Pernai ir šių metų pradžioje augo rusiškų SGD importas į Europą

2024 m. į Europą importuota 208 TWh SGD iš Rusijos – tai 10 proc. daugiau nei 2023 m., kai importuota 189,4 TWh SGD. Tuo pat metu iš kitų valstybių (Kataras, Alžyras, Nigerija, Norvegija ir kt.) SGD importas pernai, palyginus su 2023 m., mažėjo 21 proc.: pernai importuota 1 035,6 TWh, užpernai – 1 312,0 TWh. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys.

Bendrai 2023–2024 m. laikotarpiu rusiškas SGD importavo 11 Europos valstybių: Prancūzija, Ispanija, Belgija, Nyderlandai, Turkija, Portugalija, Graikija, Suomija, Italija, Švedija, Norvegija.

Didžiausias rusiškų SGD importo augimas pastebimas Šiaurės Vakarų Europos valstybėse – Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose: pernai šiame regione rusiškų SGD importuota 22,7 proc. daugiau nei 2023 m., kai likusioje Europoje šis importas per metus mažėjo 18,4 procento.

2025 m. pirmaisiais mėnesiais Šiaurės Vakarų Europos valstybėse SGD importas iš Rusijos buvo didžiausias nuo karo prieš Ukrainą pradžios. Šių metų sausį į šio regiono valstybes (Prancūziją, Belgiją, Nyderlandus) iš Rusijos buvo importuota apie 15,9 proc. daugiau SGD nei 2024 m. pirmąjį mėnesį ir 66,8 proc. daugiau nei 2023 m. sausį. Šį vasarį skirtumas siekė atitinkamai 25,6 proc. ir 46,6 procento. Tam įtakos galėjo turėti 2025 m. nutrauktas gamtinių dujų tiekimas vamzdynais per Ukrainą.

Nuo šių metų kovo stebimas tam tikras SGD importo iš Rusijos mažėjimas: iš šios valstybės importuota 20,6 proc. mažiau SGD nei pernai kovą, o balandį – 4,7 proc. mažiau nei pernai balandį. Bet kovą ir balandį importuoti SGD kiekiai išliko didesni nei tuo pačiu metu 2023 metais.

Vertinant įvairias valstybes, per 2024 m. rusiškų SGD į Prancūziją importuota 60 proc. daugiau, o į  Nyderlandus – 63 proc. daugiau nei 2023 metais. Kitose rusiškas SGD importavusiose valstybėse tuo pat metu fiksuotas šio srauto mažėjimas nuo -1 proc. (Ispanijoje) iki -86 proc. (Norvegijoje).

Patogi geografinė padėtis Atlanto vandenyno atžvilgiu galėjo prisidėti prie to, kad penkios Vakarų Europos kaimynės (Nyderlandai, Belgija, Prancūzija, Ispanija ir Portugalija) importavo daugiau nei 92 proc. viso rusiškų SGD kiekio Europoje. Pietų Europos valstybės (Graikija, Italija) importavo 2,6 proc. viso iš Rusijos importuoto SGD kiekio, Šiaurės Europos valstybės (Švedija, Suomija) – 1 proc., ES nepriklausančios valstybės (Norvegija, Turkija) – 4,1 procento.

Į Europą daugiausia SGD importuojama iš JAV ir Rusijos. 2023–2024 m. buvo 6 valstybės, iš kurių SGD importas į Europą vyko nenutrūkstamai: JAV, Rusija, Kataras, Alžyras, Nigerija ir Norvegija. Iš kitų 24 valstybių SGD į Europą buvo importuojamas epizodiškai, daugiausia – iš Trinidado ir Tobago, Angolos, Peru.

Bendras SGD importas iš viso pasaulio į Europą pernai, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 17,7 proc. – nuo 1 501,4 TWh 2023 m. iki 1 235,4 TWh 2024 metais. Tai lėmė gamtinių dujų taupymo tikslai ir ekonomikos sulėtėjimas, darę įtaką paklausos mažėjimui, taip pat buvęs aukštas saugyklų užpildymas.

Prancūzija – didžiausia SGD importuotoja Europoje. 2023–2024 m. ši šalis importavo vidutiniškai apie 18 proc. viso į Europą atgabento SGD kiekio. Šios šalies SGD infrastruktūrą labiausiai išplėtota, o jos patogi geografinės padėtis leidžia dujas reeksportuoti į kitas Europos valstybes. Kitos Europos valstybės (Vokietija, Norvegija, Švedija, Suomija, Lenkija, Graikija, Lietuva, Portugalija, Kroatija, Malta) nagrinėjamu laikotarpiu bendrai importavo vidutiniškai apie 20 proc. viso į Europą importuotų SGD.

Europos SGD importo struktūroje matomi tam tikri regioniniai skirtumai. 2024 m., lyginant su 2023 m., SGD importas į Šiaurės Vakarų Europos regioną sumažėjo 20,5 proc.: pernai importuota 661,1 TWh SGD, užpernai – 831,1 TWh. Tuo tarpu SGD importas į likusią Europos dalį 2024 m. sumažėjo 14,3 procento: pernai importuota 574,3 TWh SGD, užpernai – 670,3 TWh. Regioninius skirtumus galėjo lemti tiek ekonominės priežastys, darančios įtaką gamtinių dujų vartojimui, tiek ir AEI plėtra ar kitos priežastys.

Šių metų sausį į Europą iš viso importuota 143 TWh SGD – tai 85,4 proc. daugiau nei 2024 m. sausį (77,1 TWh SGD) ir 83,6 proc. daugiau nei 2023 m. sausį (77,9 TWh SGD). Šį vasarį importuota 145,3 TWh SGD – tai 20,3 proc. daugiau nei pernai vasarį (120,7 TWh SGD) ir 1,9 proc. daugiau nei užpernai vasarį (142,6 TWh SGD). Kovo mėnesį importuota 154,3 TWh SGD – tai net 40,4 proc. daugiau nei pernai kovą (109,9 TWh SGD) ir 5,1 proc. daugiau nei 2023 m. kovą (146,8 TWh SGD). SGD importo augimą šiemet galėjo lemti rusiškų gamtinių dujų tranzito per Ukrainą sustabdymas nuo šių metų sausio.

Pastarųjų metų tendencijos rodė, kad daugiausia SGD būdavo importuojama kasmet balandžio mėnesį, kai baigiamas šildymo sezonas ir pradedamas saugyklų užpildymas. Bet šių metų balandį SGD importas į Europą (129,5 TWh SGD) buvo 21,4 proc. mažesnis nei pernai tą patį mėnesį (164,7 TWh SGD) ir15,8 proc. mažesnis nei 2023 m. balandį (153,7 TWh SGD). Mažesnius SGD importo į Europą rodiklius gali lemti šiuo metu turimi negalutiniai, o išankstiniai duomenys, taip pat stebėtas didesnis SGD importas kovo mėnesį ir vartojimo pokyčiai, be to, per žiemą vyravusios aukštos gamtinių dujų kainos pavasarį pradėjo kristi, tad SGD importuotojai galimai laukia dar mažesnių kainų.

2025 m. balandžio mėnesį Nyderlandų prekybos taške TTF gamtinių dujų kainų vidurkis – 37,6 Eur/MWh, 2024 m. balandžio – 27,9 Eur/MWh.

Gegužės pirmosiomis dienomis, Europos gamtinių dujų saugyklos užpildytos apie 41 proc., pirmieji jų pildymo ženklai šiemet pastebėti kovo 22 d., o pastovus saugyklų pildymas prasidėjo balandžio 9 d. ir atitinka daugiamečius pildymo tempus tokiu metų laiku.

Mažiausias Europos saugyklų užpildymo lygis šiemet buvo kovo 27–28 d., šildymo sezono pabaigoje, kai jos buvo užpildytos apie 33,6 procento. Palyginimui, pernai gegužės pradžioje Europos saugyklų užpildymas siekė 63,3 proc., o žemiausias jų užpildymas pernai buvo kovo 28–29 d., kai siekė apie 58,7 procentus.

Lietuva nuo 2022 m. nebeimportuoja nei rusiškų SGD laivais, nei rusiškų gamtinių dujų vamzdynais. Klaipėdos SGD terminalas aprūpina dujomis Lietuvą ir kitas Baltijos šalis ir leidžia diversifikuoti SGD importą. 2023 m. 89 proc. SGD į Lietuvą buvo importuojama iš JAV (50,9 proc.) ir Norvegijos (38 proc.), likusi dalis – iš kitų valstybių. 2024 m. 90 proc. SGD į Lietuvą buvo importuojama taip pat iš JAV (47,3 proc.) ir Norvegijos (42,6 proc.), likusi dalis – iš kitų valstybių. Šiemet SGD importo struktūra pirmuosius keturis metų mėnesius išlieka panaši: apie 65 proc. SGD buvo importuota iš JAV, likusioji dalis – iš Norvegijos.

LEA informacija