Pieno gamintojai nebenori klausytis senų plokštelių

Žemdirbių derybinės grupės akcija traukė dėmesį. Asociacijų atstovai prie Vyriausybės rūmų buvo paruošę iškalbingus plakatus. Ant jų buvo užrašai: „Veršystės likimas – Premjerės rankose“, „Sunaikintas pieno ūkis – sunaikintas Lietuvos kaimas“, „Kodėl vartotojas turi mokėti daugiausiai, kai ūkininkas gauna mažiausiai?“, „Nėra ūkininkų – nėra maisto – nėra ateities“. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, Plungės skyriaus vadovas Marijus Kaktys atvyko su liūdna karikatūrą, kurioje Plungės ūkininkų karvutė „renkasi kelią“ – į fermą ar į mėsinę.

Vinco Kudirkos aikštėje buvo ir pieno ūkio atributų – pora veršelių (netikrų), stiklainiai su pienu (tikru) ir užrašais, kiek pinigėlių už žaliavinį pieną nubyra gamintojui...

Žemdirbių derybinės grupės atstovai į Vyriausybės rūmus nebuvo pakviesti. Eidamas į posėdį prie pieno gamintojų atstovų stabtelėjo ir žodžiu kitu persimetė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Ūkininkai pabėdojo, ministras greitosiomis priminė jiems tai, ką jau anksčiau yra sakęs apie galimus veiksmus esant pieno kainų krizei.

Be kita ko, vilčių dedama į Europos Komisiją (EK), nors pirmasis Lietuvos mėginimas (prašymas) nebuvo sėkmingas, į jį EK pažvelgė kritiškai. Kaip šiandien paskelbė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), rytoj K. Navickas apie pieno krizę Biržuose kalbėsis su kolega iš Latvijos – žemės ūkio ministru Didzis Šmits. Biržų pilyje jie „aptars bendrą šalių kreipimąsi į Europos Komisiją dėl pagalbos pieno sektoriui bei kitus aktualius klausimus“.

Vis dėlto visi supranta, kad EK parama pieno sektoriui, jeigu jos ir pavyktų sulaukti, nebus greita, o svarbiausia – pieno gamintojams tai nebūtų joks išsigelbėjimo ratas.

Kaip ŪP portalui pastebėjo neformalaus žemdirbių judėjimo „Žemdirbių organizacinis štabas“ atstovas Audrius Vanagas, jie iš valdžios nelaukia jokio pinigų kapšo.

Tačiau per 20 metų ši pieno sektoriaus krizė yra jau ketvirtoji. Būtų labai keista, jei Vyriausybė vadovė neigtų situacijos rimtumą, šalintųsi nuo problemos sprendimo. Tačiau kol kas susitikti su Ministre Pirmininke ir išgirsti jos pačios nuomonės tiesiogiai pienininkams nepavyko.

Anot A. Vanago, jie jautėsi ganėtinai keistai piketuodami prie Kudirkos, kuris yra vienas iš Lietuvos valstybės kūrėjų, paminklo.

„Mes neprašome pinigų iš biudžeto, – pabrėžė Žemdirbių organizacinio štabo atstovas. – Mes norime, kad būtų paimta iš vertės grandinės, tarp gamintojo, perdirbėjo ir prekybininko“.

Tęsdamas mintį jis sakė: „Matome, kad toje grandinėje pinigų yra, bet noro dalintis – ne. Vartotojas moka pačias didžiausias kainas, o gamintojai gauna pačią mažiausią kainą Europos Sąjungoje. Tai pirmiausia ir ieškome pinigų toje grandinėje“.

Yra lūkestis, kad Vyriausybė turi įrankių sureguliuoti santykius vertės grandinėje taip, kad pieno gamintojams būtų užtikrinta geresnė, bent 40 proc. vertės dalis.

Nematydami Vyriausybės valios tokiems sprendimams, žemdirbiai valdžios ir visuomenės dėmesį į kritinę savo padėtį siekia atkreipti visomis įmanomomis priemonėmis.

Išreikšdamas ir savo kolegų nuomonę, A. Vanagas sakė neatmetantis, kad pieno gamintojų protesto akcijos gali išlieti į dar platesnio masto protestus.

„Manau, kad ūkininkai nekentės. Matome, kokius sprendimus priima ir kitos ministerijos, planuoja sumažinti pasėlių plotus“, – mintimis dalijosi akcijos prie Vyriausybės rūmų atstovas. Jo žodžiais, protesto akcijos tik stiprės, juolab kad žemdirbių nepasitenkinimą augina ir valdžios žmonių arogancija, nenoras su ūkininkais kalbėtis.

ŪP portalo redaktorė Irma DUBOVIČIENĖ

Eimanto BIČIAUS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.