Per langą lipa pieno krizė

Laukti nebegalima

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas, LPGA prezidentas Jonas Vilionis teigė, kad, krentant pieno supirkimo kainoms, jo gamintojai masiškai atsisako šios žemės ūkio veiklos. Ir nors Lietuvoje pagaminamo pieno kiekiai laikosi maždaug stabiliai, Europos Sąjungoje (ES) pradeda jaustis pirmieji signalai apie žalio pieno perteklių. Sunerimę ES senbuvių pieno gamintojai nuogąstauja, kad po Naujųjų metų supirkimo kainos taip pat drastiškai kris ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje, ir Belgijoje.

„Nebegalime laukti, kol pieno kaina nukris dar žemiau – ji jau dabar nebedengia pieno gamybos savikainos, – teigė J. Vilionis. – Buvome išvykę į Europos pieno tarybos (EPT) posėdį Briuselyje, dabar vėl važiuosime. Kol buvo labai gera pieno sektoriaus situacija, visi tylėjome, džiaugėmės, kad pieno kiekiai nemažėja, jo kaina gera. Šiandien kai kurie pieno gamintojai jau ketvirtą kartą gauna vis mažesnes kainas, nežinome, ar jau visa tai baigsis, ar ir toliau bus kainų mažėjimas. Praėjusią savaitę vyko Maisto tarybos posėdis, nagrinėtos kainos parduotuvėse. Nors mums už žalią pieną jau keletą kartų mažintos kainos, šiandien litras atskiesto pieno prekybos centre kainuoja vidutiniškai 1,76 Eur.“

Pasak J. Vilionio, primelžiamo pieno kiekis Lietuvoje kol kas nemažėja, nors spalio mėn. apie pusketvirto tūkstančio karvių išvažiavo į mėsos kombinatus. Mažesni pieno gamintojai pastaruoju metu už 1 l natūralaus pieno gauna tik iki 10 ct. „Pieno perdirbėjai be mūsų negalėtų gyventi. Tačiau pieną vėliausiai kitą dieną turime parduoti, ne taip, kaip grūdus – juos galima susipilti į sandėlius ir laukti geresnių laikų. Pas mus, Lietuvoje, pirmiausia pradėjo mažėti pieno supirkimo kaina, o dabar ES esame 20 vietoje“, – kalbėjo J. Vilionis.

ŽŪDC Paramos žemės ūkiui skyriaus vadovė Julija Šataitė pateikė įdomių statistinių duomenų ir paaiškino apie galimas paramas. Pasak jos, šiemet per 11 mėn. likviduota 12 proc. mažiau galvijų nei pernai, jų eksportas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 5 proc. Pasak jos, mažėja ir pieninių karvių skaičius, bet daugiausia jų laikantys rajonai išlieka tie patys – Šilalė, Šakiai, Pasvalys, Šilutė, Telšiai, Pakruojis, Skuodas, Kelmė.

„Pieno tyrimų“ direktorė dr. Laima Urbšienė pirmiausia padėkojo J. Vilioniui ir jo komandai už tokius šaunius renginius, susitikimus, kurių metu pateikiamos naujausios žinios ir iš Lietuvos, ir iš pasaulio. Tada, pasak jos, atsiranda ir bendri teisingi sprendimai. L. Urbšienė, papildydama kalbėjusiųjų mintis, sakė, kad pasaulyje prognozuojama labai gera ateitis ir gairės, pieno gamyba auga. „Bet, deja, pagal naujausią statistiką, daugiausia pieno gamyba auga Azijos šalių sąskaita. Europoje pieno gamyba didinama mažai, net tokiose pienininkystės šalyse, kaip Vokietija ir Prancūzija, nuo 2004 m. pieno gamyba sumažėjo. Taip atsitiko dėl pernelyg didelių reikalavimų ir dėl ūkininkų senėjimo, ši šaka tampa nepatraukli. Bet žmonėms pasaulyje vis tiek reikės maisto, o pieno produktai yra vienas iš pagrindinių baltymų, kurie labai reikalingi, šaltinių“, – kalbėjo L. Urbšienė.

Perdirbėjai: reikia mažiau pieno

Apie situaciją pieno produktų rinkose, šiuo metu už pieną mokamą kainą ir perspektyvas kalbėjo net keturių pieno perdirbimo įmonių vadovai. „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas bandė apžvelgti situaciją ir kainų prognozes artimiausiems 10 metų. Jo pastebėjimu, planuojamas apie truputį daugiau nei 1 proc. metinis augimas, o šiemet pasaulyje pieno gamyba padidėjo 2 proc. „Žmonės nebegali vartoti pieno daugiau, nei pagaminama, atsirado pieno perteklius su natūraliai mažėjančia kaina, – kalbėjo P. Viršilas. – Žmonės vartoja, perdirbėjai gamina ir tiekia – viskas tvarkoje, grandinė vyksta, gali pieno perdirbti ir daugiau, bet vartotojai sako „stop“: mes nebesuvalgome tiek, kiek pagaminama, mums tiek nebereikia. Tada žinutė gamintojams – šiek tiek reikia mažiau pieno produktų, tai nebegaminkite jau tiek. Bet skaičiai vis tiek augantys, gamyba didėja ir tada atsiranda tokia situacija, kad mes galime paimti perteklinį pieną – arba mažesne kaina parduoti, arba padėti į sandėlius. Tada reikėtų laukti, kol gamyba stabilizuosis, ir bandyti jį pardavinėti.“

P. Viršilas akcentavo išaugusią pieno gamybą Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kuri tapo stipriai eksportuojančia šalimi. O taip atsitiko todėl, kad riebalų kaina ten buvo gerokai mažesnė nei Naujojoje Zelandijoje arba Europoje. Todėl gamyba JAV didėja ir jie planuoja tokiu žingsniu eiti toliau. „Kad ir kaip keista, JAV karvių skaičius didėja, bet veislinių pieninių telyčių atsargos yra vienos mažiausių per šios šalies istoriją. Tai suponuoja, kad produktyvumas pas juos yra Nr. 1 – didinti primilžius iš tų pačių karvių, gaminti daugiau, tada bus ir efektyvumas, su mažiau gaminti daugiau. Be to, amerikiečiai per pastaruosius 10 metų daug investavo į genetiką, labai padidino pieno riebumą ir primilžius. Europoje Šiaurės vakarų šalys šiemet irgi padidino pieno gamybą, nuo pirmojo ketvirčio buvo nuosaikus, o nuo trečiojo ketvirčio prasidėjo spartus pieno gamybos augimas. Taip Europoje atsirado apie 3 mln. t papildomo pieno, o dėl to savaime – ir spaudimas pieno kainoms“, – aiškino „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

AB „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa pastebėjo, kad tikrai po kelerių gerų metų atėjo ne pati geriausia situacija. Į priekaištus, kad už žalią pieną, perkamą Estijoje, „Rokiškio sūris“ moka brangiau, D. Trumpa atsakė, jog iš tikrųjų taip nėra, kad sutartis su Estijos ūkininkais bendrovė sudaro kartą per metus. Kalbėdamas apie drastišką rinkos pokytį, prasidėjusį prieš kelis mėnesius, jis džiaugėsi, kad vienintelis produktas, kuris nepinga, yra išrūgų baltymų izoliatas, kurį Lietuvoje, regis, gamina vienintelė įmonė – „Rokiškio sūris“. Bet šios bendrovės pajamų struktūroje jis sudaro vos apie 2 proc. Atskirai kalbėta ir apie spotinio pieno – tokio, kuriam pirkti nesudaromos ilgalaikės sutartys, t. y. ilgesnės nei vieno mėnesio, kainas. Jau yra pasiūlymų artėjančių švenčių laikotarpiu pirkti tokį pieną po 16 ct/l. Tiek žemai nukritusių kainų Europoje dar nėra buvę. D. Trumpos manymu, pieno kainos į normalias vėžes galėtų grįžti tik kitų metų viduryje. „Vienintelis dalykas, ką mes galėtume pakeisti, kad nebūtų tokių tragiškų pieno kainų kritimų, kaip atsitiko dabar, tai bent jau susitarti tarpusavyje ir paprašyti žemės ūkio ministro pakeisti Pieno supirkimo taisykles, kad nutraukimas būtų leistinas per 90 dienų, sutartis tada galiotų 3 mėnesius, mes derėtumėmės keturis kartus per metus, tai išlygintų šituos pikus ir ilgalaikiame laikotarpyje nė vienas nepraloštų. Gautume lygiai tą patį rezultatą, tik su mažesnėmis sąnaudomis“, – aiškino D. Trumpa.

„Gyvename netipišku laikotarpiu, Europos rinkoje dabar tikrai yra sutrikimas, – teigė „VILVI Group“ vadovas Gintaras Bertašius. – Didžiosiose šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje – šiandien liesą pieną galima pirkti po 10 ct, o pasukas jau atiduoda biodujų gamybai. Tikrai nelengva situacija, bet reikia žiūrėti į perspektyvą – pasaulyje auga gyventojų skaičius ir pieno vartojimas didės. Pieno sektoriuje dirbu jau beveik 33 metus, tai pastebėjau, kad kas 5–6 metus visą laiką būna nuosmukis. Dabar toks momentas vėl atėjo, tik klausimas – kaip ilgai jis tęsis ir kaip su šituo susidoroti šiais metais ir kaip ateityje? Reikėtų galvoti apie kaupimus ir išmokėjimus tokiais atvejais, apie tai ministerijoje ne kartą kalbėta. Kažkaip ateina geras laikas ir visi užmiršta, kad galbūt reikėtų pradėti kaupti nuo pieno po 0,5 ct ar po 0,3 ct nors kokį pusmetį, o atėjus sunkmečiui, juos išmokėti. Toks pasirinkimas priklauso ir nuo perdirbėjų, bet labiau nuo pačių pieno gamintojų. Siūlyčiau nepamiršti šitos temos, rimtai pasiruošti, nes tas ciklas vėl ateis po 5–6 m.“

G. Bertašius kalbėjo, kad Lietuva yra pieno produktus eksportuojanti šalis, o „VILVI Group“ eksportas sudaro net 90 proc. visų produktų. Jų kaina priklauso tik nuo eksporto rinkose esančių kainų.

„Pieno žvaigždžių“ žaliavos pirkimų direktorius Adomas Zdanavičius sakė pasigedęs kolegų optimizmo. Jis teigė labai norintis pasidžiaugti 2025 m. mokėta kaina ūkininkams. Pasak jo, paanalizavus trejų pastarųjų metų pieno supirkimo kainas, statistika nemeluoja – šiemet kaina 19 proc. didesnė, nei buvo pernai, be to, gerokai didesnė nei 2023-iaisiais. „Tiek gamintojai, tiek perdirbėjai prieš rinką yra bejėgiai, rinka reguliuoja visas sąlygas. Jeigu rinka leidžia, kainos kyla, o kai rinkoje kainos krenta, mažėja ir žaliavos kainos. Noriu parodyti tokią mūsų visų – gamintojų ir perdirbėjų – „kardiogramą“, iš kurios matyti vidutinė kaina nuo 2022 m. Nuo to laiko kainos Europoje, taip pat ir Lietuvoje, gerokai pakilo, dabar yra šioks toks kritimas, o kur sustos – niekas nežino. Nėra pasaulyje nė vieno žmogaus, kuris galėtų pasakyti, kad bus taip ar kitaip. Mano įsitikinimu, tas kainų lygis tikrai bus aukštesnis, nei buvo 2010, 2015 ar 2020 metais“, – kalbėjo A. Zdanavičius.

Politikai nelieka nuošaly

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 19 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.