Šiemet vėl į pensijų kaupimo fondus yra suvaromi žmonės, kurie jau ne kartą yra atsisakę juose dalyvauti. Kaip manote, ar tai jau nėra panašu į pasityčiojimą iš gyventojų, kai kone be perstojo brukami tie fondai? Ar negali kiekvienas pats nuspręsti, kur jam kaupti pinigus, gavęs aiškią, teisingą ir netendencingą informaciją?
Tai yra seniai kritikuojama, ir pats tai darau. Tai neturėtų būti valstybės funkcija. Aišku, tie, kurie tokią sistemą įvedė ir dabar palaiko automatinį įrašymą į pensijų fondus, turi savų argumentų: jie sako, kad rūpinasi žmonėmis, kurie esą nelabai susigaudo, nėra atsakingi ir patys nepasirūpina savo būsimomis pensijomis. Bet šie motyvai nėra tinkami, nes valstybės rūpestis žmonių senatve yra per „Sodrą“, kai garantuojamas pensijų mokėjimas, jų padidinimas pagal įstatymus. O antroji pensijų pakopa nėra valstybinė, kaip patys skelbia, ji – privati, todėl valstybė neturėtų kištis ir neaprūpinti tų fondų klientais. Be to, į privačius pensijų fondus valstybė dar perveda pinigus iš biudžeto, mokėdama dalį įmokos. Gaila, kad visa tai dar išlieka, nes tam pasipriešinimas vis dar menkas. Bet dabar yra rinkimų metai, gal kai kurios partijos tą klausimą kels savo rinkimų programose. Ir jeigu laimės, gal ką nors pakeis.
Regis, kone 8 kartus žmogus gali būti automatiškai įrašytas į pensijų fondus, nors jis to atsisako, bet jam tai vėl ir vėl kiša. Tai jau kažkoks absurdas...
Nereikėtų nė vieno karto be jo valios įtraukinėti, o jeigu dar pakartotinai, tai čia jau galima kalbėti apie tai, kad taip bandoma žmogų prigauti, gal jis nepastebės, nepagalvos ar užmirš laiku išsibraukti ir liks ten per klaidą. Tai yra nedoras elgesys, panašesnis net į finansinių apgavikų veiksmus, kai jie bando kur nors įvilioti žmones ir ką nors jiems įpiršti. Valstybei tai nėra garbingas elgesys.
Tiems, kurie nori dalyvauti pensijų fondų kaupime, nieko nereikia daryti – jie ten atsiduria akimirksniu. Bet iš jų ištrūkti sudėtinga – fondų gniaužtai geležiniai: reikia įrodinėti svarbias priežastis, pagrįsti dokumentais, kodėl nespėjo per nurodytą laiką atsisakyti. Prasideda kone „kafkiškas“ procesas...
Taip, jeigu žmogus pavėluoja atsisakyti ir nenori dalyvauti pensijų fondų kaupime, jam reikia pateikti rimtas priežastis, aiškintis ir įrodinėti, kodėl negalėjo laiku susitvarkyti to atsisakymo.
Mano požiūriu, yra kitas nemalonus dalykas – valdžios įstaigos mažai informuoja apie pensijų fondus. Kasmet yra suskaičiuojama, kokia yra pensijų fondų grąža. Informaciją apie tai pristato ir žurnalistus informuoja tų fondų valdytojų atstovai. Jie giriasi ir rezultatus pateikia taip, kad jie atrodytų kuo palankesni. O valdžios institucijos nesikiša.
Šiemet Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija pranešė, kad pernai pensijų fondų vidutinis prieaugis siekė 14 proc., bet nutylima, jog 2022 m. buvo nuosmukis – minus 14 proc. Tai reiškia, kad per dvejus metus yra minusas, nes, tarkime, jei nuo 100 Eur buvo nukritę 14 proc., liko 86 Eur. O jeigu 2023 m. pakilo 14 proc., tai reikia paaiškinti, kad pakilo ne nuo 100 Eur, bet nuo sumažėjusios sumos – 86 Eur. Vadinasi, per dvejus metus kaupdami žmonės nieko nepasididino. Matyt, norint tai užmaskuoti, jie pradėjo teikti bendrą skaičių, kad fonduose suma išaugo iki kažkiek milijardų. Bet gi ji išaugo ir dėl to, kad žmonės mokėjo įmokas, valstybė pervedė dalį jų iš biudžeto.
Tokius rezultatus reikia vertinti bendrame kontekste, palyginti su algų, „Sodros“ pensijų augimu. Jos nuo šių metų pradžios padidėjo apie 10 proc., pernai „Sodros“ pensijos buvo padidintos 12 proc., žmonių algos irgi augo, kainos – dar labiau, o pinigai iš fondų nepadidėjo. Bet fondų valdytojai apie tai nekalba, jie pristato tik tuos skaičius, kurie jiems yra patogūs. Valstybės institucijos čia turėtų būtinai sureaguoti arba pačios paskelbti rezultatus ir visapusiškai juos apžvelgti, bet to nedaro ir palieka iniciatyvą pensijų fondams. Ir juos gali suprasti, nes tie fondai, kaip ir kiti verslininkai, nori reklamuotis. Tai jie gerai ir daro. Bet valstybė turėtų pateikti išsamią informaciją, kad žmonės pasidarytų išvadas. Manau, jeigu jie daugiau žinotų, tai, tikėtina, iškart ieškotų, kaip iš ten pabėgti. O kai išgirsta, kad prikaupti milijardai ir suma išaugo 14 proc., tikisi, kad, išėję į pensiją, gaus dideles išmokas.
Pensijų fondai ir anksčiau gyrėsi rezultatais, tačiau tie piliečiai, kuriuos jau pasiekia išmokos iš tų fondų, pasigirti neturi kuo – gauna 30, 50 Eur per mėnesį ir gailisi, kad patys patikėjo vilionėmis.
Dabar, kai antroji pensijų pakopa atskirta nuo „Sodros“, „Sodros“ pensijos dėl kaupimo fonduose nemažėja, bet už tą laikotarpį, kai į pensijų fondus buvo mokama iš „Sodros“, šios pensijos sumažėjo. O gaunamos išmokos iš pensijų fondų nėra indeksuojamos ir didinamos. Yra žmonių, kurie sukaupė daugiau kaip 10 tūkst. Eur, jie perka pensijų anuitetą, „Sodra“ įpareigota mokėti tuos anuitetus, bet jie nėra indeksuojami ir didinami. Tarkime, kas prieš dvejus metus pradėjo gauti po 60 Eur iš fondų, tai ir pernai, ir šiemet tiek pat gauna. O vidutinė „Sodros“ pensija vien per metus padidinta 60 Eur, o jie ten kaupė 20 metų ir dabar gauna 30 ar 60 Eur. Ir kas labai svarbu – ši suma nedidėja, bet apie tai nutylima.
Tad jei žmonės gautų daugiau informacijos iš valdžios institucijų, kurios turėtų tai atsakingai skelbti, kitaip žiūrėtų ir verstų politikus keisti antros pakopos sistemą, kuri neaprūpina jų senatvės.
Lietuvoje atsirado siūlymų, kaip būtų galima lengviau sudėvėti pensijų fondų geležines kurpaites, tiesa, jie labiau kosmetiniai, bet ir tokie neprasimuša. Siūlyta leisti gyventojams iš fondo pasiimti bent dalį sukauptų lėšų, kaip tai padaryta Estijoje. Ten dangus dėl to nenugriuvo, o pas mus trimituota, kad tai padidins infliaciją ar atsiras kitokių grėsmių.
Daug kam dabar tų pinigų reikia, o senatvėje jie neturės didelio poveikio, nes jeigu, tarkime, dabar žmogus iš „Sodros“ gauna didelę pensiją – 900 Eur, o iš fondų – 60 Eur, tai ką tai reiškia...
Tos šalys, kurios anksčiau, nei mes, įkūrė privačius pensijų fondus, jau pasimokė iš klaidų ir juos panaikino. Tai Vengrija, Lenkija, Čekija. Estija leido pasiimti sukauptus pinigus ir neįtraukia žmonių per prievartą į fondus. Tokia sistema įsiūlyta šalims, kur buvo galima suvedžioti neišmanančius politikus, kad jie tai įteisintų.
Ir Lietuvoje ilgainiui čia turėtų atsirasti pokyčių. Gal po šių rinkimų. Bet ir partijų viduje yra skirtingų nuomonių: vieni palaiko, kiti – nusistatę prieš. Pavyzdžiui, kiek pastebėjau, Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje partijoje yra keletas žmonių, kurie kritikuoja antrąją pensijų pakopą ir siūlo leisti žmonėms iš ten pasitraukti, bet iš paties S. Skvernelio ir buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio kalbų susidaro įspūdis, kad jiems ši sistema yra gera, nebent reikėtų kosmetinių pataisymų.
Bet kuriuo atveju, manau, kad žmones jau sunku vedžioti už nosies, jie spaus politikus, nes jau mato rezultatus: šiemet šiai sistemai sueina 20 metų, ir jeigu gyventojas gauna 30 ar 50 Eur išmoką, tai spaudimas politikams tik didės. Tie, kurie dar nesulaukė pensinio mažiaus, dar liūliuojami, kad lėšos kaupiasi, auga ir suma bus reikšminga, bet yra piliečių, kurie jau mato rezultatus.
Žinoma, kad tai buvo Čikagos ekonomistų eksperimentas, išbandytas Lotynų Amerikoje, o paskui primestas ir Rytų Europos šalims. Kai kurios jų, kaip minėjote, to jau atsisakė, kodėl Lietuvoje ši tvirtovė tokia nepajudinama?
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,
tel. +370 603 75 963
https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Redakcijos nuotraukos ir koliažas
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.