tai neįdomu. Nebent visus vėzdu priverstų tai daryti. Taip priverstinai visus galima suvaryti bet kur. Šiuo atveju turėtų būti finansinis skatinimas. Žemės ūkyje vyksta gamyba, o ne fizinio asmens pasivažinėjimas elektromobiliu iš taško A į tašką B. Neaišku, kaip atrodys penkerius metus atitarnavęs elektrinis traktorius. Jo baterija bus kaip elektromobilių... Dabar gamintojai teigia, kad traktoriaus baterija lauke veikia iki 8 valandų, kiek veiks vėliau – kelias valandas, valandą?

Taip, tai yra priemonė dyzelino vartojimui sumažinti. Deja, taisyklės kuriamos bandant suvienodinti traktorių, autobusų ir automobilių naudojimą. Tai yra visiškai skirtingos paskirties priemonės. Įsivaizduokime, koks kuriamas paradoksas, jeigu aš įsigyčiau elektrinį traktorių. Liepia atsisakyti 20 proc. dyzelino, pakeičiant jį į kitą alternatyvų energijos šaltinį. Bet nekalba apie tai, kad dyzelinis traktorius yra pramoninė mašina, kurios technologijos leidžia sunaudoti dyzelino daug mažiau, taip pat sumažinti ir CO₂ emisijas. Palyginkime 30 metų senumo traktorių su dabartiniu, „Euro 5“ ar „Euro 6“ taršos indeksą turinčiu traktoriumi. Yra daug kartų sumažėjęs teršalų išmetimas, dyzelino sunaudojimas.

Dabar siūlo įsigyti elektrinį arba biodujas naudojantį traktorių. Bet ar gali šiandien kas nors užtikrinti pilną tokio traktoriaus veikimą? Ne. Niekas nesiruošia Lietuvoje jais prekiauti. Didžiausias pasaulyje gamintojas – „John Deere“ – apskritai neinvestuoja biodujų traktorių rinkoje. Tai ta AM siūloma priemonė, kaip suprantu, yra pabandymas. Mūsų technikos pardavėjai teigia, kad jeigu tą priemonę pasiūlytų po kokių 3–5 metų, gal ir būtų gerai.

Bet tas pabandymas įvertintas 7 mln. Eur. Kažkas už to turėtų slypėti. Galvoju – koks jo tikslas? Ir dar – vienam ūkininkui skiriama iki 1 mln. Eur parama. Šiandien Europa skatina naujų dyzelinių traktorių, savaeigės technikos įsigijimą su modernizavimo ir kitų priemonių parama. Dabar Lietuvoje turime daugybę traktorių, kurie važinėjo ir prieš 30 metų, pvz., MTZ, iš kurių alyva bėga tiesiai į dirvą. Problema, kad pirmiausia reikia sutvarkyti registrą, kuriame dar pilna tokių traktorių – arba tik egzistuojančių, arba ir dirbančių. Jie yra pagrindinis dirvožemio ir oro teršėjas. Ar galima nors įsivaizduoti, kad ūkininkas iš MTZ persės į elektrinį traktorių? Pažiūrėkite, kas Lietuvoje važinėja naujausiais „Tesla“ automobiliais? Ne tas, kuris kaime darbus atlieka purvinomis rankomis. Todėl sakau, kad pastaroji priemonė būtų efektyvi, jeigu labai senus traktorius pakeistume į šiuolaikinius. Įsivaizduokite ūkininką, turintį keliasdešimt karvių ar 50 ha žemės, ar jis vietoj savo MTZ pirks elektrinį traktorių, kainuojantį iki 50 proc. brangiau nei įprastas dyzelinis?

Jeigu kalbame apie realų dyzelino naudojimo mažinimą, tai turime paskatinti ūkininkus, kad jie utilizuotų kažkada vienintelius Lietuvoje buvusius traktorius MTZ, JUMZ ir tarybinius vikšrinius, kurių dar turi, ir pasikeistų juos į naujo standarto traktorius. Galėtų būti panašios galios, bet naudotų mažiau degalų, mažiau terštų. Šiuo metu ūkininkai taip ir daro dalyvaudami ūkių modernizavimo priemonėse. Ten yra didesnis skatinimas ir viskas teisingiau sudėliota. O ši AM priemonė neveikli, nė vienos paraiškos nebus gauta arba tokį traktorių įsigys kažkoks visiškas entuziastas ar nerealus ūkininkas. Nėra jokio tikslo ūkininkui pirkti elektrinį traktorių. Juolab kad tokiam žemdirbiui priverstinai bus sumažintas žaliojo dyzelino kiekis. Norint, kad tas dyzelino kiekis – 20 proc. – atsipirktų, reikia įsigyti ne vieną elektra varomą žemės ūkio technikos vienetą. Jeigu iš dešimties traktorių vieną iškeisiu į elektrinį, tai dyzelino sunaudojimas sumažės tik 10 proc. O ką ūkininkas darys, kai jam 20 proc. sumažins žaliojo dyzelino kiekį? Pirks paprastą dyzeliną, tai kur tada realus dyzelino naudojimo sumažinimas? Ir žaliasis, ir paprastas dyzelinas vienodai kenkia gamtai. Jeigu ūkininkas su kokia nors subsidija pasikeistų seną traktorių į naują, tai tada jis natūraliai mažiau sunaudotų dyzelino.

Kitas alternatyvus degalų šaltinis – biodujos. Kas gali įsigyti tokius traktorius? Nė viename ūkyje nėra galimybės užsipilti biodujų. Viena paramos paraiška galima kompensuoti iki 1 mln. Eur, tad gali susiklostyti situacija, kad kažkas tuo pasinaudos fiktyviai. Kas gali rizikuoti pirkti tokį traktorių, jei šiandien nėra biodujų tiekimo?

Įsigijus bet kokią elektrinę techniką, bus natūralus dyzelino vartojimo sumažėjimas. Ir šito punkto – priverstinio 20 proc. dyzelino mažinimo – turi nebūti. Juk visi žmonės racionaliai naudoja savo pinigus ir elgiasi taip, kad būtų kuo mažesnės sąnaudos.“

 

Redakcijos nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis