Jau yra buvusi ne viena didesnė pieno ūkių užsidarymo banga. Ar dabar kils visas cunamis, dar anksti spręsti, bet tikimybė – nemaža. Daug pieno gamintojų persiorientavo į mėsinę galvijininkystę, tačiau ir čia, anot šios šakos atstovų, aukso kasyklų nėra. Todėl nenuostabu, kad ne vienas ir ne du atsisveikino su mėsiniais galvijais ir pasuko grūdų auginimo keliu.
„Ūkininkai per dieną negali uždaryti ūkių, kuriuos kūrė ir puoselėjo dešimtmečiais. Po tokio pieno kainų kritimo greičiausiai dalis pieno gamintojų užsiims mėsine galvijininkyste. Tai darys dar iš įpročio, sentimentų ir prisirišimo prie gyvulių, galop yra fermos, atitinkama technika, juk visko neatsisakysi. Bet greitai pamatys, kad ir čia nėra labai perspektyvus pasirinkimas. Tai gali būti tik tarpinė stotelė prieš užsidarant visai gyvulininkystei“, – liūdnos ateities nuojauta dalijosi patyręs mėsinių galvijų augintojas, žinomas Kėdainių rajono ūkininkas Donatas Vaitelis.
Pienininkystė turi ir privalumų, ir trūkumų, bet kai šie ima viršų – ūkininkai kelia rankas aukštyn. Jie dantis sukandę iškenčia augančią visokiausių reikalavimų ir kontroliavimų naštą, bet kai pusdykiai iš jų nori pirkti pieną, patrūksta ir patys kantriausieji.
D. Vaitelis mano, kad dauguma tų, kurie dabar atsisakys karvių, sės grūdus, jeigu tai leidžia turimos žemės. „Augalininkas pasėjo, nukūlė, pardavė, žiemą gali daugiau ilsėtis, o gyvulių augintojas kasdien turi rūpes-čių – pienininkai daugiau, mėsinių galvijų gal mažiau, bet ir jiems darbo pakanka. Guminiai batai, mėšlas ir – menka pridėtinė vertė“, – „Ūkininko patarėjui“ trumpai kasdienybę apibūdino limuzinų augintojas.
Jis užsiminė, kad mėsinių galvijų augintojai taip pat kratosi tokio darbo ir persiorientuoja tik į grūdininkystę. „Iš manęs mėsinius galvijus pirko viena šeima iš Žemaitijos, bet prieš dvejus metus juos pardavė ir sėja tik javus. Ir daugiau ūkininkų panašiai pasielgia. Kartais žmonės neįsivaizduoja, kokie reikalavimai užgriūva, vos tik įsigyji gyvulių. Jei, tarkime, iškrito įsagas iš ausies, netenki išmokų. Jeigu mėšlo priekabą išvežei į laukus, kad pavasarį iškratytum, lauk baudos, dar ir išmokų neteksi. Žmogus ima galvoti, kam jam viso to reikia“, – pastebėjo D. Vaitelis.
Atsisakė mėsinių angusų
Kelmės rajono ūkininkai Zofija ir Česlovas Lukošiai, žinomi pienininkai, beveik 10 metų laikė ir angusų veislės galvijų bandą – kartu su prieaugliu apie 200 pieninių ir mėsinių galvijų. Pirkti mėsinius galvijus paskatino kritusios pieno supirkimo kainos tuo metu, kai ūkininkai dalyvavo modernizavimo programoje ir investavo į žemės ūkio techniką. Pernai, kai pieno kainos buvo geros ir kėlė ūpą dirbti, ūkininkai pardavė angusus, padidino pieninių karvių bandą ir nusprendė statyti robotizuotą fermą.
„Planavome gražią ateitį, bet štai kaip atsitiko. Ūkininkaujame jau per 30 metų, bet tokio pasityčiojimo iš pieno gamintojų dar nebuvo. Būdavo, atvažiavęs pieno supirkėjų vadybininkas kone pusdienį prasėdi, kol nusidera vienu ar dviem centais sumažinti pieno supirkimo kainą. Dabar niekas nesidera, gauni sąskaitą ir pamatai, kad pinigų vis mažiau moka. Gauni žinutę ir iškart numuša po keturis, dar kartą po keturis, o paskui jau net aštuonis centus. Nei darbuotojai, nei sėklintojas, nei malūnas už dyką nedirba, o iš mūsų nori kone veltui pasiimti pieną. Perdirbėjai sako, kad kitaip bus nuostolinga, o kodėl mūsų nuostolių niekas neskaičiuoja? Vyksta tikras pasijuokimas“, – konstatavo Zofija.
Ūkininkė patikino, kad angusų veislės galvijais buvo patenkinti, gerai sekėsi juos auginti. „Labai malonūs ir jaukūs galvijai, apstodavo, kai tik nuvažiuoji. Pati ženklinau, jie nepikti, nepuolė. Pardavėme, nes parašėme projektą karvių fermai su dviem robotais statyti. Nusprendėme, kad reikia daugiau pieninių galvijų. Bet žmogus planuoja, o Dievulis – juokiasi. Mes kaip nors išgyvensime, jau pensijas gauname, o ką daryti jaunimui? Nežinia, kodėl pas mus perdirbėjams ir prekybininkams leidžiama taip laisvai elgtis“, – apmaudo neslėpė pieno gamintoja.
Atsilieps galvijų kainoms
Pieno sektoriaus krizė nemaloniai ataidės ir mėsinėje gyvulininkystėje. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė ŪP sakė, kad ir galvijų supirkėjai bėdoja apie prastas tendencijas rinkose, o tai atsilieps ir galvijų supirkimo kainoms. „Supirkėjai kalba, kad mažėja poreikis skerdenų eksporto rinkose, užsidaręs reeksportas. Ko gero, jie pasinaudos ir situacija pieno sektoriuje, kai bus daugiau išparduodamų gyvulių. Tad tikėtina, kad bus supirkimo kainų kritimas“, – kalbėjo mėsinių galvijų sektoriaus atstovė.
Ji pastebėjo, kad galvijų supirkimo kainos buvo kritusios pernai rugsėjį, vėliau šiek tiek pasilaikė. Sausį mėsinių galvijų pardavimai buvo sumažėję, nes augintojai juos norėjo išlaikyti, kad gautų susietąsias išmokas. Vasario pabaigoje mėsinių galvijų pasiūla bus didelė, tad, įvertinus mūsų pienininkų problemas ir pokyčius eksporto rinkose, galvijų supirkėjai nebus dosnūs.
„Steikas – prabangos prekė, žmonės tapo atsargesni, spaudžia palūkanos, kiti įsipareigojimai. Tiesa, paprastai žiemą steikų poreikis būna mažesnis, mažiau kuriami griliai, laukiame vasaros sezono, tada matysime, ar pasikeitė vartotojų įpročiai“, – aiškino V. Živatkauskienė.
ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ
Redakcijos ir Donato VAITELIO nuotraukos
Algimanto SNARSKIO piešinys
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.