Europos Komisija pradėjo antidempingo tyrimą dėl Kinijos anties mėsos importo, o tai gali dar labiau sukelti įtampą ES ir Kinijos prekybos santykiuose.
Briuselis apkaltino Kiniją gaunant valstybės subsidijas, lengvatines paskolas ir pigius sojų pupelių pašarus, kas yra penkerių metų kinų vyriausybės strategijos dalis. Dėl to pigi antiena iš Kinijos užplūsta ES rinką, o Europos ūkininkai negali konkuruoti su šiuo importu, praneša „Financial Times“. Tai dar vienas prekybos ginčas tarp ES ir Kinijos, kuris neišvengiamai turės įtakos abipusiams santykiams.
Europos ūkininkai skundžiasi, kad pigi anties mėsa, importuojama iš Kinijos, visiškai suryja jų pelną, todėl tolesnė gamyba tampa nepelninga. FT praneša, kad paukštieną parduoti kainomis, kurios garantuotų bent kažkokį pelną, o dažnai net ir sąnaudų grąžą, darosi vis sunkiau, nes kinai šturmu užkariauja ES rinką.
Jei Europos Komisija įrodys, kad Kinija vykdo neteisėtą kainų dempingą, ES gali nustatyti tarifus anties – šviežios, šaldytos ar rūkytos – importui. ES anties mėsos rinka 2025 m. buvo įvertinta 800 mln. EUR, o importas iš Kinijos – 199 mln. EUR.
Tačiau kovoti su kiniškos mėsos invazija visiškai biurokratizuotoje Europoje sudėtinga: Europos Komisijos tyrimas greičiausiai truks apie metus, o jei jis ir nustatys Kinijos dempingą, tuomet kokius nors muitų tarifus vis tiek turės patvirtinti dauguma ES valstybių narių.
Kaip pažymi leidinys, ES antidempingo tyrimų dėl prekių iš Kinijos skaičius pasiekė rekordinį lygį. Iki šiol jie daugiausia buvo susiję su pramonės prekėmis, tokiomis kaip elektrinės transporto priemonės ir chemijos produktai.
Kinija atsakė tarifais kiaulienai, pieno produktams ir konjakui. Dabartinis ES tyrimas dėl Pekino anties neabejotinai sukels pasekmių ir iš Kinijos pusės.
„Sunku įsivaizduoti ikoniškesnį kinų maisto produktą, o tai, kad Pekino antis gali tapti antidempingo priemonių objektu, Kinijos valdžios institucijos ir gamintojai vertins neigiamai. Jie gali tai suprasti kaip atsakomąją priemonę už savo antidempingo priemones prieš konjaką – Europos ikoną. Ir jie gali imtis atsakomųjų veiksmų. Ūkininkai turėtų nerimauti...“, – komentavo buvęs vyresnysis ES derybininkas žemės ūkio prekybos klausimais Johnas Clarkas .
Pasak Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Kinija kasmet pagamina 4,8 mln. tonų anties mėsos. Pasaulyje šių produktų pagaminama iš viso 5 mln. tonų per metus.
Abi šalys mėgino siekti deeskalacijos. Po reikšmingo susitikimo tarp Europos prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus ir Kinijos prekybos ministro Wang Wentao birželio 29 d. abi šalys pradėjo prekybos ir investicijų derybas, siekdamos išspręsti daugelį ginčytinų klausimų.
M. Šefčovičius, išvardijęs įtariamą Kinijos praktiką, pavyzdžiui, subsidijų, nuvertėjusios valiutos ir valstybės paramos naudojimą eksportui skirtų prekių gamybai skatinti ir Kinijos ekonomikai augti, pareiškė, kad „status quo nėra išeitis“. Jis perspėjo, kad jei iki spalio mėnesio nebus padaryta pažangos mažinant sparčiai augantį prekybos deficitą, ES imsis veiksmų.
Tuo tarpu minėtas Wang Wentao skundėsi ES tarifais ir eksporto kontrole, taikoma tokioms technologijoms kaip pasaulyje pirmaujančios Nyderlandų kompanijos ASML lustų gamybos mašinos.
Parengė Ričardas Čekutis