Kodėl prireikė „pieno" iš žuvų miltų ar žirnių?

Kaip skelbia portalas dairynews, Nemokamo maitinimo iniciatyva, kuria siekiama padėti 83 milijonams indoneziečių, buvo pagrindinis prezidento Prabowo Subianto rinkimų kampanijos pažadas. Siekdama patenkinti numatomą paklausą, Vyriausybė prognozuoja, kad iki 2029 m. pieno suvartojimas pasieks 8,5 mln. tonų, o tai gerokai viršys dabartinį lygį, siekiantį maždaug 1 mln. tonų.

Melžiamų karvių importas, kuris yra Indonezijos maisto saugumo didinimo strategijos dalis, sumažins priklausomybę nuo tarptautinio pieno importo ir išplės vietinį pieno sektorių. Pienas į Indoneziją dabar tiekiamas išties dideliais atstumais – iš Australijos, Naujosios Zelandijos, Brazilijos, JAV ir Meksikos.

Inovacija iš žuvų

Su pieno trūkumu susidurianti Indonezija ieško ir kitokių sprendimų – rinkai pristatomas baltyminis gėrimas iš žuvų miltų Tiesa, tai nėra vienintelė šalis, tyrinėjanti šią idėją, rašo xatakaen.com.

Kaip teigiama, tokios inovacijos atsiranda dėl dviejų priežasčių bei iššūkių. Pirmas iššūkis: didėjanti urbanizacija padidino pieno produktų paklausą, todėl sunku neatsilikti nuo pasiūlos.

Ir antras – augantis supratimas apie tvarumą ir gyvūnų gerovę paskatino pastangas ieškoti alternatyvų įprastinei pieno gamybai: nors salyne karvių trūksta, bet žuvies deficito niekada nebuvo.

Neįmantrus receptas

Matydamas didėjančią pieno produktų paklausą ir augalinės kilmės pieno alternatyvų, tokių kaip migdolų ir sojų gėrimai, populiarumą, Berikan baltymų iniciatyvos fondas atkreipė dėmesį į naują galimybę – gėrimą iš žuvų miltų.

Anot „The Wall Street Journal“, ši ne pelno siekianti organizacija gamina žuvų „pieną" Indramayu pakrantės miestelyje, kur žvejai kasdien pristato žuvis. Atskyrus kaulus, žuvys apdorojamos hidrolizės būdu, suskaidant į baltus miltelius, kuriuose gausu baltymų.

Šie milteliai sumaišomi su cukrumi ir skoniniais priedais, pavyzdžiui, braškių ar šokolado. Įpilkite vandens, ir gausite baltymų kupiną žuvies kokteilį.

Mafatihulas Khoiri, vadovaujantis fondo gamybai, tvirtina, kad gėrimas „bent jau man atrodo kaip įprastas pienas“. Produktas netgi buvo paskelbtas kaip galimas moksleivių maitinimo variantas Indonezijos mokyklose, sukeldamas susidomėjimą ir diskusijas.

Potencialas ir skepticizmas

Verslininkai žuvų „piene" mato didžiulį potencialą. Vietos skaičiavimais, pramonė galėtų įdarbinti šiame sektoriuje 200 000 žmonių, kasmet pagaminti 500 000 tonų tokio produkto ir sukurti iki 4,5 milijardo dolerių vertės. Budi Sulistyo, vienas iš iniciatyvos rėmėjų, „labai optimistiškai“ žiūri į jos ateitį.

Tačiau ne visi dalijasi tokiu entuziazmu. Indonezijos sveikatos ministras Budi Gunadi išreiškė abejones. Nors jis pripažįsta, kad reikia plėsti mitybos galimybes, jis mato kitus, labiau tradicinius sprendimus. „Galime auginti karves. Arba galime importuoti pieną iš Australijos. Arba galime nusipirkti Australijos pieno įmonę. Prieš melžiant žuvį, reikia apsvarstyti daugybę variantų“, – juokauja jis.

Tokiomis inovacijomis abejoja ir nacionalinis Indonezijos leidinys „Jakarta Post“, kuris rašo: „Nors žuvies „piene“ gali būti daug baltymų, jo mikroelementų profilis, biologinis prieinamumas ir gebėjimas patenkinti vaikų mitybos poreikius, palyginti su tradiciniais pieno produktais ar kitais daug maistinių medžiagų turinčiais maisto produktais, vis dar kelia abejonių“...

Nepaisant tokio skepticizmo,tai nėra visiškai nauja idėja. Kai kuriose šalyse žuvų kolageno milteliai jau parduodami kaip maisto papildas. Norvegijos mokslininkai, finansuojami ES, ieško būdų, kaip pašalinti išskirtinį žuvies kvapą iš žuvies baltymų.

Tuo metu Berikano žuvų „piene". siekiant užmaskuoti žuvies skonį, gausu cukraus: vienoje porcijoje – 13 gramų. Pastangos sumažinti cukraus kiekį iki 4,7 gramo buvo nesėkmingos, nes sumažėjęs saldumas sustiprina žuvies skonį. Tai privertė fondą sumažinti baltymų kiekį nuo devynių iki penkių gramų vienoje porcijoje. Šiuo metu Berikano baltymų iniciatyva orientuota į rinkos pripažinimą. Fondas mano, kad jei vartotojai priims produktą, laikui bėgant jie gali patobulinti gamybos formulę.

Kitos alternatyvos

Naujojoje Zelandijoje mokslininkai jau tiria ankštinių augalų sėklas kaip „pieno“ šaltinį, rašo „The New Zealand Herald“.

Massey's Riddet instituto mokslininkai ėmėsi fermentacijos proceso, kad iš ankštinių augalų sėklų išgautų augalinį gėrimą. Jie sukūrė kremus be pieno ir baltyminius miltelius, o institutas pritraukė didelį naujos bendrovės „Andfoods“ akcininką, kompaniją „Massey Ventures“, kuri jau surinko 2,7 mln. JAV dolerių, kad pradėtų verslą.

„Andfoods“ vadovas Alexas Devereux‘as teigė, kad „tokie augalai, kaip avinžirniai, žirniai, lęšiai ir pupelės, pirmiausia buvo naudojami tradiciniu būdu, tačiau manome, kad esame viena iš nedaugelio kompanijų, kuri naudoja šių augalų derlių pieno produktų alternatyvoms gaminti“.

Parengė Ričardas Čekutis