Pirmoji Birštone gyvenančios Marijos Smolskienės meilė buvo dekoratyviai žydinčios pelargonijos. Bet dabar ji puoselėja bei populiarina ir kvapniųjų giminaičių kolekciją. Ji kasmet botanikos sodų šventėse ir miestų mugėse pristato savo augintines, o dvi aromatais viliojančias pelargonijas 'Graveolens Bontrosas' ir 'Sidoides', kurias įsigijo 2018 m., visada vežasi kartu. Pirmoji auga tarsi tvirtas medelis, antrosios šakelės, gražiai vingiuodamos, svyra žemyn. Abi iškart sustabdo praeivių žvilgsnius ir vilioja prieiti arčiau, pasidomėti, kokie tai augalai.
Augintoja džiaugiasi, kad per penkerius metus pavyksta išsaugoti šiuos pirmuosius neatnaujintus augalus, nors kiekvieną žiemą, pasak jos, būna šiokio tokio jauduliuko, ar brandžios augintinės atsilaikys. Bet daugiausia rūpesčio būna jas transportuojant tai į vieną, tai į kitą renginį skirtinguose šalies kampeliuose. „Su augalais draugauju daug metų, tad vis pavyksta savo gražuoles išsaugoti“, – prisipažino M. Smolskienė ir sutiko pristatyti kvepiančiąją kolekciją bei pasidalyti auginimo patirtimi.
Kaip kilo mintis kolekcionuoti ne tiek žiedais, kiek aromatu išsiskiriančias pelargonijas?
Kaip daugelio kolekcininkų, taip ir maniškė prasidėjo nuo dekoratyviais žiedais žydinčių pelargonijų, tačiau keletą įsigijau ir kvapniųjų. 2019 m. Šiaulių botanikos sodo Žolinės šventėje dar labiau susižavėjau gausia šių, kol kas mažai žinomų augalų įvairove. Nustebino, kiek daug skirtumų yra tarp veislių: ir žiedų, ir lapų, ir kvapų.
Tad pasitvirtino posakis: „Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių“ – kvapniųjų pelargonijų veislių namuose vis daugėjo, viliojo ir dekoratyvi jų lapų sandara, pavyzdžiui, 'Candy Dancer' arba 'Phyllis' (jos ir žiedeliai gražūs). O štai veislės 'Fragrant Frosty' lapų galiukai balti, tarsi apšerkšniję, o pajudinta skleidžia lengvą rožių ir citrusų aromatą. Išskirtinė ir veislė 'Sidoides': nedideli sidabriškai žali lapeliai tarsi aksominiai, skleidžia švelnų aromatą, žydi nepaprastai žaviais labai tamsiai vyšniniais, smulkiais žiedeliais.
Deja, netrukus norus teko apriboti, nes namuose trūko vietos gėlėms sustatyti. Kadangi dekoratyviai žydinčiosios vis tik labiau žavėjo, prisiėjo daryti atranką. Pagrindiniu kriterijumi tapo aromatas. Šiuo metu kolekcijoje yra 40–50 kvapniųjų pelargonijų veislių.
Jūsų nuomone, ar populiarumu kvepiančios pelargonijos galėtų konkuruoti su dekoratyviai žydinčiomis? Gal esate pastebėjusi, kokius žmones šios dažniau sudomina? Kokios savybės juos sugundo?
Galiu drąsiai teigti, kad kol kas žmonės labiau vertina žiedus. Dalyvaujant renginiuose tenka pastebėti, kad dar gana daug gėlėmis besidominčių žmonių nustemba pamatę, kokia gausi kvapniųjų pelargonijų įvairovė. Dauguma žino tik nuo seno mamų ir močiučių ant palangės augintą 'Jeronimą'.
Kvapuoles dažniau renkasi tie, kurie turi daugiau žinių apie jų vaistines savybes, panaudojimo galimybes, rečiau – dėl estetinių savybių. Jos kuo puikiausiai tinka hidrolatams (vandeniniams vaistinių aromatinių augalų ekstraktams) arba eteriniams aliejams gaminti. Ir pati dukroms kartais pagaminu hidrolato. Kai augalus apkarpau, gaila išmesti, tai ir radau būdą, kaip panaudoti lapelius. Pasirinkau ryškiausią aromatą skleidžiančias veisles. O eterinio aliejaus negaminu, nes jam reikia gerokai daugiau žaliavos.
Rinkdamiesi augalus, pirkėjai daugiausiai dėmesio skiria skleidžiamiems kvapams. Tenka pastebėti, kad labiau patraukia aštresni kvapai – citrusų, citrusų ir rožių. Man patraukliausios lengvo alyvų, persipinančio su persikų aromatu veislės ‘Olga Shipson‘ ir ‘Old Spice‘.
Išskirtinius augalus mėgstantieji vertina ir kvapniųjų pelargonijų žiedus. Nors jie dažniausiai smulkūs, spalvų įvairovė didelė: balti, rausvi, alyviniai, purpuriniai, margi su violetiniais dryžiais. Negaliu atsispirti 'Mon's Ninon' žiedų grožiui. Ji galėtų konkuruoti su dekoratyviomis pelargonijomis. Taip pat labai gražūs ir grakštūs tamsiai vyšniniai 'Sidoides' žiedeliai.
Ar kvapniųjų pelargonijų priežiūra skiriasi nuo dekoratyviųjų priežiūros? Ar galima šiais augalais vasarą papuošti terasą, gėlyną?
Jų priežiūra labai panaši, kaip ir visų kitų. Tai nereiklios gėlės, dėl to ir mėgstamos. Idealiausia, kai ryte jos gali pasimėgauti tiesioginės saulės spinduliais, o nuo vidurdienio atsiduria daliniame pavėsyje. Puikiai tinka auginti ir lauke. Pelargonijų šaknų sistema nėra didelė, tad jos puikiai iškenčia sausrą, gerai jaučiasi nedideliuose vazonuose.
Lygindama su kitomis pelargonijomis, pastebėjau skirtumą – kvapniąsias labiau mėgsta kenkėjai, amarai. Todėl rudenį, prieš parnešant namo, joms reikia skirti daugiau dėmesio. Patalpoje nerekomenduoju jų tvarkyti, nes gerokai sunkiau. Insekticidais nuo kenkėjų nupurškiu lauke, kelias dienas palaukiu ir tik po to nešu į kambarį. Žinoma, prieš tai nukerpu kreivas, nepatinkančias šakeles, nuskinu pagedusius, nudžiūvusius lapus.
Iš lauko į patalpą pelargonijas perkraustau gana vėlai, stebiu, kada bus pirmosios šalnos. Maniškės gėlės žiemoja vėsioje patalpoje, todėl norisi, kad vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas būtų kuo mažesnis. Dažniausiai tai darau spalį. Bei jeigu žiemoti augalai keliaus į šiltus kambarius, parneškite juos gerokai anksčiau, kad kuo mažiau stresuotų dėl sąlygų pasikeitimo. Manau, rugsėjis yra pats geriausiais metas.
Žiema – pelargonijų ramybės periodas, todėl joms reikia gerokai mažiau drėgmės – laistau tik tada, kai pradžiūsta substratas. Dienoms pradėjus ilgėti, augalai ima vegetuoti, todėl tenka jau ir dažniau palieti, patręšti. Pirmiausia sausį–vasarį patręšiu kalcio salietra, kuri stiprina šaknų sistemą, vėliau po truputį tręšiu kompleksinėmis trąšomis. Vasarą tai darau dažniau – kartą per savaitę arba dažniau, nes jeigu auga mažuose vazonuose, maisto medžiagas augalai greičiau sunaudoja.
Kiekvienas augintojas renkasi, kokį augalą nori užauginti: aukštą ar žemą ir kompaktišką, todėl maždaug vasarį galima jį pagenėti. Tik žemaūgių veislių augalų šakelių nerekomenduoju trumpinti, nes jos ir taip lėtai auga, yra kompaktiškos.
Autorės ir Marijos SMOLSKIENĖS nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.